Pasiklausius ministro Dainiaus Pavalkio kalbų viešojoje erdvėje, iškyla abejonių, ar ministras yra skaitęs dar vasaros pradžioje mūsų iškeltus reikalavimus. Eilinį kartą ministrui primename, kad 2009 m. mokinio krepšelio (MK) dydis vienam mokiniui buvo sumažintas drastiškai – net 464 litais, t. y. beveik puse tūkstančio litų vienam mokiniui. Dėl to daugelyje šalies mokyklų bendrieji ugdymo planai įgyvendinami 70–80 proc., minimaliai vykdomas neformalusis ugdymas (popamokinė mokinių veikla), tiek pat procentų sumažėjo mokytojų darbo krūviai, atlyginimų tarifiniai koeficientai tapo minimaliais.
Ar kada pagalvojo ministras apie tai, kad vaikų ugdymui dabar skiriant apie 70-80 proc. reikalingų lėšų, jaunoji karta negauna tinkamo išsilavinimo, blogėja ugdymo kokybė, mažėja mokinių raštingumas, krinta mokymosi motyvacija.
Jeigu ministras tai žino, tuomet kodėl komentuodamas mūsų reikalavimą atkurti MK dydį į ikikrizinį lygį jis teigia, kad mokytojai reikalauja padidinti atlyginimus? Juk reikalaujama atkurti mokiniams tokias mokymosi sąlygas, kokias jie turėjo 2009 m.
Maža to, ministras mūsų rengiamas protesto akcijas įvardijo kaip organizuotas Kremliaus. Ar jis tuo nori pasakyti, kad Kremliaus politikams mokymo lėšų atkūrimas Lietuvoje rūpi labiau nei Lietuvos švietimo ir mokslo ministrui? Abejotina, kad mūsų reikalavimus iškraipantis ir taip visuomenę supriešinti siekiantis ministras suvokia švietimo problemas ir gali siekti tinkamo jų sprendimo. Švietimo bendruomenė negali pasitikėti taip kalbančiu ministru.
Dainius Pavalkis mokinio krepšelio dydžio atkūrimą laiko nerealiu ir netgi siūlo „nesvaigti“, nes atseit nėra lėšų. Tačiau statistika, pateikta pačios ministerijos, sako ką kita. Jei 2009 m. MK finansuoti buvo skirta 2 mlrd. 212 mln., tai 2014 m. (be ikimokyklinio ugdymo) – daugiau nei 0,5 mlrd. litų mažiau. Įdomu, kur „iškeliavo“ iš švietimo sistemos „atsilaisvinusios“ lėšos?
Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) šalyje pasiekė 2009 m. lygį, o dabar ir viršija jį. Tad kodėl į 2009 m. lygį negali grįžti mokymui skirtos lėšos? Dėl per šį laikotarpį sumažėjusio mokinių skaičiaus mokinio krepšelio dydžiui atkurti nereikėtų nei to pusės milijardo: ŠMM paskaičiavimais pakaktų 246 mln. metams. Tai kur tuomet problema? Politikų prioritetuose? Kodėl Estijoje, Lenkijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimai prilygsta mokytojų atlyginimams, o Lietuvoje ne? Esu įsitikinęs, kad taip yra tik dėl netinkamo valdžios požiūrio į švietimo darbuotojų darbą.
Tiesa, ministras džiūgauja, kad 2015 m. biudžete mokinio krepšelis padidės 15 litų (šiuo metu jau kalbama apie 32 Lt., – red.). Paskaičiuokime, per kiek metų tokiais tempais mokiniams bus grąžinta skola, – prireiks net 25 metų.
Vietoj to, kad ministras rūpintųsi grąžinti mokymosi lėšas į ikikrizinį lygį, jis kuria mitus, jog dėl prastos mokymo proceso finansavimo padėties kalta MK metodika, ją esą reikia keisti kita. Jei problema esama metodika, tai kyla natūralus klausimas: ką darė ministras dvejus savo darbo metus, kad būtų sukurtas naujas finansavimo modelis? Nėra parengtas net jo projektas, o iki kadencijos pabaigos teliko dveji metai. Net jei kas nors naujo ir bus parengta šios kadencijos pabaigoje, tai ar atėjęs naujasis ministras ją pripažins? Tikriausiai „naująjį kūrinį“, kaip įprasta, vėl kritikuos…
Akivaizdu, kad ne mokymo lėšų skaičiavimo metodikoje, o skiriamų lėšų dydyje yra problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. Tačiau švietimui ir toliau mažinamos lėšos: 2015 m. valstybės biudžeto projekte švietimui skiriama 60 mln. litų mažiau.
Ministre, kodėl stumi mokytojus į streiką?
Vytautas Silvanavičius
LŠDPS pirmininko pavaduotojas
