Pirmoje dienos pusėje perskaičiau filosofo Leonido Donskio tekstą „Kaip grąžinti prasmės pojūtį beprasmybėje“ , parašytą 2007 m. Antroje dienos pusėje gavau pasiūlymą pamąstyti apie1991 metų Sausio 13 – ąją, kurią šiemet prisiminsime trisdešimtą kartą. Abu šie dienos įvykiai kažkaip užkabino, pajutau tarp jų kažkokį pasąmoninį ryšį…
Ir netrukus atėjo atsakymas – PRASMĖS PAIEŠKOS sieja abu dienos įvykius.
1991 m. Sausio 13 – ąją man buvo dvidešimt dveji. Tomis dienomis užgniaužusi kvapą stebėjau įvykius prie Televizijos bokšto ir mąsčiau, kad nieko prasmingesnio mano gyvenime dar nėra vykę. Kai atsilaikėme ir suvokėme, kad laisvę apgynėm, atrodė, kad dabar viskas bus tik PRASMINGA. Kad dabar tai užgyvensim. Ir tai išsipildė – išnyko ribos tarp valstybių, nuomonių, įsitikinimų. Esame sotūs ir galime būti laimingi, bet …
Bet, pasirodo, praėjus šešiolikai metų po lemtingosios Sausio 13 – osios nakties, Leonidas Donskis taip nemano ir rašo tekstą, kuriame teigia, kad „Mes gyvename skubėjimo, laiko neturėjimo ir visuotinės infliacijos laikmečiu“, kad „Mūsų akyse sparčiai ir nuolat nuvertėja viskas. Nuvertėja pinigai, sąvokos, žodžiai, priesaikos. Nuvertėja moksliniai straipsniai ir knygos. Akyse nuvertėja architektūra ir meno kūriniai, kurių vertę vis dažniau nustato pati vulgariausia pinigų kalba ir finansinė galia“.
O gal šiandien, kai nuo šio straipsnio praėjo dar keturiolika metų, mes tapome sąmoningesni, ypač šiuo metu, kai išgyvename unikalų pandemijos laiką. Gal jau neskubame, ne vartojame, o vertiname. Deja, atsakymą į klausimą randame parduotuvių grūstyse, pervirš prikrautuose pirkinių krepšiuose…
Taigi mano jaunatviškai vilčiai, kad VISKAS DABAR BUS PRASMINGA, teko subliukšti. O laikas tiksi vis greičiau ir greičiau. Ir tada prisimenu Leonido Donskio teksto baigiamuosius žodžius: „Kam šlovinti gyvenimą, kuriame viskas nuvertėja ir netenka prasmės? Gal geriau pamėginti gyventi kitaip? Tada nereikės savo gyvenimų laikyti aukomis, nereikės laužyti galvų, ar egzistuoja slaptas globalizacijos architektų projektas, siekiantis užvaldyti mūsų visų sielas. Tad mažiau fatalizmo ir žvalgymosi į pasaulio galios centrus. Daugiau laisvės ir drąsos neskubėti, įsigilinti, lėtai skaityti ir išgyventi kiekvieną savo buvimo akimirką.“
Juk tada, tą Sausio 13 – ąją, turbūt visi apie tai ir galvojom! Verta įsiklausyti.
Elvyra Kasperavičienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė ir lietuvių kalbos mokytoja ekspertė
