2009 pavasarį konferencija „Ar švietimas tikrai valstybės prioritetas?“ vyko Kelmėje, „Sedulos” poilsio namuose.
Konferencijos svečiai: LR Seimo pirmininko pavaduotoja V.Baltraitienė, LR Seimo nariai V.Bukauskas, K.Masiulis, švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius, Švietimo ir mokslo sekretorius A.Puodžiukas, Telšių, Kelmės, Klaipėdos, Mažeikių raj. savivaldybių vicemerai, švietimo skyrių vedėjai, Vilniaus M.Riomerio universiteto prorektorius R.Vaitkus. Į konferenciją atvyko LŠSDPS Centrui priklausančios Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas K.Juknis. Viso renginyje buvo užsiregistravę 108 dalyviai.
Konferencijoje pirmas kalbą sakė LŠDPS pirmininkas A.Bružas. „Nesimokykit iš Amerikos. Yra Skandinavija, kurios švietimo sistema eina link mokinio. Pinigų pakankamai, kad mokyklose būtų po šešis šimtus mokinių. Jei nemato valdžia, tuo turime pasirūpinti mes, mokytojai. Nereikia taikyti aritmetikos ir išlaikyti kaimo mokyklas.“- kalbėjo A.Bružas. Sveikindamas renginio dalyvius jis teigė: „Mūsų konferencija vyksta simbolinėje vietoje. Tytuvėniškiai streikavo visiems mums sunkiu metu, kai atlyginimus pasiėmėm patys, nieko neprašydami“. Organizacijos vadovas savo kalboje pirmiausia palietė mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, apžvelgė situaciją ir ministerijos ketinimus ją keisti. „Etatinio apmokėjimo tvarka stumiama ministerijoje. Ši tvarka susijusi su atlyginimų padidinimu, tačiau jei įves tą tvarką, ketvirtadalį mokytojų bus pašalinta iš švietimo sistemos“, – teigė A.Bružas. Jis toliau pažymėjo, kad taupymo vajaus atveju kentės ugdymo kokybė, drausmė, bus kiti tiesiogiai su tuo susiję neigiami reiškiniai.
Toliau buvo paliesta savivaldybių vykdoma mokyklų tinklo pertvarka. „Man nepatinka, kaip vyksta tinklo pertvarka. Ministerija atsako už šitą sritį. Klaidingai galvojama, kad nuo tinklo pertvarkos ugdymo procesas nepriklauso. Ministras sako, kad merai į ministerijos rekomendacijas nekreipia dėmesio. O mes žalingus procesus sustabdėme penkiuose rajonuose,“ – teigė A.Bružas. Vėliau LŠDPS vadovas pažymėjo, kad profsąjunga padarė viską dėl mokinio krepšelio didinimo. Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį mažinti mokyklų dydį iki 600 mokinių, tačiau vietos savivaldybės su tuo nesusitvarko. Baigdamas pasisakymą LŠDPS lyderis palinkėjo gero darbo ir sprendimų.
Po A.Bružo žodis suteiktas LR Seimo pirmininko pavaduotojai V.Baltraitienei, kuri, pasveikusi susirinkusius profsąjungų lyderius ir svečius, paragino taupyti laiką, pasidžiaugė kad yra Švietimo ministras, kiti pozicijos atstovai, atkreipė susirinkusių dėmesį į Žemaitijos regiono pastangas siekti gerovės mokytojams.
„Žemaičiai ne kartą parodė, kaip reikia siekti tikslų. Jūsų dėka švietimo sistema pajuto, kad galima daug padaryti. Todėl būsim iki pabaigos, klausysim, diskutuosim, ko galime pasiekti bendrom jėgom,“- teigė V.Baltraitienė.
Po šios kalbos į konferencijos dalyvius kreipėsi Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius. „Nepilną pusmetį būdamas ministru įvairiomis progomis kalbėjome ir ieškojome sprendimų. Skambėjo nemažai nerimo dėl prieš metus vykusių streikų, nelinkėčiau to vėl išgyvent, bet tai davė rezultatų. Turim tai įvertinti.“
Ministras pažymėjo, kad šalis išgyvena sunkmetį, vyksta biudžeto karpymai, tačiau „švietimo sistemoje dirbantys darbuotojai priklauso privilegijuotai, labiausiai apsaugotai grupei.“ Palietęs etatinio mokytojo darbo apmokėjimo įvedimo procesus, jis teigė : „Nauja darbo apmokėjimo tvarka centralizuotai įvedama nebus. Tą jau esam sutarę.“ Vėliau ministras kalbėjo apie biurokratizmo mažinimą, piktnaudžiavimo ministerijoje apraiškas, savo nusiteikimą skaidrinti ministerijos darbą, labiau pasitikėti dirbančiaisiais mokyklose. „Mokyklai įsakinėjama nebus, tačiau tai nereiškia, kad direktorius bus visagalis. Tai – jūsų bei švietimo skyrių vaidmuo“, – teigė G.Steponavičius. Pasisakymo pabaigoje ministras kreipėsi į renginio dalyvius: „Nepaisant sunkaus laikotarpio turim jį įveikti oriai, su atsakomybe, su stiprėjančiu pasitikėjimu mokytojais ir naudodamasis proga dėkoju už tą nelengvą darbą, kurį dirbate.“
Pasibaigus šiai kalbai į ministrą kreipėsi Akmenės susivienijimo atstovas V.Buckus: „Šiandienos mokytojas nėra apsaugotas nei nuo vaikų, nei nuo tėvų. Vakar kalbėjau su mokytoja, kuriai iškelta byla dėl to, kad vienas mokinys kitam praeidamas smogė durimis į galvą. Man vienam per dieną penkias bylas galima iškelti. Ką darysit, kad situacija keistųsi?“
Trumpai kalbėjęs G.Steponavičius pažadėjo kelti tėvų atsakomybės stiprinimo klausimą, jei reiks – keisti ir įstatymą.
Po ministro pasisakymo trumpai kalbėjo Vilniaus susivienijimo pirmininkas G.Skapas.
Vėliau pasisakė Seimo narys K.Masiulis pabrėžęs prioriteto švietimui reikšmę, bei pasidžiaugęs ministro dalyvavimu: „Mokykla yra valstybės strateginės krypties sąjungininkas. Ją reikia išsaugoti, ji turi mažiausiai nukentėti. Linkiu gero dialogo“.
Įžanginę konferencijos kalbą pasakė Žemaitijos mokytojų lyderis E.Jesinas. Padėkojęs Darbo partijos atstovams, socialinės apsaugos ir darbo ministrui R.Dagiui LŠDPS pirmininko pavaduotojas pabrėžė profsąjungos vaidmenį švietimo procesuose, pačios profsąjungos darbo problemas, po to palietė Švietimo ministerijos vykdomą socialinį dialogą. „Su ministerija dialogas sunkus, pažeistas bendradarbiavimo susitarimas,“- teigė E. Jesinas. Savo pasisakyme Žemaitijos lyderis nagrinėjo taupymo galimybes ne mokytojų atlyginimų sąskaita, kėlė lėšų paskirstymo pačioje švietimo sistemoje klausimus. „Mums reikia reikalauti iš pagrindų pertvarkyti ministeriją, kuri tiesiogiai atsakinga už reformą, galinčią sumažinti mūsų skaičių dešimtimis tūkstančių. Visi sprendimai, susiję su mumis, turi būt priimti derantis su socialiniais partneriais. Jei ir toliau Švietimo ministerija tęs nesikalbėjimo procesą, gali įvykti socialinis sprogimas.“
Baigęs savo pasisakymą E.Jesinas apdovanojo Žemaitijos regiono susivienijimo narius padėkos raštais.
Vėliau savo pranešimus pradėjo skaityti konferencijos dalyviai.
Pirmoji pranešimą apie švietimo reformos įtaką ugdymo procesui skaitė LŠDPS Kelmės susivienijimo pirmininkė L.Paradnikienė. „Tikriausiai niekada negrįšim prie tų laikų, kai mokytojas, gydytojas ir kunigas buvo svarbiausi žmonės visuomenėje,“ – kalbėjo L.Paradnikienė.
Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė V.Kasmauskienė ir LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė L.Juknienė skaitė pranešimus tema „Akredituota mokykla-pranašumai ir trūkumai“.
„Daugybė akreditacijos kriterijų nesutampa su realybe. Sąvokos „mano mokinys“, „mano mokykla“ praranda prasmę,“- kalbėjo L.Juknienė.
Po šių pranešimų trumpai pasisakė Mažeikių susivienijimo pirmininkės pavaduotojas V. Baltutis. Jo paruošto pranešimo tema: akredituota mokykla – panašumai ir trūkumai. Anot pranešėjo „ tokioje situacijoje didžiausią atsakomybę turi nešti vadovai. Deja, šiandieninė situacija tokia, kad vadovo nubaudimas, pakeitimas yra pono Dievo valioje. Jei vadovas nebus patrauktas į baudžiamąją atsakomybę, jo joks buldozeris neišstums iš šiltos vietos, kol pats nepanorės pasitraukti. Tai pasakytina apie visų lygių valdininkus“.
Vilniaus M.Riomerio universiteto prorektorius R.Vaitkus savo kalboje apžvelgė aukštojo mokslo reformą ir jos galimas pasekmes.
G. Marozas iš Tauragės susivienijimo perskaitė pranešimą popierizmo ugdymo įstaigose mažinimo tema. „Popierizmas atsirado todėl , kad mumis nepasitikima. Raskite specialybę, kur viską reikia užrašyti. Likimas manęs neperspėjo, jog dirbsiu su popieriais, o ne su vaikais. Reikia atkurti pasitikėjimą paprastu mokytoju,“ – kalbėjo G. Marozas.
Mažeikių Pavasario vidurinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkės S.Grušaitės pranešimo tema „Popierizmo mažinimas – mitas ar tikrovė”.„Mitai padeda suprasti save ir savo pasaulį. Ministras G. Steponavičius teigė, kad 2009 m. rugsėjo mėn. naudosime supaprastintas mokytojų papildomų dokumentų formas, sumažinsime komisijų kiekį mokykloje, padėsime mokytojui planuojant ugdymo procesą. Tačiau iki šios dienos visi įsakymai ir pažadai – tikrų tikriausias mitas, o ne realybė.”- kalbėjo S.Grušaitė.
LŠDPS Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkės J.Čejauskienės skaitomas pranešimas – ugdymo programų tema. „Remiantis šia programa mus visa europataikautojų komanda ugdys belyčiais, beveidžiais, betakčiais, bedieviais žmonėmis be tėvynės, tautos be nuosavo kiemo, vienu žodžiu, pasaulio valkatomis. Tam ir pajungta visa ugdymo sistemos pertvarka. Išginėm vaikus iš namų, tai yra iš savų mokyklų, auginsime juos tolerantiškais. Ir tai jau darome, cituoju programos kūrėjus ir propaguotojus: „Kad mūsų vaikai gerai jaustųsi Europoje“. Iš tikrųjų, mūsų vaikai „blogai“ jaučiasi Europoje. Net silpnokai besimokantys mūsų mokiniai, įveikę kalbos barjerą, savo žiniomis peršoka dvi-tris klases.“- kalbėjo J. Čejauskienė.
LŠDPS Telšių raj. susivienijimo pirmininkė Z.Jesinienė kalbėjo Telšių ikimokyklinių įstaigų profesinių sąjungų narių vardu. „Esame tokie pat pedagogai, kaip ir dirbantys mokykloje, su tuo pačiu išsilavinimu, kvalifikacija, bet neturintys krepšelio ir priklausantys nuo valstybės biudžeto. Ne kartą buvo kalbėta, reikalauta, rašyta apie „krepšelį“ ikimokyklinėms įstaigoms, bet iki šiol jokio atgarsio.” – teigė Z. Jesinienė.
Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos spec.pedagogės S.Liukpetrienės pranešimas skirtas specialiųjų mokyklų problemoms apžvelgti.
„Esame ypatingi. Mūsų nedaug, gal todėl įpratome dirbti tylėdami, tačiau tai nereiškia, kad esame nebyliai. Problemas norime spręsti ir sprendžiame kaip visi – dialogo ir bendradarbiavimo forma.“- kalbėjo S.Liukpetrienė.
LŠDPS Klaipėdos miesto atstovės V.Mažeikienė ir V.Gnedojienė paruošė ir pateikė tyrimo apie technologijų mokymą išvadas. „Būtina atsižvelgti į pasirinkimą, ko norėtų mokytis berniukai ir ko mergaitės. Technologijų pamokose trūksta kompiuterių, kurių reikia informacijos rinkimui, nepakanka vadovėlių, priemonių. Rezultatai rodo, kad berniukai nenori tekstilės pamokų, tuo tarpu mergaitės nenori kalti, pjauti. Būtina pasirinkimo laisvė. Vykdant darbą mišriose grupėse reikalinga individualizacija ir diferenciacija. Bet kaip tai padaryti? Kas technologijų pamokoms turi pirkti priemones? Tai klausimai, į kuriuos negauname atsakymų.“ – kalbėjo V. Mažeikienė ir V. Gnedojienė.
Pasibaigus pranešimams kalbėjo LR Seimo pirmininko pavaduotoja V.Baltraitienė. Savo kalboje pareigūnė pažymėjo mokytojų atstovų reikšmę vykdant būtinas švietimo sistemos pertvarkas, apžvelgė padėtį Seime, kuriame kol kas įstatymai, jos nuomone, priiminėjami „buldozerio“ principu, pabrėžė ministerijos reikšmę sprendžiant švietimo problemas.
„Negalima visko suversti krizei. Mes neturėsim lietuviškos Lietuvos, jei nieko nesiimsime. Matau pagrindinę problemą – ministrai keičiasi, o pagrindiniai valdininkai ne. Tai pagrindinis Švietimo ministerijos trukdis. Kol valdininkų armija nesikeis, tol nepajudės daugelis klausimų.“
Pasisakius V.Baltraitienei, trumpai kalbėjo LR Seimo nariai V.Bukauskas ir K.Masiulis.
Konferencijos pabaigoje žodį tarė Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Z.Mačernius. Jis padėkojo LŠDPS Kelmės susivienijimo pirmininkei L.Paradnikienei už Kelmėje suorganizuotą konferenciją.
Pasibaigus konferencijai, jos dalyviai buvo pakviesti į vakaronę. Kitą konferencijos dieną dirbta grupėse, buvo priimta konferencijos rezoliucija.
LŠDPS informacija
Rezoliucija dėl švietimo sistemos prioriteto valstybėje deklaravimo
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo konferencijos „Ar švietimas tikrai yra valstybės prioritetas“ dalyviai, išklausę visus pranešėjus ir konferencijos diskusijose dalyvavusiųjų pasisakymus, konstatuoja, kad frazė „Švietimas yra valstybės prioritetas“ yra deklaratyvi. Tai patvirtina prasta daugelio mokyklų higieninė būklė, neužtikrintos saugios darbo ir ugdymo(si) sąlygos. Kasdien vis labiau keliant reikalavimus mokytojams, vangiai sprendžiamas jų darbo sąlygų gerinimas, kvalifikacijos kėlimas, o ir ši dažnai būna nekokybiška. Konstatuojame faktą, kad šiandien karpomos mokinio krepšelio lėšos, dėl to mokyklose trūksta lėšų vadovėlių įsigijimui, mokytojų atlyginimams. Savivaldybėse daromas neteisėtas spaudimas švietimo darbuotojams susimažinti savo biudžetus 5-10 proc.. Forsuojamas etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimas, suteikiant mokyklų vadovams beribes veiksmų galimybes mokytojų darbo apmokėjimui mažinti, turint tikslą taupyti ir taip menkas, švietimui skiriamas lėšas. Socialiniai partneriai nevykdo ankstesnių konferencijų ir nacionalinio pedagogų kongreso rezoliucijų reikalavimų.
Konferencijos dalyviai reikalauja besąlygiškai vykdyti ankstesnių Žemaitijos regiono konferencijų reikalavimus ir pradėti konstruktyvų dialogą. Todėl būtina atkreipti dėmesį į žemiau išvardintus siūlymus:
1. Vykdant priimtą susitarimą su Vyriausybe dėl pedagogų darbo užmokesčio programos, stabdyti etatinį darbo apmokėjimą, kol nebus atlikta išsami analizė dėl etatinio darbo apmokėjimo įtakos mokytojų darbo sąlygoms ir socialinėms garantijoms;
2. Pateikti visuomenei išsamią Lietuvos švietimo reformos 20 metų analizę, įvertinant jos pasekmes ugdymo(-si) procesui, mokytojo socialiniam statusui, socialinėms garantijoms bei darbo sąlygoms;
3. Peržiūrėti moksleivio krepšelio skaičiavimo metodiką, atsižvelgiant į mokyklų tipus, jų teritorinę priklausomybę, imant už pagrindą mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, 15 metų darbo staţą ir numatyti lėšas krepšelyje išeitinėms kompensacijoms;
4. Peržiūrėti ikimokyklinių, priešmokyklinio ir neformalaus ugdymo įstaigų darbuotojų darbo krūvius ir darbo užmokestį, įvertinant darbo sudėtingumą ir atsakomybę, įvesti šiose įstaigose ugdytinio krepšelį;
4.1. Padidinti socialines garantijas aptarnaujančiam personalui (auklėtojų padėjėjams) ikimokyklinėse įstaigose.
5. Užtikrinant ugdymo kokybę, proceso tęstinumo, ugdymo plano įgyvendinimą, garantuoti nesančių darbe mokytojų pavadavimą;
6. Dėl ekonominės situacijos šalyje mokyklų vadovams ir švietimo skyrių specialistams nedaryti dirbtinių kliūčių pedagogams kelti kvalifikaciją ir atestuotis aukštesnei kategorijai;
7. Siekiant ugdymo kokybės ir spartesnės adaptacijos dalykinėje sistemoje, atsisakyti ideografinio vertinimo modelio ir įvesti 10 balų vertinimo sistemą;
7.1. Siekiant geresnės ugdymo kokybės, organizuoti mokymus mokytojams, dirbantiems jungtinėse klasėse, atkreipiant dėmesį į darbo specifiką.
8. Beatodairiškai nekeisti dabar esančios mokyklų struktūros, o siekiant švietimo plėtros, mokyklų tipų įvairovės (įskaitant ir darţelius – mokyklas) ir visuotinio prieinamumo, palikti vidurinę mokyklą kaip mokyklos tipą, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 str. ir atsisakyti prievartinės mokyklų akreditacijos (2008-05-31 forumo rezoliucija);
8.1. Išlaikyti specialiųjų mokyklų statusą, siekti, kad jos taptų regioninėmis, aplinkos lėšas įkalkuliuoti į mokinio krepšelį ir taikyti valstybinę tikslinę dotaciją kaip ypatingoms išskirtinėms mokykloms.
9. Reglamentuoti švietimo įstaigų vadovų darbo kadenciją ir taikyti jiems rotacijos principą;
10. Siekiant esminių pokyčių ir tikrojo švietimo prioriteto valstybėje lygio, vystyti konstruktyvų bendradarbiavimą su švietimo ir mokslo ministerija, visomis parlamentinėmis partijomis priimant sprendimus, garantuojančius teigiamus poslinkius šalies švietimo sistemoje.
LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas E. Jesinas
Rezoliucija dėl neeilinio LŠDPS suvažiavimo sušaukimo
Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją LŠDPS viduje, siekiant išlaikyti organizacijos prestižą, vieningumą, solidarumą bei užtikrinant neeilinio penktojo suvažiavimo numatytos programos įgyvendinimą, sušaukti neeilinį LŠDPS suvažiavimą iki 2009 m. lapkričio 1 d.
Užtikrinant demokratišką bei skaidrų narių atstovavimą suvažiavime bei nustatant delegatų kvotą, susivienijimams vadovautis nario mokesčio įnašais, nes dabartiniu metu nėra tikslios narių apskaitos.
LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas E. Jesinas
