Apibendrintas klasės krepšelio eksperimentas

2018-02-01

alt

Sausio 31 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) įvyko antrasis Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo finansavimo pertvarkos darbo grupės pasitarimas, į kurį šį kartą pakviesti ir profesinių sąjungų atstovai.

Susirinkusiesiems buvo pristatyta penkiose savivaldybėse dvejus metus vykdyto eksperimento, kuomet lėšos ugdymui skiriamos ne mokiniui, o klasei, analizė bei šiame kontekste apžvelgtas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo projektas, kuris vis dar nėra galutinis.

ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, informuodamas apie vykdyto eksperimento rezultatus pažymėjo, jog minėtos savivaldybės atidžiau buvo stebimos visą eksperimento laikotarpį, bei atliktas išsamesnis tyrimas, kuris leido padaryti tam tikrų išvadų.

Pastebėta, jog daugiau lėšų, skirtų ugdymo įstaigoms (eksperimente dalyvaujančios mokyklos gavo didesnį finansavimą nei finansuojamos mokinio krepšelio principu), sudaro prielaidų kokybei gerėti, tačiau didžioji dalis papildomų pinigų esą skirta mokytojų atlyginimų kėlimui (koeficientus didinant iki vidutinio ar maksimalaus dydžio), o ne „ugdymo plano galimybėms išnaudoti“. Todėl, anot A. Aldakausko, siūloma, kad naujoji metodika sudarytų galimybių mokytojams uždirbti turint didesnį krūvį, o ne tiesiog keliant koeficientus.

Eksperimentas parodė, jog klasės krepšelio metodika palankesnė mažesnėms įstaigoms, palankiausia vidutinio dydžio klasėms, turinčioms 12-20 mokinių; komplektuoti dideles klases – nenaudinga. Valdininkas pastebėjo, jog nors ir baimintasi, kad ši metodika pristabdys mokyklų tinklo pertvarką, tai nepasitvirtino. Vis dėlto, ugdymo įstaigų optimizavimas vykdytas nepakankamai efektyviai, todėl naujoji finansavimo tvarka esą turėtų skatinti tai daryti. Taip pat ši tvarka neskatina optimizuoti vadovų etatų, todėl siūlytina ateityje šį rodiklį sieti su mokinių skaičiumi. Eksperimentas taip pat atskleidė, jog taikant klasės krepšelio principą nepakanka lėšų švietimo pagalbai ir mokyklų bibliotekoms.

Šie ir kiti pastebėjimai bei analizės – tai tik pradžia didelio darbo, kurio rezultatas turėtų būti parengtas naujas ugdymo įstaigų finansavimo modelis, kuris, be to, turėtų būti susietas ir su nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema. Ji ir buvo vėliau pristatyta.

A. Aldakauskas patvirtino, jog jau apsispręsta valandas etate skaičiuoti ne savaitei, o metams. Taip pat įvedamas trijų pakopų regioniškumo principas: valandos etate bus skaičiuojamos priklausomai nuo to, kokio tipo yra mokykla – kaimo, miestelio ar miesto.

Žinant, jog šiuo metu yra 330 tūkst. mokinių ir imant mokinių ir mokytojų santykį 1:12, pilnų etatų Lietuvoje, anot A. Aldakausko, susidaro 28 tūkst. Kadangi mokinių ir toliau mažėja, nuo rugsėjo 1 d. pradėjus įvedinėti naująją tvarką kalbėti reiktų jau apie 27 tūkst. etatų.

Kitas darbo grupės pasitarimas numatytas vasario 7 d.

LŠDPS inf.