D. Gudienė. Specialieji pedagogai ir logopedai neviltyje: dirbti teks daugiau, o algos tik mažės

2021-02-23

Kaip jau žinome, Lietuvos švietimo sistemoje iki 2024 metų turi būti įgyvendintas įtraukiojo ugdymo modelis. Jo įgyvendinimo terminas jau vieną kartą buvo atidėtas. Ar nereikės atidėti dar kartą, ar bus suspėta pasiruošti jo įgyvendinimui?

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija rudenį organizavo viešas konsultacijas visai švietimo bendruomenei, pristatydama šio modelio įgyvendinimo galimybes. Tačiau šiomis konsultacijomis domėjosi tik švietimo pagalbos specialistai, konkrečiau – specialieji pedagogai (specialiaisiais pedagogais laikomi ir logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai). Ir tai ne visi norintys turėjo galimybę sekti šias konsultacijas, nes tuo metu dirbo.

,,Pagal naująjį modelį bendrojo ugdymo mokyklose ruošiamasi ugdyti didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, kurie šiuo metu ugdomi specialiosiose mokyklose.”

Pagal naująjį modelį bendrojo ugdymo mokyklose ruošiamasi ugdyti didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, kurie šiuo metu ugdomi specialiosiose mokyklose. Kol kas dauguma mokytojų apie tai tėra girdėję „kažkur kažką“. Tačiau jie tikriausiai patys dar nespėjo susimąstyti ir savęs paklausti, ar turi kompetencijų dirbti su šiais vaikais. O jų per vienos ar dviejų dienų mokymus tikrai nespės įgyti. Ar mokyklos žino, kokia forma tai bus įgyvendinta? Tikrai dar ne. Tik specialistai (specialieji pedagogai) spėlioja, svarsto: ar tai bus specialiosios klasės, grupės bendrojo ugdymo mokyklose? Ar vaikai bus įtraukiami į bendrąsias klases? Ar tai jau būtų įtraukusis ugdymas? Ar kiekvienas toks vaikas turės asmeninį asistentą/padėjėją? Kokių negalių turintys vaikai ateis? Kas su jais dirbs? Kas teiks švietimo pagalbą? Kas padės mokytojams? Kas juos konsultuos? Kyla ir daug kitų „kas?“, „kaip?“, „su kuo?“ klausimų.

,,Ar mokyklos žino, kokia forma tai bus įgyvendinta? Tikrai dar ne.”

Būtent šie švietimo pagalbos klausimai mums labai svarbūs. Švietimo įstaigose dirbantys specialieji pedagogai, logopedai labai gerai žino, su kiek vaikų jie dirba ir kiek dar vaikų negauna pagalbos, nes nėra kam jos suteikti. Patikėkite, skaičiai didžiuliai. Yra įstaigų, kuriose šių specialistų nėra. Yra daug įstaigų, kuriose vietoje dviejų specialistų dirba vienas. Gali kilti klausimas, kodėl įstaigos nepriima dirbti daugiau specialistų?

,,Švietimo įstaigose dirbantys specialieji pedagogai, logopedai labai gerai žino, su kiek vaikų jie dirba ir kiek dar vaikų negauna pagalbos, nes nėra kam jos suteikti.”

Ogi todėl, kad jų tiesiog daugiau nėra! Logopedų, specialiųjų pedagogų trūksta ne tik periferijoje, mažuose miesteliuose, jų mokyklos neranda net ir didmiesčiuose. Vienų mokyklų administracijos net nebekartoja darbo skelbimų, nes žino, jog specialistų nėra. Kitos net nesikreipia į savivaldybes, prašydamos įsteigti etatus, nes žino, kad vis tiek nebus kam dirbti.

,,Gali kilti klausimas, kodėl įstaigos nepriima dirbti daugiau specialistų? Ogi todėl, kad jų tiesiog daugiau nėra!”

Specialistų feisbuko grupėse nuolat kartojasi malonūs kvietimai prisijungti prie tos ar kitos mokyklos, darželio, privačios įstaigos darbuotojų komandos. Jeigu kuris specialistas atsiliepia į kvietimą ir ateina dirbti, tai problema perkeliama jo buvusiai įstaigai – dabar ji ieško specialisto. Ir vaikų, kuriems reikia specialistų pagalbos, pastaraisiais metais skaičius katastrofiškai didėja. Niekas nebesistebi, jei pusei klasės vaikų reikia logopedo pagalbos. Mums, specialistams, tai jau nebekelia nuostabos. Dažnas pirmokas kalba tik pavieniais žodžiais, o ne sakiniais, blogai supranta aplinkinių kalbą, pavadina tik artimiausios aplinkos daiktus, nemėgsta žiūrėti vaikiškų filmukų, nes jų, pasirodo, nesupranta. Tada mes tėvams sakome, jog reikia įdėti daug bendro darbo, kad vaikas galėtų pasiekti minimalius bendrosiose programose nustatytus reikalavimus.

,,Ir vaikų, kuriems reikia specialistų pagalbos, pastaraisiais metais skaičius katastrofiškai didėja. <…> Mums, specialistams, tai jau nebekelia nuostabos.”

Daugėja ne tik kalbos sutrikimų turinčių vaikų skaičius. Dabar kiekvienoje klasėje yra mokinių, kurie turi emocijų, elgesio, savireguliacijos, aktyvumo, dėmesio sutrikimų ar problemų. Į pirmą klasę ateina netgi turintys priklausomybę nuo telefonų, kompiuterinių žaidimų. Mes, specialieji pedagogai, visiškai nesistebime, kodėl Lietuvoje mokinių pasiekimai nuolat žemėja, kodėl mokinių skaitymo gebėjimai yra labai menki, kodėl toks didelis skaičius mokinių neišlaiko matematikos egzamino.

,,Yra paskaičiuota, kiek tokių etatų reikės. Jų reikės net 2530! Bet…. ministerija pamiršo pagalvoti, kur tų specialistų suras, jeigu jau dabar jų trūksta. O naujų etatų finansavimui juk reikia ir lėšų. O jų kaip visada trūksta.”

Bet grįžkime prie įtraukiojo ugdymo modelio įgyvendinimo. Kas vis dėlto ruošiasi jam? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikrai ruošiasi. Ir ne tik organizuodama viešas konsultacijas, bet taip pat planuodama švietimo įstaigose naujus specialistų etatus. Yra paskaičiuota, kiek tokių etatų reikės.

Jų reikės net 2530! Bet…. ministerija pamiršo pagalvoti, kur tų specialistų suras, jeigu jau dabar jų trūksta. O naujų etatų finansavimui juk reikia ir lėšų. O jų kaip visada trūksta. Štai apie tai ministerijai pagalvoti pasisekė geriau: juk galima pinigėlius perskirstyti – iš vienų paimti ir duoti kitiems. Ar nieko neprimena ši idėja? Ir čia prisiminta: yra pedagogų, kurie dirba mažiau negu 36 val. per savaitę. Kadangi reikia suteikti vaikams švietimo pagalbą, tai ir nusitaikyta į švietimo pagalbos specialistus, kurie dabar dirba trumpesnes darbo valandas nei mokytojai.

,,Ir čia prisiminta: yra pedagogų, kurie dirba mažiau negu 36 val. per savaitę. Kadangi reikia suteikti vaikams švietimo pagalbą, tai ir nusitaikyta į švietimo pagalbos specialistus, kurie dabar dirba trumpesnes darbo valandas nei mokytojai.”

Didžioji dauguma specialiųjų pedagogų dirba keliose įstaigose ar keliose pareigybėse. Jie taip įgyvendina teisę savo darbu užsidirbti pragyvenimui. Toks jų sprendimas padeda spręsti specialistų trūkumo problemą – daugiau vaikų gali gauti pagalbą. Tačiau ministerija užsimojo pailginti jų darbo valandas iki 36 val. per savaitę. Mokyklų specialiesiems pedagogams valandos pailgėtų net 56,5 proc.! Dirbti keliose įstaigose ar keliose pareigybėse dėl to nebeliks jokių galimybių. Ir mes, specialistai, niekaip negalime suprasti, kodėl manoma, kad vaikams tada pagalbos padaugės. Kitas aspektas: ilgėjant darbo valandoms, atrodytų savaime suprantama, ir atlyginimas turėtų didėti. Bet, kaip jau minėjome, pinigų tai trūksta. Matematika labai paprasta: valandas ruošiamasi ilginti 56,5 proc., o atlyginimą ruošiamasi didinti nei daug nei mažai – 18 procentų. Nes pinigų daugiau tam nėra.

,,Kitas aspektas: ilgėjant darbo valandoms, atrodytų savaime suprantama, ir atlyginimas turėtų didėti. Bet, kaip jau minėjome, pinigų tai trūksta. Matematika labai paprasta: valandas ruošiamasi ilginti 56,5 proc., o atlyginimą ruošiamasi didinti nei daug nei mažai – 18 procentų. Nes pinigų daugiau tam nėra.”

Dalia Gudienė  yra LŠDPS Panevėžio specialiųjų pedagogų profesinės organizacijos pirmininkė 
 
Taip pat galite skaityti čia