Pilietiškumo išmokti galima tik veikiant

2015-02-23

Vasario 18 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas dalyvavo diskusijoje „Jei neturėsime teisės streikuoti, kaip apginsime darbuotojų teises?“, kurią surengė Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“. Jos pirmininkė Kristina Krupavičienė informavo, kad šią dieną skirti streikų temai paragino Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC), sunerimusi dėl darbdavių grupės išpuolių prieš Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 87, saugančią darbuotojų teisę streikuoti.

Renginyje buvo pristatyta socialinio modelio rengėjų poziciją dėl streikų, o išklausius Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovių komentarų konstatuota, kad Lietuva palaikys profesinių sąjungų poziciją.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas apgailestavo, kad profesinės sąjungos Lietuvoje mažai naudojasi teise streikuoti.

Jis teigė manantis, kad dažniausiai profsąjungų vadovai nesiima atsakomybės rengti streikus, o ko nors išmokti, taip pat ir pilietiškumo, galima bandant daryti, o ne vien tik apie tai kalbant. LŠDPS pirmininkas replikavo koelgoms, užsiminusiems, kad Lietuvoje nėra įteisinti solidarumo streikai. Jis suabejojo, ar Lietuvoje kas nors imsis streikuoti palaikydami kitus, kai net už save nedrįstama pakovoti. „Bent, manau, netrukdykime vieni kitiems, ko dar pasitaiko, ir tai bus didžiausias palaikymas“, – replikavo Andrius Navickas.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslinių tyrimų centro vyr. specialistė Aušra Bagdonaitė pristatė siūlomas socialinio modelio nuostatas dėl kolektyvinų derybų ir streikų reglamentavimo. Be kita ko, naujajame Darbo kodekse mokslininkai siūlo sustiprinti darbuotojų atstovų apsaugą, keisti kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių, darbo ginčų reglamentavimą. Viena iš naujovių – pasiūlymas, kad kolektyvinės sutartys būtų taikomos tik ją sudariusių organizacijų – profesinės sąjungos ar darbdavių organizacijos nariams.

Siūloma atskirti darbo ginčus dėl teisės ir dėl interesų. Darbo ginčai dėl teisės būtų sprendžiami darbo ginčų komisijose, o nesutikus su jos sprendimu – teismuose. Iškilus kolektyviniam ginčui dėl interesų, būtų sudaroma šalių darbo ginčo komisija, kurioje neradus sprendimo, atsirastų galimybė rinktis tarpininkavimą arba darbo arbitražą. Jeigu per dešimt darbo dienų šalys nesutartų dėl tarpininko, būtų galima kreiptis į darbo arbitražą. Juos siūloma sudaryti prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių, trys arbitrai būtų parenkami šalių sutarimu, o nesusitarus du būtų skiriami, reiktų susitarti dėl trečiojo. Arbitražo sprendimas būtų privalomas.

Dokumento projekte numatyta, kad streikas galėtų būti skelbiamas tokiu atveju, jei ginčo komisija konstatuoja neišspręstą ginčą arba darbdavys nedeleguoja narių į ginčo komisiją, o tarpininkas konstatuoja neišspręstą ginčą arba darbo arbitražo sprendimo nevykdo darbdavys. Streiko skelbimas būtų išskirtinai profesinių sąjungų reikalas, o jo skelbimui turėtų pritarti vienas ketvirtadalis profsąjungos narių.

Nuotr. LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas ir LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.

Parengta pagal www.lprofsajungos.lt