Kiekvienais metais didesnė dalis mokytojų negauna lėšų kanceliarinėms priemonėms, todėl jie priversti popierių, žymeklius, tušinukus, lipniąsias juosteles pirkti iš savo lėšų.
Įsisenėjusi problema mokyklose
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkės ir mokytojos Jurgitos Kiškienės teigimu, švietimo įstaigos steigėjas ir vadovas turi užtikrinti tinkamas mokytojų darbo sąlygas. ,,Mokytojai neturėtų tų darbo priemonių pirkti. Bet taip, deja, dažnai atsitinka – mokytojai perka. Kiekvienoje mokykloje yra skirtinga situacija. O iš tikrųjų norėtųsi, kad būtų viena aiški pozicija, kiek turėtų būti skiriama mokytojui, ką jis gali už tai nusipirkti“, – sako J. Kiškienė LRT Žinioms.
,,Švietimo įstaigos steigėjas ir vadovas turi užtikrinti tinkamas mokytojų darbo sąlygas.”
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko, ši problema įsisenėjusi, tuo tarpu kitų profesijų darbuotojams nereikia pirkti kanceliarinių priemonių iš savo darbo užmokesčio. ,,Dažnai mokytojams yra pasakoma, kad apskritai nėra pinigų, bet gi girdim ir tokių atvejų, jog kai kurių per pažintis mokyklos vadovams skiriamos ženkliai didesnės sumos“, – teigia A. Navickas LRT žinioms.
,,Ši problema įsisenėjusi, tuo tarpu kitų profesijų darbuotojams nereikia pirkti kanceliarinių priemonių iš savo darbo užmokesčio.”
ŠMSM teigimu, kanceliarinės priemonės mokytojams – steigėjų ir mokyklos vadovybės atsakomybė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pritaria, kad situacija nevienoda, bet teigia, kad mokytojų kanceliarinės ir kitos darbo priemonės yra ūkio lėšos, o jomis pasirūpinti privalo steigėjai, daugeliu atveju – savivaldybės. Savivaldybės lėšas skirsto mokykloms, o mokyklos pinigus pedagogams paskirsto įvairiai. Tad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, kanceliarinės priemonės mokytojams – steigėjų ir mokyklos vadovybės atsakomybė.
Kolektyvinėje sutartyje yra nurodoma minimali suma, kuri turi būti tam skiriama: savivaldybė, skirdama ūkio lėšas, skirtų papildomai lėšų ir būtinosioms mokymo priemonėms, taigi kiekvienai pareigybei metams būtų skirta ne mažiau 60 eurų.
Savivaldybė mokykloms skiria lėšas pagal mokinių skaičių – 53 eur vienam mokiniui
Pasak Vilniaus savivaldybės, finansavimas švietimo įstaigoms skiriamas atsižvelgiant į mokyklose esantį mokinių skaičių – 53 eur kiekvienam mokiniui (atitinkamai, jeigu įstaiga turi 1000 mokinių, tai gauna 53000 eur metams). Tačiau savivaldybė nėra apribojusi šių lėšų panaudojimo švietimo įstaigoms, todėl jos lėšas skiria labai įvairiai – tarpusavio susitarimu gali nuspręsti, kiek ir kam skirti lėšų.
LŠDPS siūlė įvesti centralizuotą lėšų skyrimą
Pasak J.Kiškienės, išsireikalauti priemonių raštu mokytojai nedrįsta. ,,Mokytojai mano, kad turėtų būti skirta tam tikra suma – krepšelis kanceliarinėms prekėms, ir kad nereikėtų nei prašymų rašinėti, kiekvieną kartą maldauti lėšų kaip išmaldos”, – sako J. Kiškienė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas A. Navickas konstatuoja, jog praktika yra skirtinga. ,,Teigiamos praktikos skiriant lėšas mokytojams įsigyti kanceliarinių priemonių yra Alytaus ir Kaišiadorių rajonuose, kai mokytojai žino, kokios sumos jiems yra skiriamos ir kokias išlaidas gali planuoti”, – sako A. Navickas.
,,Teigiamos praktikos skiriant lėšas mokytojams įsigyti kanceliarinių priemonių yra Alytaus ir Kaišiadorių rajonuose.”
Primename, jog kanceliarinių priemonių problemą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga siūlė spręsti įvedus centralizuotą lėšų skyrimą.
Visą reportažą šia tema galite rasti čia.