Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacija (EBPO), į kurią pradėti stojimo procesą pakviesta ir Lietuva, parengė ir paskelbė ataskaitą „EBPO mokymosi išteklių apžvalga. Lietuva 2016“.
Efektyvus mokymosi išteklių naudojimas – EBPO šalių politikos prioritetas. EBPO rengiamos mokymosi išteklių apžvalgos, skirtos mokymosi išteklių valdymo, paskirstymo, naudojimo ir vadybos klausimai siekiant gerinti mokyklinio ugdymo prieinamumą ir veiksmingumą.
EBPO leidinių serijoje analizuojami keturių rūšių ištekliai: finansiniai (pvz., mokyklų finansavimas iš biudžeto lėšų), žmogiškieji (pvz., mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo institucijų administracija), materialieji (pvz., vieta, pastatai ir įranga) ir kiti (pvz., mokymusi skirtas laikas ir pan.).Šioje EBPO leidinių serijoje šalių vyriausybėms ir visai švietimo bendruomenei yra siūlomos rekomendacijos dėl politikos krypčių ir priemonių.
Lietuvos mokymosi išteklių temai skirtoje EBPO apžvalgoje atkreiptas dėmesys į tai, kad 2001 m. Lietuvoje buvo įdiegta nauja finansavimo iš biudžeto lėšų tvarka, įvestas vadinamasis mokinio krepšelis, dėl to akivaizdžiai daugeliu požiūrių pagerėjo išteklių skyrimas ir panaudojimas švietime.
Vis dėlto, nurodoma apžvalgoje, išlaidų atsiperkamumas, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvoje liko mažas.
Parengtoje ataskaitoje nagrinėjamas išteklių panaudojimas Lietuvos švietimo sistemoje, didžiausią dėmesį skiriant organizacinei mokyklų tinklo struktūrai, mokyklinio ugdymo finansavimui ir mokytojų kaip darbo jėgos vadybai.
Įvertinę Lietuvos švietimo sistemos būklę ekspertai pateikė rekomendacijas:
1. Iš naujo patvirtinti įsipareigojimą pripažinti strateginę švietimo svarbą siekiant visuomenės ir ekonominės plėtros.
2. Išlaikyti ir užtikrinti reikiamą investicijų į švietimą lygį.
3. Palaikyti mokyklų tinklo reformos įgyvendinimą ir daugiau dėmesio skirti mokymo(si) kokybei.
4. Stiprinti ir užtikrinti nuoseklesnio metodo taikymą atliekant mokyklų išorės vertinimą.
5. Reguliariai vykdyti išlaidų vertinimą ir stebėti, ar pakankamas mokykloms skiriamas finansavimas.
6. Didinti savivaldybių skiriamo mokykloms finansavimo efektyvumą.
7. Susilaikyti nuo visuotinio „klasės krepšelio“ įvedimo.
8. Valdyti mokytojų pasiūlos mastą.
9. Gauti finansavimą, kuris sudarytų sąlygas naujiems gabiems asmenims pritraukti į mokyklą.
10. Sukurti nuoseklesnę mokytojo profesinės karjeros kelio sistemą.
11. Suformuoti strateginį požiūrį į mokytojų rengimą ir profesinį tobulinimą.
Kaip stipriosios pusės buvo paminėta tai, kad Lietuvos mokyklose puoselėjama pasidalytoji atsakomybė ir mokyklų valdyme savo vaidmenį atlieka visi dalyviai nacionaliniu, savivaldybių ir vietos lygmenimis.
Taip pat nurodyta, kad Lietuvoje siekiama užtikrinti švietimo prieinamumą ir įtrauktį visiems bei paminėta, kad šioje srityje matyti ženklūs pasiekimai.
Apžvalgoje atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos švietimo sistemoje formuojasi mokyklų vertinimo kultūra, kurios pagrindinis tikslas – gerinti mokyklų darbą ir jo rezultatus.
EBPO ekspertai pripažino, kad Lietuvoje vis labiau pripažįstama ikimokyklinio ugdymo svarba švietime bei didėja jo plėtrai teikiama pagalba.
Nustatyta, kad didėja investicijų apimtys, skirtos mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, įtraukčiai.
Lietuvoje vyksta struktūrinė mokyklų tinklo pertvarka. Tai padeda stabdyti sąnaudų neatsiperkamumo rodiklio didėjimą. Nacionaliniu lygmeniu buvo parengti teisės aktai, rekomendacijos, sukurti modeliai, atliktos analizės, padedančios įgyvendinti mokyklų tinklo pertvarką.
Įsipareigojimų dėl pavežėjimo į mokyklą /iš mokyklos įgyvendinimas pripažintas būtina mokyklų tinklo pertvarkos dalimi.
Pažymėtinas faktas, kad Lietuvoje yra iš naujo įvertintas ir pakoreguotas pagalbos teikimo neformaliajam ugdymui finansinės paramos mechanizmas.
Visą EBPO parengtą apžvalgą anglų kalba skaityti ČIA.
Parengė „Lyderių laikas“
