Ketvirtadienį, rugpjūčio 31 d., Seimo nariai socialdemokratai nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovais.
Vyriausybė užkūrė propagandos ir bauginimo mašiną
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas pasidžiaugė, kad šios profsąjungos atstovaujami mokytojai priėmė vieningą sprendimą skelbti streiką. Jis pabrėžė, kad mokytojų keliami reikalavimai toli gražu nėra nauji – prieš 5 metus streikavusieji mokytojai reikalavo to paties.
Jis sakė nesuprantąs ministro teiginio, esą profsąjungos reikalavimai dėl atlyginimų „nerealistiški“ – juk pats ministras tuo pat metu sako, kad ministerija ir Vyriausybė siekia to paties.
„Vyriausybė 3 metus sąmoningai neveikė. Priėjo liepto galą. Ji – kaip koks moksleivis, kuris 3 metus nesimoko, o tada reikalauja pakeisti uždavinius ir reikalavimus“, – kalbėjo A. Navickas.
Jo įsitikinimu, beprasmiška kalbėti apie lygias galimybes vaikams, kai klasės perpildytos, ypač palyginti su privačiomis švietimo įstaigomis.
Profsąjungos nuomone, pati Vyriausybė stumia mokytojus streikuoti atsisakydama derėtis, nepalaikydama dialogo. Jis priminė, kad buvusi švietimo ministrė tik išeidama iš darbo, paskutinę dieną nurodė suburti darbo grupę etatinio apmokėjimo problemoms spręsti.
Jis priekaištavo buvusiai ministrei ir esamai premjerei, kad jos pačios niekada tiesiogiai nedalyvavo derybų procese.
„Ministras gąsdina visuomenę pinigų sumomis, profsąjungas – teismais. Imasi represinių priemonių, naudoja jėgą prieš tuos, kurie tik reikalauja tesėti pažadus“, – įspėjo A. Navickas.
Buvęs mokytojas, Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas teiravosi, ar profsąjungos ir ministerija iš tikrųjų jau yra susitarusios dėl pedagogų atlygio, kaip teigia ministras.
„Nieko nesame gavę. Jokio pasiūlymo, jokio kompromisinio varianto“, – informavo A. Navickas, paneigdamas ministro skleidžiamą žinią.
A. Navickas pažymėjo, kad susitarime nekalbama ir apie pinigų nuvertėjimą, infliaciją, nes šios temos Vyriausybė labai nemėgsta.
„Kasmet minus 2 proc. atsiliekame [dėl infliacijos]“ – taigi akivaizdu, kad ministerija nevykdo įsipareigojimų, pabrėžė profsąjungos vadovas.
Jis ragino matyti ilgalaikę perspektyvą ir klasių mažinimo problemą spręsti numatant bent 10 metų planą.
„Ar mūsų valstybė ir per 10 metų nepajėgi pastatyti naujų mokyklų?“ – stebėjosi A. Navickas.
Kodėl skiriasi ministerijos ir profsąjungos pateikiami skaičiai?
T. Bičiūnas prašė praskleisti derybų uždangą – ar dabar vyksta koks nors dialogas? A. Navickas sakė, kad nors ministras pakvietė susitikti, neaišku, „kiek tai yra tikra“, ypač turint omenyje tokius veiksmus kaip grasinimas teismu.
„Užkurta propagandinė mašina“, – piktinosi A. Navickas.
Jis sakė manąs, kad streiko ir derybų sėkmė priklausys nuo to, kaip visiems mokytojams pavyks „kvėpuoti valdininkams ir ministrams į nugarą“.
A. Navicko teigimu, jeigu mokytojų atlyginimas nebus didesnis nei šalies vidurkis – nieko nebus. Švietimo sistema nukraujuos.
„Jei sugriausime sistemą, ją atkurti kainuos daug daug brangiau“, – įspėjo profsąjungos pirmininkas.
Socialdemokratai prašė profsąjungos atstovų paaiškinti, kodėl taip skiriasi ministerijos ir profsąjungų pateikiami skaičiai apie atlyginimus.
Profsąjungiečiai sakė dirbantys su ekspertais, kad atskleistų, kaip ministerija manipuliuoja skaičiais ir klaidina visuomenę. Realus mokytojo atlyginimas toli gražu nesiekia šalies vidurkio.
Neseniai iš darbo mokykloje išėjęs mokytojas Alius Avčininkas pasakojo, kad vienos perpildytos klasės darbams įvertinti mokytojui reikia geros paros, o pagal esamą tvarką mokytojui apmokamos vos kelios darbo minutės, realus krūvis nepripažįstamas.
„Girdime tik lozungus, pažadus ir grasinimus“, – valdžios požiūrį į mokytojus apibendrino buvęs mokytojas.
Žerdamas priekaištus dabartinei Vyriausybei, A. Navickas sakė, kad „dešiniųjų valdymas veda mus į XIX a.“, pabrėždamas švietimo ir sveikatos sistemos krizę.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė klausė, ar neturėtų būti atnaujintas nacionalinis susitarimas dėl švietimo, ypač siekiant užtikrinti tvarų atlyginimo augimą.
Profsąjungos vadovas sutiko, kad dabar būtų taiklu iškelti nacionalinio susitarimo atnaujinimo klausimą.
Daugiau čia
