Visiems yra žinomas valdžios pareiškimas, jog mokytojas turi tapti prestižine profesija iki 2025 metų. Visgi mokytojai turėjo tapti prestižine profesija jau vakar: atlyginimų kėlimas nuo šių metų sausio 1d. gerokai pavėluotas ir per mažas, todėl mokytojai, turėdami didelį darbo krūvį, imasi papildomų darbų, be to pedagogus iš mokyklų vis dažniau išvilioja privatus sektorius. Tuo tarpu ženklesnių pokyčių švietimo sistemoje mokytojams pavyksta pasiekti, deja, tik streikais, tai neatmetama, kad siekdami geresnių darbo sąlygų mokytojai ir vėl gali sukilti.
Apie priežastis, kodėl mokytojų nedžiugina padidėję atlyginimai, blogėjančias mokytojų darbo sąlygas bei mokytojų trūkumą LNK TV žinioms ,,Labas vakaras, Lietuva“ kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas ir kiti LŠDPS pedagogų atstovai iš skirtingų Lietuvos miestų: Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė ir vilnietė mokytoja Jurgita Kiškienė, Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas ir Raseinių mokytojas Donatas Baukys bei Marijampolės miesto susivienijimo pirmininkas Artūras Lazauskas.
Padidėjęs atlyginimas didelio džiugesio mokytojams nekelia: kėlimas gerokai pavėluotas ir per mažas
Pernai Seimas pritarė pedagogų atlyginimų didinimui ir sakoma, kad jie nuo šių metų sausio mėnesio turėjo didėti 12,5 proc. arba, kitaip tariant, 100 Eur jau po mokesčių, praneša LNK žinios. Tačiau ar iš tikrųjų mokytojai už pirmąjį šių metų mėnesį sulaukė didesnių atlyginimų?
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas komentavo, kad mokytojai sulaukė didesnių atlyginimų, bet tikrai ne 12,5 proc.
LŠDPS pirmininkas A. Navickas
„Dėl 2,5 proc. mes ir sakėme, kad jeigu nebus įskaičiuota į darbo užmokesčio koeficientą, tai tikriausiai mokytojai jų ir nesulauks. Ministerija teigia, kad tai yra dėl sudėtingesnių sąlygų, įvairiai bus galima tuos pinigus paskirstyti, bet taip ir tokios praktikos neišgirdome. Atlyginimai tikrai augo po 70-80 Eur, kadangi dauguma mokytojų nurodo tokią sumą, priklausomai nuo etatų dydžio.
Tačiau kažkokio džiugesio iš mokytojų tikrai nesulaukėme, nes tas atlyginimų padidinimas, manome, jau yra pavėluotas. Mes kėlėme tą klausimą atėjus šiai Vyriausybei, bet ši Vyriausybė, nors ir žadėjo švietimą laikyti prioritetine sritimi, per derybas nesutiko, kad atlyginimai būtų keliami jau nuo rugsėjo mėnesio, buvo pakelti tik mokyklų vadovams. Tai švietimo bendruomenę irgi šiek tiek supriešino“, – sakė A. Navickas.
,,Tas atlyginimų padidinimas, manome, jau yra pavėluotas. Mes kėlėme tą klausimą atėjus šiai Vyriausybei, bet ši Vyriausybė <…> nesutiko, kad atlyginimai būtų keliami jau nuo rugsėjo mėnesio, buvo pakelti tik mokyklų vadovams.”
Jo teigimu, keliant atlyginimus vienai kažkuriai grupei švietimo srityje, turėtų būti iš karto atsižvelgiama į visus.
„Dabar tas padidėjimas, kaip ir sakiau, taip didėjant kainoms ir vykstant tokiai infliacijai, džiaugsmo tarp mokytojų nesukėlė. Kreipiamės ir į Švietimo komitetą, kad tas padidėjimas būtų bent jau ne mažesnis nei infliacija ir įskaitant dar jos padidėjimą, manome, kad jeigu jis būtų buvęs apie 20 proc., tai būtų tam tikras žingsnis į priekį lyginant su kitomis sritimis, ypač kai šią sritį norima padaryti prestižine“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.
,,Kreipiamės ir į Švietimo komitetą, kad tas padidėjimas būtų bent jau ne mažesnis nei infliacija.”
LŠDPS Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė teigė, kad sostinės mokytojų nuotaikos panašios į visos Lietuvos.
„Jeigu sako, kad pakėlė 12, 5 proc., tai yra netiesa. Daugiau mažiau pakėlė 10 proc. ir dar negirdėjome, kad apie tuos 2,5 proc. apskritai būtų kalbama ar diskutuojama mokyklose. Kitaip sakant, ar dėl jų didės atlyginimas, ar bus kažkur kitur tie pinigai investuoti‘‘, – svarstė mokytoja iš Vilniaus.
,,Jeigu sako, kad pakėlė 12, 5 proc., tai yra netiesa. <…> ir dar negirdėjome, kad apie tuos 2,5 proc. apskritai būtų kalbama ar diskutuojama mokyklose.”
LŠDPS Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas Donatas Baukys pasakojo, kad jų mieste nuotaikos taip pat įvairios.
„Situacija, kaip ir visur Lietuvoje, yra tokia, kokia yra. Atlyginimai pakilo, bet kainų šuolis yra labai staigus ir didelis, o mokytojų kišenės papilnėjo įvairiai. Tai priklauso nuo to, kokį etatą turi mokytojai t. y. nuo 70 iki 100 eurų“, – kalbėjo Raseinių mokytojas.
Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas D. Baukys
LŠDPS Marijampolės miesto susivienijimo pirmininkas Artūras Lazauskas pasidalijo savo kolegų įvairiais įspūdžiais apie atlyginimo padidėjimą: vieni pasakė, kad iš viso nepakilo, niekas nepasikeitė (tiesa, tai galėjo būti dėl įvairių priežasčių), kiti sakėsi gavę 85 eurų, viena mokytoja teigė gavusi 100 eurų. Tad, jo teigimu, padidėjimas Marijampolėje nelabai jaučiamas.
Paklaustas, ar pakankamai greitai mokytojams atlyginimas kyla, A. Lazauskas atsakė: ,,Mano galva galėtų kilti tikrai sparčiau, dėl to kad yra sudėtinga konkuruoti su kitomis profesijomis, sudėtinga prikviesti mokytojus dirbti, trūksta mokytojų.“
Mokytojai nesijaučia saugūs, jų darbo sąlygos negerėja, tuo tarpu pedagogų trūksta visoje Lietuvoje
LŠDPS pirmininkas A. Navickas akcentavo, kad yra vaikų su labai skirtingais poreikiais, nuolat vyksta integracija ir tikrai yra labai sudėtingų mokinių.
„Klasės, kaip matome, nemažėja, o po tinklo pertvarkos turbūt netgi ir padidės. Tokios darbo sąlygos tikrai nėra patrauklios ir tas gebėjimas valdyti klases, kai mokiniai yra labai skirtingų poreikių ir dirbti kokybiškai, mokytojus atstumia. Tikrai nėra noro užsilikti šioje profesijoje arba ją rinktis“, – svarstė profsąjungos vadovas.
J. Kiškienė neslėpė, kad pedagogų trūksta ne tik regionuose, bet ir Vilniuje: „Tikrai girdėjome, kad trūksta ir tikrai nemažai trūksta, ypač fizikos mokytojų, informatikos mokytojų, netgi anglų kalbos mokytojų. Tai jaučiame tikrai ir Vilniuje. <…>. Taip pat norėdamas turėti didesnį atlyginimą mokykloje, turi dirbti labai daug, viršyti ir etatą. Vilniuje išgyventi reikia didesnių lėšų.“
Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė J. Kiškienė
D. Baukys sakė, kad Raseiniuose mokytojų problemos yra tokios pačios kaip ir visoje Lietuvoje, bet emocinis saugumas turbūt yra svarbiausias.
„Kad mokykloje mokytojas jaustųsi saugus dėl savo darbo vietos, dėl atlyginimo. Dabar mokytojai turi atlikti įvairias funkcijas, kad ir testavimus. Mokyklose yra įvairi tvarka. Vienose mokyklose tai atlieka auklėtojai, kitose – paskirti specialistai. Tai šiuo atveju mokytojas ne visada jaučiasi saugus. Ypač testavimo atveju mokytojai buvo labai emociškai subliūškę“, – kalbėjo Raseinių mokytojas.
,,Kad mokykloje mokytojas jaustųsi saugus dėl savo darbo vietos, dėl atlyginimo. Dabar mokytojai turi atlikti įvairias funkcijas, kad ir testavimus.”
A. Lazauskas akcentavo, kad Marijampolėje ypač trūksta tiksliųjų mokslų specialistų. ,,Jeigu fizikas nori kažkur sujudėti (išeiti), vadovas griebiasi už galvos: kur reikės kitą žmogų rasti, kas galės dirbti. Čia yra labai didelė problema. Fizikus bando prisikalbinti kitos įstaigos, privatus sektorius“, – sakė pedagogų atstovas iš Marijampolės.
Marijampolės miesto susivienijimo pirmininkas A. Lazauskas
Ženklesnių pokyčių švietimo sistemoje dialogu ir derybomis pasiekti sudėtinga
Ministerija teigia, jog mokytojams yra skiriamas ypatingas dėmesys.
Pasak A. Navicko, kokio nors išskirtinio Švietimo ministerijos dėmesio tikrai nejaučia, bet labiau pastebi, kad bandoma lyg ir nebloginti situacijos.
„Dialogas tikrai vyksta, bet jeigu kalbėtume apie rezultatus, tai pastebėjome, kad tik po streiko buvo tam tikras postūmis. Tiek viena, tiek kita Vyriausybė reagavo, buvo einama į nacionalinį susitarimą, tam tikri postūmiai įvyko ir tam tikri pokyčiai buvo padaryti.
,,Pastebėjome, kad tik po streiko buvo tam tikras postūmis.”
Iš tikrųjų, kaip matome dabar, derybos stovi maždaug toje pačioje vietoje ir didesnių proveržių nesimato, kad būtų švietimas prioritetinė sritis. Mokytojai tikrai nesijaučia saugiai“, – svarstė A. Navickas.
Paklaustas, ar keičiasi tas valdžios dėmesys mokytojams, ar vyksta dialogas, ar jaučiasi mokytojai išgirsti, Marijampolės miesto susivienijimo pirmininkas A. Lazauskas atsakė, kad nors ir kai kuriais klausimais mokytojai yra išgirsti ir dialogas vyksta, visgi iniciatyvos iš ministerijos trūksta. Pasak jo, tas išgirdimas priklauso turbūt ir nuo mokytojų bei jų atstovų. ,,Mūsų organizacija taip pat dirba šiuo klausimu. Kalbamės, bendraujame, vyksta įvairūs susitarimai“, – teigė A. Lazauskas.
,,Jeigu ryžomės vieną kartą (streikui), manau, bus ir antras, jeigu to reikės.“
Paklaustas, ar situacijai nesikeičiant, darbo sąlygoms negerėjant, atlyginimams nedidėjant vėl ryžtųsi streikui, sakė, kad už visus kalbėti sudėtinga, bet „jeigu ryžomės vieną kartą, manau, bus ir antras, jeigu to reikės“.
Čia galite peržiūrėti LNK video įrašą apie tai.
Daugiau informacijos šia tema čia.
LŠDPS informacija
