Pirmadienį sostinės kunigaikščio Gedimino progimnazija pradėjo vykdyti eksperimentą – į mokyklą grįžo moksleiviai. Šią mokyklą pilotiniam projektui pasirinko Vilniaus miesto savivaldybė, o Vyriausybė praėjusią savaitę jį patvirtino. Laidoje „Nauja diena“ eksperimentą aptarė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas.
Kaip vertinate tokį sprendimą grąžinti mokinius į klases?
Mokiniai kaip niekad su džiaugsmu eina į mokyklą. Tas nuotolinis mokymo nuovargis yra tiek mokytojų, tiek vaikų tarpe. Todėl noras grįžti į mokyklas šiuo metu labiau nusveria baimę ir grėsmę, kad ta liga galbūt galėtų vėl išplisti. Pirmas toks įspūdis yra labai geras, bet pasižiūrėkime keletą dienų, kaip seksis ir pasižiūrėsim, ką rodys tyrimų rezultatai: ar visgi mokykla netaps tuo vėlgi užkrato pagrindiniu šaltiniu ir ar pavyks šiai mokyklai užtikrinti tas visas priemones, kad ugdymas būtų saugus.
Visi nori atverti duris ir visi pavargę nuo tos įtampos ir nuotolinio ugdymo. Jeigu visi sutiks testuotis, jeigu visi matys, kad sklandžiai viskas vyksta, tada galėsime kalbėti visų Lietuvos vaikų grįžimą, ypač pradinukų ir abiturientų.
Ar ši ekspertinė mokykla atverta per anksti, o gal tai galėsime vertinti po savaitės?
Kaip pilotas, jis galbūt padarytas šiek tiek net per vėlai. Mūsų manymu, pilotinį projektą reikėjo atlikti prieš mokinių atostogas ir bent savaitę laiko bei mokinių atostogų metu skirti laiko diskusijoms tarp visų mokyklų, galbūt bendruomenių. Tada būtumėme galėję kalbėti jau apie mokyklų atvėrimą ir po atostogų visoje Lietuvoje. Na bet turbūt organizatoriams dėl laiko stokos nepavyko to padaryti. Ir dabar, aišku, tas laikas šiek tiek stumiasi.
Ar neapsunkins švietimo sistemos kontaktinis mokymas kartu su nuotoliniu (kai kurie tėvai pasirinko vaikų nevesti dar į mokyklas)?
Pradinių ugdyme, jei viena ar kita klasė nusprendžia mokytis nuotoliniu būdu, tai įtakos neturi. Bet kai kalbėsim apie vidurinį ugdymą, tada tas išsiskaidymas ugdymo proceso organizavimą apsunkintų.
Užsienyje siūloma taikyti tam tikras skatinimo priemones skiepytis. Kaip manote, ar būtų verta tokį paskatinimą naudoti ir Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojams?
Neaišku, ar tai būtina. Visgi didžioji dalis pedagogų skiepijasi. Ir, manome, čia nebus kliūtis grįžimui į mokyklas. Ar tikrai čia reikia kažkaip motyvuoti? Ar nekils čia tikrai kokių bereikalingų diskusijų, jog tai noras kažkaip papirkti ar kitaip juos skatinti? Manau, kad to daryti tikrai nereikia, o tie, kurie atsisako skiepytis, dažnai turi rimtus argumentus. Mes dažnai girdime, kad apskritai jie jokių skiepų netoleruoja. Tikrai dėl tos dalies pedagogų, nemanau, kad reikėtų dabar galvoti apie kažkokias papildomas priemones.
Ar bus pereinamasis laikotarpis tiek mokytojams, tiek mokiniams sugrįžus mokytis nuotolinius būdu?
Neturėtumėme kažkokių rimtų argumentų, kad reikėtų galvoti, jog reikalingas kažkoks pereinamas laikotarpis. Kontaktinis ugdymas – įprasta ugdymo forma, kuri metai iš metų buvo taikoma mokyklų. Tai tikrai tas kelių mėnesių laikotarpis nebuvo toks ilgas, kad būtų pamiršti tam tikri metodai ar priemonės, kaip organizuoti ugdymą. Manau, kad didelių nesklandumų grįžti tikrai neturėtų kilti.
Dalis gyventojų skundžiasi, jog mokytojai savavališkai galimai trumpina nuotolinių pamokų laiką. Kokia jūsų nuomonė apie tai? Ar gali būti taip daroma ir kodėl taip vyksta, jei vyksta?
Mano žiniomis, daug kur, ypač pradiniame ugdyme, tai buvo sutartas dalykas – trumpinti pamokas, nes ilgas laiko tarpas, kurį turi praleisti ypatingai pradinio ugdymosi mokiniai, tikrai juos išvargina ir dažnai reikia palikti ir mokytojai palieka daugiau laisvo laiko namų darbams. Mūsų žiniomis, didelių trūkumų dėl to, jog buvo trumpinamos pamokos tikrai nebuvo.
Ačiū už pokalbį.
Visą video įrašą galite žiūrėti paspaudus čia
LŠDPS informacija
