Rugsėjo 14 d. Seime vyko spaudos konferencija. Joje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas išsakė pastabą, kad buvo žadėta iš esmės peržiūrėti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, tačiau tas pažadas nevykdomas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo tinklapyje informavo, kad „<…> darbo grupė švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimui tobulinti buvo sudaryta balandžio 14 dieną. Darbo grupė reguliariai kas dvi savaites rinkosi iki vasaros atostogų, dabar artimiausias posėdis numatytas spalį. Darbo grupė svarsto pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo keitimo variantus, rengia siūlymus.“ Taip pat pateiktos nuorodos į posėdžių protokolus. Kadangi LŠDPS atstovauju aš, Lilija Bručkienė, tai kaip dalyvavusi visuose posėdžiuose norėčiau patikslinti ir išplėtoti ministerijos pateiktą informaciją.
Nežinau, ką komunikacijos skyrius supranta apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą ir ar peržiūrėjo tuos protokolus, kurių nuoroda pateikta kaip argumentas, tačiau iš tiesų toje darbo grupėje etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkoms ir galimiems pokyčiams laiko buvo skirta mažiausiai iš visų svarstytų klausimų. Kad nereikėtų detaliai nagrinėti protokolų, dar kartą susisteminsiu visus nors šiek tiek detaliau aptartus klausimus (norintiems patikrinti informaciją nuoroda https://www.smm.lt/web/lt/
Pirmųjų trijų susitikimų metu dirbta prie grupės tikslų ir planų, mokytojų kompetencijų aprašo projekto ir siūlyto visiškai naujo darbo apmokėjimo modelio, grįsto ,,bazine pareigine alga“. Daliai darbo grupės narių siūlomų pertvarkų siejimas su nauju darbo apmokėjimo modeliu pasirodė visiškai neparuoštas, nepagrįstas – priimti siūlymai nukelti svarstymus ne anksčiau 2023 rugsėjo 1 d.
Ketvirtajame ir penktajame susitikimuose buvo kalbama apie esamos darbo apmokėjimo sistemos tobulinimą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. (kai darbo grupė savo veiklą jau bus pabaigusi). Iš esmės buvo pristatyti kitose grupėse jau aptarti klausimai ir sprendimai. Taip pat reikėjo atsižvelgti į Valstybės kontrolės rekomendacijas, susijusias su situacijomis, kai nustatoma didesnė ar mažesnė nei viso darbo krūvio metinė valandų norma. Nutarta, kad, tokiu atveju, kai dirbama daugiau ar mažiau 1512 val., galėtų būti nurodyta skirti nuo 9 iki 50 procentų valandų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei. Priimtas ir 5 protokole užfiksuotas susitarimas pateikti rekomendacijas svarstyti profesinėms sąjungoms ir mokyklų vadovų asociacijoms (nors visų minėtų organizacijų atstovai yra toje darbo grupėje ir turi įgaliojimus priimti sprendimus).
Taip pat penktame ir šeštame susitikimuose buvo pristatyti galimi mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų pakeitimų variantai, susiję su matricos netolygumais. Jokie sprendimai nepriimti, nes nesutarta, ar dėl galimų rizikų verta dabar atlikti tuos pokyčius.
Nors nuo balandžio mėnesio įvyko jau šeši susitikimai, juose diskutuojama dėl kitose grupėse svarstomų temų, nurodomos galimų pertvarkų silpnosios pusės, sprendimai nukeliami į ateitį. Pati darbo grupė, panašu, yra labiau konsultacinio pobūdžio nei realius pokyčius galintis inicijuoti ar lemti darinys. Paradoksalu, bet ministerija per tą laikotarpį priėmė net du sprendimus, susijusius su mokytojų darbo apmokėjimu: gegužės 3 d. ministrė J. Šiugždinienė pasirašė įsakymą dėl įkainių už pagrindinės / pakartotinės sesijos valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų vykdymą, vertinimą ir apeliacijų nagrinėjimą, o rugpjūčio pabaigoje pakeitė Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679. Abu šitie sprendimai net nebuvo aptarti minėtoje darbo grupėje. O ministerijos tinklapyje esantis teiginys „Darbo grupė svarsto pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo keitimo variantus, rengia siūlymus“, kaip matote, turi labai mažai ką bendro su tais klausimais, kurie svarstyti. Toks teiginys gal paremtas tik viltimi, kad niekas neskaitys protokolų ir informacinių ministerijos tinklapyje paliktų žinučių.
Kyla pagrįstų abejonių, ar ta darbo grupė nėra kaip miražas – atrodo tarsi tikra, tačiau tai tik kitur esančio vaizdo optinė apgaulė.
Lilija Bručkienė
Lilija Bručkienė atstovauja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai darbo grupėje švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimui
