Spalio 18 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) įvyko derybinės grupės posėdis, kuriame buvo derinamas tas Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektas, kuris pakartotinai bus teikiamas Vyriausybei. Primename, kad rugpjūčio pabaigoje suderėtą projektą Vyriausybė grąžino taisyti dėl per didelių finansinių vyriausybės įsipareigojimų.
Rugsėjo 27 d. įvykusiame profesinių sąjungų, ŠMM, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų atstovų susitikime buvo ieškoma tokių projekto formuluočių, kuriose „nesimatytų pinigų“, t.y. siūlyta atsisakyti konkrečių datų, terminų ir dydžių. Šiame posėdyje balsuota už konkrečius siūlymus ir už visą kolektyvinės sutarties projektą.Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pasiūlymams kolektyvinėje sutartyje palikti konkrečias atlyginimų didinimo datas, terminus ir dydžius nebuvo pritarta. Nepalankiai buvo sutiktas LŠDPS siūlymas sukonkretinti naujos finansavimo metodikos – klasės krepšelio – įvedimo datą, jeigu eksperimentas parodytų, jog ji pasiteisina. Balsų dauguma nepritarta metodiką pradėti įgyvendinti nuo 2018 m. sausio 1 d.
Nepalaikytas ir LŠDPS bandymas išlaikyti konkrečią datą ir dydžius, kurie numato ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų didinimą. LŠDPS siūlymui įrašyti, kad šių pedagogų atlyginimai kiltų jau nuo 2017 m. sausio 1 d. ir didėtų kasmet, iki kol 2020 m. susilygins su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu, nebuvo pritarta. Palikta tokia formuluotė: „Didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus, siekiant iki 2022 metų juos sulyginti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu“.
Nors pati švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė nėra derybų grupės narė, tačiau buvo perduotas jos pageidavimas, kad jei iš kolektyvinės sutarties būtų išbrauktas ir paskutinis konkretus įsipareigojimas: didinti pedagoginių darbuotojų (išskyrus vadovus, pavaduotojus ugdymui, ugdymo skyrių vedėjus) tarnybinių atlyginimų (tarifinių atlygių) koeficientus, pasiekiant maksimalų dydį nuo 2017 m. sausio 1 dienos, ji šią sutartį pasirašytų iš karto. Kadangi pageidavimas pateiktas pažeidžiant reglamentą (per vėlai), dėl jo nebuvo balsuojama, todėl kolektyvinės sutarties projekte minėtas punktas kol kas liko.
Daug diskusijų sukėlė klausimas, kas turėtų pasirašyti sutartį su profesinėmis sąjungomis. Vyriausybė buvo išreiškusi poziciją, kad sutartį turi pasirašyti švietimo ir mokslo ministrė. Ši savo ruožu vengia prisiimti įsipareigojimus, teksiančius ministerijai, kurių ji gali būti nepajėgi įvykdyti. Galiausiai susitarta dėl nuostatos, kad Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį pasirašys ministrė įgaliota Vyriausybės.
Balsuojant už visą sutarties projektą 11 derybininkų balsavo „už“, susilaikė tik LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
LŠDPS inf.
