Vyriausybė sutarė dėl laipsniškai taikomų karantino ribojimų atlaisvinimo strategijos: kitą savaitę jau galės dirbti mažos parduotuvės, grožio salonai ir lauko prekyba. O kaip dėl mokyklų atidarymo? Ar jau tinkamas laikas kalbėti apie švietimo įstaigų atvėrimą? Kokios galėtų būti nuotolinio mokymo pasekmės? Vasario 8 dieną Delfi.tv laidoje ,,Iš esmės“ (vedėja – žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė) apie tai diskutavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas kartu su Švietimo mokslo, sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
Ar jau reikėtų rimčiau svarstyti apie mokyklų atvėrimą?
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, mokyklos atvėrimas – visos Vyriausybės prioritetas ir tam yra konkretus planas: artimiausiu laiku, vasario gale, kai mokytojai gaus vakcinas, planuojama pradinių klasių mokinius grąžinti į mokyklą. Dar viena prioritetinė grupė – abiturientai: juos į mišrųjį mokymąsi išleisti epidemiologai rekomenduoja, kai susirgimų skaičius sieks mažiau nei 150 šimtui tūkstančių gyventojų. Greitu laiku, tikėtina, bus vakcinuojami ir kiti mokytojai.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko nuomone, visi nori grįžti į mokyklas, tik svarbu labai atsakingai vertinti situaciją.
,,Tiek mokytojai, tiek ir mokiniai (ir tėvų lūkestis toks) – visi norime, visi yra pasiilgę ir visi norėtų kuo greičiau grįžti į mokyklas. Tik klausimas, kiek tai saugu. Būtų visiems labai gerai nenusivilti, kad vėl virusas nepradėtų plisti ir netektų paskui vėl nuleidus galvas visiems grįžti į nuotolinį ugdymą. Todėl reikia labai atsakingai vertinti situaciją.
Džiugu ir tai, jog vyksta vakcinavimas ir visus norinčius reikia kuo skubiau turbūt vakcinuoti. Galbūt yra ir kitos priemonės, kurios gali būti taikomos stebėti, kad ta situacija nesikeistų. Galbūt testuoti reikėtų net ir mokinius, nes ne tik mokytojai gali platinti tas ligas, bet ir mokiniai. Turi būti griežta stebėsena ir visais lygmenimis vykdoma“, – kalbėjo A. Navickas.
,,Tiek mokytojai, tiek ir mokiniai (ir tėvų lūkestis toks) – visi norime, visi yra pasiilgę ir visi norėtų kuo greičiau grįžti į mokyklas. Tik klausimas, kiek tai saugu.“
Iškilus klausimui, kodėl kalbama apie pradinukų grįžimą vasario pabaigoje, o ne anksčiau, A. Navickas priminė, jog kitą savaitę mokiniai atostogaus, tai kaip ir prasmės turbūt atidaryti mokyklas per mokinių atostogas nėra. Visgi jo nuomone, po mokinių atostogų reikia neskubėti ir tik įvertinus epidemiologinę situaciją galima svarstyti apie kontaktinio pradinio ugdymo atnaujinimą.
Norint greičiau sugrąžinti mokinius į mokyklas Vyriausybės didžiausias dėmesys skiriamas mokytojų vakcinacijai. Kokia mokytojų pozicija dėl skiepų?
ŠMSM ministrės J. Šiugždinienės teigimu, grįžimas į mokyklas yra Vyriausybės prioritetas, visgi saugumas yra svarbiausia. Todėl ministrė džiaugiasi, jog dauguma pedagogų sutinka testuotis ir skiepytis, ir tai nebus kliūtis palaipsniui grįžti į mokyklą. Visgi ji akcentuoja, jog skiepijimasis ir profilaktininis testavimas nėra privalomas -pasak jos, spaudoje buvo paskelbta netiksli žinutė.
,,Tiek UNESCO organizacija, tiek mūsu organizacija pasisakė už prioritetą skiepams ir dabar mes turime tai, kad mūsų pedagogai yra įtraukti į prioritetinį sąrašą.‘‘
A.Navickas pritaria, kad dauguma mokytojų planuoja skiepytis. ,,Mokytojai yra linkę skiepytis ir, man atrodo, ministerija rinko duomenis. Tik yra kartais bereikalingi pareiškimai, kurie yra ne visiškai apgalvoti, sukeliantys tam tikrų sumaiščių. Būtų apmaudu, jeigu tai kažkaip paveiktų norui skiepytis. Bet, kaip žinote, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kurie dirbo ir dirba kontaktiniu būdu, netgi reikalavo ir darė tam tikrą spaudimą, kad kuo greičiau būtų jiems sudarytos sąlygos pasiskiepyti. Tiek UNESCO organizacija, tiek mūsu organizacija pasisakė už prioritetą skiepams ir dabar mes turime tai, kad mūsų pedagogai yra įtraukti į prioritetinį sąrašą. Tai yra džiugu, nes vakcinacija yra labai svarbi saugumo priemonė kontaktiniame ugdyme“, – sako A. Navickas.
Pradinės klasės turi grįžti kuo greičiau prie kontaktinio mokymo. Kokie iššūkiai yra dabar didžiausi ir ko labiausiai reikėtų, kad kuo greičiau atvertumėme mokyklas? Kaip tai gali pagelbėti Vilniaus miesto savivaldybės pilotinis eksperimentas?
Pasak ministrės J. Šiugždinienės, pradinių klasių grįžimas į mokyklas yra prioritetas, ir tai planuojama padaryti vasario pabaigoje. Todėl ir dedamos visos pastangos tam: šiuo metu mokytojai testuojami prieš skiepijant ir vakcinuojami, taip pat bus vykdomas pilotinis projektas, kuriam pasisekus jis gali būti pritaikytas ir kitose šalies mokyklose.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pristatė Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje organizuojamą pilotinį projektą. Kadangi atidarant mokyklas, svarbu išsibandyti, kaip viskas veikia ir kaip viskas iš tikrųjų atrodo, yra daug procedūrinių dalykų, todėl minėtoje mokykloje vyks eksperimentas – bus atnaujintas pradinukų ugdymas, pritaikius tam tikrus metodus: mokiniai grįš į mokyklą testuodamiesi kartu su visais savo šeimos nariais kas dešimt dienų.
LŠDPS pirmininkas A. Navickas teigiamai vertina tokį pilotinį eksperimentą.
,,Kaip turbūt praktika rodo, yra žymiai blogiau, kai eksperimentai yra vykdomi visos Lietuvos mastu. Parodė ir ankstesnės valdžios sprendimai: buvo bandoma tiesiog visose mokyklose. Taigi išbandę vienokioje ar kitoje mokykloje turbūt viskas vyks labai panašiai ir atskirose mokyklose. Turbūt labai logiškas žingsnis vykdyti eksperimentą vienoje mokykloje.
,,Kaip turbūt praktika rodo, yra žymiai blogiau, kai eksperimentai yra vykdomi visos Lietuvos mastu. <…>Turbūt labai logiškas žingsnis vykdyti eksperimentą vienoje mokykloje.”
Blogiausia būtų, jei mes paskubėtume ir neatsakingai atsivėrę atsidarę vėl blaškytumėmės ir tada dar ilgesniam laikotarpiui reikėtų užsidaryti ir tada kalbėti apie grįžimą į mokyklas šiais mokslo metais išvis būtų sudėtinga.
Visgi girdėdami tam tikra iniciatyvas ir eksperimentus, tikimės, jog žingsniai yra daromi atsakingai ir turbūt apgalvotai. Turbūt bandyti visgi reikia – tie tokie eksperimentai mums aiškiai ir parodys, kaip ta praktika, ar pasiteisino ir ar tikrai galime bandyti. O kito kelio be bandymo turbūt nėra“, – sako A. Navickas.
,,Kokia nauda iš eksperimento per mokinių atostogas? Rezultatų nematysim. O kol nematysim pilotinės mokyklos rezultatų, išeiti į mokyklas negalima.“
Vis dėlto mokytojų profsąjungos pirmininkas nemano, jog po mokinių žiemos atostogų pradinių klasių moksleiviai turi masiškai grįžti į mokyklas, nes pilotinis eksperimentas prasideda kitą savaitę, kai bus mokinių atostogos, ir jokios naudos neatneš ir jokių rezultatų neduos per tą savaitę. ,,Mes už pilotinį eksperimentą. Neturi būti eksperimento visoje Lietuvoje. Bet kol nematysim pilotinės mokyklos rezultatų, dėl grįžimo į mokyklas nereikia svarstyti. Kokia nauda iš eksperimento per mokinių atostogas? Rezultatų nematysim. O kol nematysim pilotinės mokyklos rezultatų, išeiti į mokyklas negalima“, – svarstė A. Navickas.
Kokios nuotolinio mokymo pasekmės ir ką reikėtų daryti? Ar priimant sprendimus kažkiek remiamasi tarptautiniais tyrimais?
Diskusijoje dalyvavęs ekonomistas ekspertas Nerijus Mačiulis sako, jog dabar reikia pirmiausia galvoti ne apie verslą, o kuo greičiau sugrąžinti pradinukus į mokyklas. Jo nuomone, nuotolinis mokymas yra tik geras ugdymo papildymas, ir dabar prarandamos ne tik žinios, bet ir neugdomi socialiniai įgūdžiai. Todėl jau matomi dideli šios, jau metus besimokančios nuotoliniu būdu, kartos praradimai, kuriuos reikia kuo greičiau minimalizuoti. Ekspertas šią kartą pavadino , ,,prarasta“.
E. Mačiulio nuomone, į mokyklas jau grįžti gana saugu, nes situacija stabilizuojasi, o pagal tarptautinius tyrimus mokyklos ir darželiai nėra ta vieta, kur labiausiai plinta virusas, ir vaikai nėra pagrindiniai viruso nešiotojai. Tuo tarpu Švietimo ministrės žiniomis, tyrimai rodo, jog visgi mokyklos yra antroje vietoje pagal tai, kiek gali padidėti atvejų skaičius: jei paleidi mokyklas, prasideda judėjimas (tėvai, šeimos, mašinos).
LŠDPS pirmininkas A. Navickas mano, jog yra perlenkiama lazda taip stipriai raginat grąžinti mokinius į mokyklas.
,,Toks drąsinimas eksperimentuoti visoje Lietuvoje su pradinių klasių mokytojais iš tikrųjų nėra labai atsakinga. Reikia žinoti situaciją. Tada galima sakyti, nebuvo tikslo uždaryti pradinį ugdymą. Kaip jau žinote, o gal kas jau turbūt pamiršo, kas darėsi mokyklose lapkritį, gruodį, kai beveik pusė pradinių ugdymo klasių mokytojų susirgo ir kurie vėliau kalbėjo, kad tikrai nebesutiktų dirbti kontaktiniu būdu, jeigu būtų žinoję, kokia tai yra klastinga liga.
,,Kaip jau žinote, o gal kas jau turbūt pamiršo, kas darėsi mokyklose lapkritį, gruodį, kai beveik pusė pradinių ugdymo klasių mokytojų susirgo ir kurie vėliau kalbėjo, kad tikrai nebesutiktų dirbti kontaktiniu būdu, jeigu būtų žinoję, kokia tai yra klastinga liga.‘‘
Na, o tos garsios frazės apie prarastas kartas yra tiktai garsios frazės. Ir iš tikrųjų yra nemažai ir tų atradimų. Nuolat buvo kartojama apie puikų ugdymą, kai bendradarbiauja tėvai, mokytojai ir mokiniai. Visi kartu. Nuotolinis ugdymas galbūt atvėrė galimybę ir šeimoms, ir visiems įsigilinti į ugdymą, pasižiūrėti į ugdymo turinį ir kartu vertinti bei dabar iš naujo svarstyti, koks tas ugdymo turinys turėtų būti“, – kalbėjo profsąjungos lyderis.
,,Na, o tos garsios frazės apie prarastas kartas yra tiktai garsios frazės. Ir iš tikrųjų yra nemažai ir tų atradimų.‘‘
A. Navickas siūlo viską daryti protingai, iš eilės. ,,Tas pilotas ir tas eksperimentas – pirmas protingas žingsnis pabandyti ir pasižiūrėti, kaip viskas veiks. Bent savaitę išbandę pilotiniu būdu vieną mokyklą, mes tikrai gausime nemenką atsakymą ir tada galėsime vertinti.<…> Toliau eina vakcinavimas ir visi kiti elementai.“
,,Ar tikrai mokiniams neturėti vasaros atostogų yra teisingas sprendimas? Abejoju.‘‘
Visgi A. Navickas kritikuoja eksperto N. Mačiulio pasiūlymą prailginti mokslo metus moksleivių vasaros atostogų sąskaita siekiant minimalizuoti nuotolinio ugdymo pasekmes. ,,Per pastaruosius metus mes jau mėnesiu prailginome mokslo metus. Lietuvoje, aš nežinau, kiek jau kartų tie bandymai buvo – tai trumpinti, tai ilginti mokslo metus. Ir ar tai duodavo kažkokį poveikį? Visgi jei dar ilginame mėnesiu, reikia žiūrėti, koks tas siūlymas ir ar išvis atsisakyti mokinių ir mokytojų atostogų vasarą. Nebėra, kur ilginti… Jau visą birželį mokomės, belieka liepa ir rugpjūtis. Ar tikrai mokiniams neturėti vasaros atostogų yra teisingas sprendimas? Abejoju‘‘, – svarstė A. Navickas.
Kokios nuotaikos mokytojų bendruomenėje? Ar mokytojai sutinka sugrįžti dirbti į mokyklas?
Pasak A. Navicko, mokytojai yra pasiilgę mokinių, kolegų ir visi norėtų kuo greičiau grįžti į mokyklas. Tik mokytojai nori grįžti į kuo saugesnę aplinką.
,,Niekas nesako, kad kontaktinis ugdymas yra kvestionuojamas. Ne, būtent kontaktinis ugdymas yra nepakeičiamas, ir visi – ir mokytojai, ir turbūt mokiniai- norėtų grįžti. Mokytojai yra atsakingi: dauguma jų yra linkę skiepytis ir nori grįžti į mokyklas. Bet tokie neapdairūs raginimai ir neatsakingos kalbos (kaip žinote praeitą savaitę sukelta didelė tokia diskusija dėl bandymų šiek tiek gąsdinti, šantažuoti švietimo bendruomenę) – tokie dalykai labiau mūsų valstybės laivą išbalansuos ir jie nereikalingi. Tikrai nereikia tokio raginimo, kurį galima sulyginti kaip su cirko artisto mojavimusi vėzdu.
,,Mes tikrai bandydami ir eksperimentuodami nuosekliai galėtumėme grįžti į mokyklas. Nuosekliai, kad paskui nereikėtų, kaip minėjau, nuleidus galvą grįžti į nuotolinį ugdymą. O tai būtų tikrai neatleidžiama klaida.‘‘
Todėl kviesčiau visus ramybės, atsakingo bendravimo ir gerbti vieni kitus. Mes tikrai bandydami ir eksperimentuodami nuosekliai galėtumėme grįžti į mokyklas. Nuosekliai, kad paskui nereikėtų, kaip minėjau, nuleidus galvą grįžti į nuotolinį ugdymą. O tai būtų tikrai neatleidžiama klaida, nes tada šiais mokslo metais dar kartą turbūt grįžti nepavyktų“,- kalbėjo LŠDPS pirmininkas A. Navickas.
Laidos įrašo galite klausytis čia.
LŠDPS informacija
