Mokinio krepšelyje kitais metais bus daugiau pinigų, – prieš pat naujuosius mokslo metus paskelbė valdžia. Pozityvu, tačiau tai tiek nedaug, kad neužteks net kosmetiniams pakeitimams. Tuo tarpu esminėms permainoms – mažinti mokinių skaičių klasėse, atsisakyti mokinio krepšelio metodikos, kuri įvedė baisią konkurenciją ne tik tarp mokyklų, bet ir tarp mokytojų, – nesiryžtama.
Nepaisant žadamų keliasdešimt milijonų, Lietuvoje lyginant su BVP švietimui vis tiek skiriama mažiausiai per dvidešimt metų. Tad švietimas tikrai netapo realiu prioritetu. Greičiausiai ir netaps, nes rinkimus laimėjusiai socialdemokratų partijai švietimo ir mokslo ministro portfelis nepasirodė vertas dėmesio. Todėl prioritetais turime pasirūpinti mes – iki šiol pilietiškiausia laikyta visuomenės dalis.
Juk ir Meilė Lukšienė, kurios šimtąsias gimimo metines šiemet mini Lietuva, šalia kitų savybių, ugdytinų mokykloje, kalba apie pilietiškumą ir bendruomeniškumą. Naujojoje Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje pilietiškumas ir dialogiškumas taip pat yra tarp svarbiausių vertybinių principų. Nuo mūsų priklauso, ar tai, kas deklaruojama popieriuje arba iš tribūnų, pavirs realybe, ar pakeisime Lietuvos socialinio dialogo kultūrą, tiksliau – jos nebuvimą. Juk dažnoje savivaldybėje pilietiškumo apraiškas vietos valdžia stengiasi užgniaužti dar pačioje pradžioje, nesibodėdamos tam pasitelkti visas įmanomas valstybines institucijas, įskaitant ir teismus.
Todėl sveikindamas su Rugsėjo Pirmąja linkiu Jums ne tik profesionalumo, atsidavimo savo darbui, bet ir solidarumo, pilietiškumo bei aktyvumo. „Mokykla kuria Lietuvos ateitį“, – sveikindama pedagogus su Mokslo ir žinių diena sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasistenkime, kad mūsų vaikų ateitis būtų šviesi.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas
