Prezidiumo nariai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje

2013-03-20

LŠDPS prezidiumo nariai kovo 14-15 d. Seime dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Socialinio dialogo reanimacija“, kurioje Lietuvos ir Norvegijos profesinių sąjungų, verslo atstovai, savivaldybių lyderiai, tarnautojai, ir mokslininkai bandė atsakyti į klausimus „kur mes esame“, „kokie mūsų tikslai“ ir „ką daryti“.

Pranešimą apie socialinis dialogą ir socialinį konfliktą Zarasuose, apie jo laimėjimus ir pamokas skaitė LŠDPS vadovas Andrius Navickas.

Jis analizavo, kodėl Lietuvoje yra sunku vesti dialogą: nėra veikėjų, sudarančių dvi dialogo puses; šalys yra nelygiavertės; nėra lyderių, o jei jų ir yra, trūksta organizuotumo, nesugebama sutelkti socialinio kapitalo.

Pranešėjo teigimu, ten, kur nėra konflikto, nėra ir progreso, vystymosi, todėl nereikia konflikto bijoti. Valdžia nebūtinai yra bloga, tiesiog yra skirtingi interesai ir konfliktas yra pereinamasis etapas juos derinant.

Konferencijos dalyviams A. Navickas pristatė profsąjungos reikalavimus, kurių Zarasų savivaldybė net nesiėmė spręsti, dėl ko ir kilo streikas. Reikalavimai, nors ir ne visi, buvo patenkinti, tačiau valdžia programuoja dar vieną konfliktą, kai vienašališkai pakeitė patvirtintą teritorinę kolektyvinę sutartį. Tačiau skirta papildomų lėšų Zarasų Meno ir Sporto mokykloms, sustabdytas mokyklų valgyklų privatizavimo procesas, pakoreguota mokinių pavėžėjimo tvarka.

Mums sakoma, kad viešosios paslaugos savivaldybei yra našta ir privatus verslas jomis pasirūpins geriau. Vaikų auklėjimas irgi našta, tai gal atiduokime juos auklėti verslui?“, – ironizavo pirmininkas.

Jis papasakojo apie žingsnius, kuriuos profsąjunga darė iki streiko, kokia buvo bendruomenės reakcija, kaip elgėsi valdžia. „Problemos visur panašios kaip Zarasuose, bet kodėl nekyla konfliktų kitur?“, – stebėjosi LŠDPS lyderis.

Po pranešimo kilusioje diskusijoje Ignalinos meras Bronis Ropė klausė, ar teisinga reikalauti kažko vienai sričiai, juk savivaldybei tuomet tenka lėšų atimti iš kitų. A. Navickas pasidžiaugė, kad Ignalinoje meras atstovauja bendruomenei ir su ja diskutuoja, tačiau, deja, Zarasuose yra kitaip, „o jeigu niekas nekelia klausimo, nekyla konfliktas, vadinasi visiems tarsi ir gerai“.

LŠDPS Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas Vytautas Bulotas replikavo, jog yra tokių savivaldybių, kur tarybos nariais yra verslininkai ir jie atstovauja tik verslui. Ten negali būti trišalio bendradarbiavimo, nes realiai valdžia ir verslas yra tas pats. B. Ropė pritarė, kad yra problema Rinkimų įstatyme, reikėtų jį pakeisti ir kitus rinkimus jau turėti demokratiškesnius.

Tai buvo įžanginis projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse“ („Grass-root municipality social dialogue“) renginys. Norvegijos vyriausybės inovacijų ir verslo skatinimo agentura „Innovation Norway“ finansuojamą projektą organizuoja Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), vykdo Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga (SAMPRO).

Konferencijoje taip pat kalbėjo Seimo nariai Rima Baškienė, Algirdas Sysas, Povilas Gylys, Mečislovas Zaščiurinskas, pranešimus skaitė projekto partnerių – didžiausios Norvegijos profesinės sąjungos „Fagforbundet“ – atstovė Anne K. Grimsrud, politologas iš Norvegijos Svenn Arne Lie, profesorius Romas Lazutka, Ignalinos meras Bronis Ropė, savivaldybės Norvegijoje lyderis Harry Herstad, Verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius.

Visa konferencijos medžiaga čia.