Siūlymą privalomai skiepyti kai kurių profesijų darbuotojus, taip pat ir mokytojus, švietimo bendruomenė pasitinka kritiškai.
Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, sako, kad „bendravimas ultimatumais“ dažniausiai tik paskatina priešpriešą, kuri „iš esmės problemų neišsprendžia, o dažniausiai sukuria naujas“.
„Sunku suprasti mums norą priverstinai skiepyti, aišku, kartais nesuprantam ir tų mokytojų, kurie nenori skiepytis, – LRT RADIJUI (nuo 01: 44) penktadienį sakė A. Navickas. – Bandant įsigilinti, suprasti tiek vienus, tiek kitus, diskusijose ir vyksta tokie pamąstymai, kodėl žmonės nesiskiepija girdėdami atvejus, kai ne vienas ir ne du iš pažįstamų žmonių, kurie nesiskiepiję, yra tiesiog iškeliavę iš šios žemės, ir ta rizika tikrai didesnė. Tuo pačiu nesuprantamas ir noras priversti, kaip anksčiau kažkokioje perauklėjimo kolonijoje spausti tuos, kurie nesiskiepija. Juk matome, kad realybė yra tokia, kad tie, kurie to nedaro, rizikuoja netgi savo gyvybe. Toks spaudimas, kartais pagalvojame, galbūt ir verčia tuos žmones toliau maištauti, priešintis. Jeigu jo nebūtų, mano manymu, tie argumentai dėl skiepijimosi netgi geriau suveiktų, nes vertimas skiepytis netgi priveda iki to, kad mokytojai traukiasi iš darbo. Tai tikrai nėra gerai tokiame mokytojų trūkumo kontekste“.
Jo teigimu, dauguma tų mokytojų, kurie nusiteikę prieš skiepus, tolesnio darbo galimybių neįsivaizduoja, jeigu toks įstatymas būtų priimtas. „Ta nedidelė dalis, labai didelė tikimybė, pasitrauks iš šios profesijos“, – sakė A. Navickas.
Profsąjungos pirmininko manymu, iki šiol nepasiskiepijusių mokytojų nuošimtis yra mažas, tad jie „turbūt tikrai nedaro jokios reikšmės bendrai situacijai, jie tik labiau rizikuoja savo sveikata ir gyvybe.“
Taip pat šia tema – A. Navicko interviu LNK Žinioms.
