Pagal atnaujintas ugdymo programas mokomasi jau antrus metus, tačiau diskusijos apie vadovėlių trūkumą tebesitęsia. Mokytojams tenka rinkti mokymui medžiagą iš senų vadovėlių ir skaitmeninių platformų.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė sako, kad išties ne visi vadovėliai yra parengti ir išleisti, tačiau yra ir kita problema, kuri galbūt kiek mažiau eskaluojama ir aptarinėjama.
,,Trūksta ugdymo įstaigoms lėšų. Nesvarbu, kad vadovėliai yra išleisti, bet klausimas, kiek mokyklos turi lėšų ir kuriems vadovėliams yra prioritetai. Juk atnaujinamos visų dalykų programos, o pinigų iš esmės skiriama vienam mokiniui vienam vadovėliui, net ne komplektui. Apie 24 -25 eurai, tad jeigu vadovėlis iš 2 dalių, tai tam vienam ir neužtenka.
Šalia vadovėlių yra dar viena problema. Kadangi aš turiu ir dvyliktokus, yra naujas brandos egzaminas, kuriam metodinės medžiagos nėra nei vadovėliuose, nei kaip nors kitaip mes ją turime. O jau šiemet tie reikalavimai egzamino metu bus – naujo žanro rašiniai rašomi.
,,Šalia vadovėlių yra kita problema.<…> Yra naujas brandos egzaminas, kuriam metodinės medžiagos nėra nei vadovėliuose, nei kaip nors kitaip mes ją turime.”
Kol kas turime tik kelis ištaisytus pavyzdinius rašinius, kurie kelia daugiau klausimų nei į juos atsako. Mokymai bus tik spalio mėnesį , – 15min.lt sakė L. Bručkienė, teigdama, kad ir tuos mokymus iš pradžių ketinta rengti tik vertintojams, paliekant nuošaly visus mokytojus.
Mokytoją mokymai džiugina, tačiau vis dėlto, kol jie įvyks, bus praėję beveik du mokslo metų mėnesiai, tad bent jau ji su savo dvyliktokais pirmuosius rašinius jau rašė, tačiau metodinės medžiagos stokojant teko remtis sava bei kolegų patirtimi ir ilgamečiu įdirbiu.
,,Mokymai džiugina, tačiau vis dėlto, kol jie įvyks, bus praėję beveik du mokslo metų mėnesiai.”
L. Bručkienė sutinka, kad padeda ir skaitmeninės platformos, ji mini ,,Vyturio“ platformą, kurioje yra daug pamokoms reikalingų grožinės literatūros kūrinių. Visgi pasak mokytojos, ir čia neretai tenka spręsti dilemą, ar mokykla sau gali leisti ir minėtą platformą ir EDUKA, ar vis dėlto tik vieną iš jų.
,,Viskas kainuoja ir nėra pakankamai lėšų. Ministerija, planuodama pokyčius nepaskaičiavo, kiek realiai galėtų tai kainuoti, ir ar valstybė pajėgi finansuoti. O valstybė nepajėgi“, – sakė mokytoja.
,,Viskas kainuoja ir nėra pakankamai lėšų. Ministerija, planuodama pokyčius nepaskaičiavo, kiek realiai galėtų tai kainuoti, ir ar valstybė pajėgi finansuoti. O valstybė nepajėgi.”
Paklausta apie tai, kad galbūt popierinių vadovėlių iš viso nebereikia ir kad užtektų skaitmeninių, L. Bručkienė priminė. jog ne visi mokiniai turi kompiuterius, kuriuos gali nešiotis į mokyklą ar planšetes o kažkokias užduotis atlikti ar net gramatikos taisyklę pasikartoti mobiliajame telefone tikrai nebūtų patogu.
,,Mokytojai sukasi kiekvienas, kaip išmano, ir tai yra vienas iš tų blogesnių dalykų. Mes turime gauti instrumentus, kuriais naudodamiesi dirbtume.“
,,Čia tokie kompleksiniai dalykai, kurie nebuvo paskaičiuoti, kai inicijavo visų programų vienas metu atnaujinimą, o visas krūvis dabar krenta mokytojams ant galvų. Juk kažkas tuos darbus turi pasidaryti. Mokytojai sukasi kiekvienas, kaip išmano, ir tai yra vienas iš tų blogesnių dalykų. Mes turime gauti instrumentus, kuriais naudodamiesi dirbtume“, – sakė mokytoja.
Daugiau 15min.lt: Violeta Grigaliūnaitė Naujų išbandymų mokslo metai: trūksta vadovėlių ar pinigų jiems? 2024-10-09
–