Gegužės 30 d. Seime užregistruoti trijų įstatymų pakeitimų projektai, kuriais, anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pranešimo, siekiama „žymiai sustiprinti Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų veiklos bazę“.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme siūloma nustatyti galimybę piliečiams iki 3 proc. sumokamo gyventojų pajamų mokesčio skirti pasirinktoms profesinėms sąjungoms; Valstybinei darbo inspekcijai – pavesti teikti nemokamą profesinę pagalbą profesinių sąjungų veiklai. Profesinių sąjungų įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti geresnes profesinių sąjungų veiklos garantijas ir pagerinti jos narių interesų apsaugą.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektu siūloma, kad profesinės sąjungos priklausytų ne tik pirmai paramos gavėjų grupei (kuriems gyventojai gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio), bet kartu ir antrai (kuriems gyventojai gali skirti 1 procentą pajamų mokesčio). „Taigi gyventojai įgis teisę skirti visą paskirstomą gyventojų pajamų mokesčio dalį (3 procentus) profesinėms sąjungoms ar vienai iš jų“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Valstybinės darbo inspekcijos atveju siūloma formuoti kompetencijos centrus kiekviename teritoriniame padalinyje ir šiose įstaigose teikti nemokamą profesinę pagalbą profesinių sąjungų veiklai, taip skatinant steigimosi procesą ir padedant pradėti veiklą darbuotojams atstovaujančioms organizacijoms.
Profesinių sąjungų įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai savo pareigoms eiti turi būti nuo darbo atleidžiami ne mažiau kaip 120 valandų per metus. Be to, siūloma nustatyti, jog į šį laiką neįskaitomas laikas, būtinas dalyvauti darbdavio sudaromų patariamųjų institucijų ir kitų komisijų ar darbo grupių veikloje ir posėdžiuose, taip pat tais atvejais, kai profesinės sąjungos atstovo privalomas dalyvavimas yra numatytas įstatymu, poįstatyminiu teisės aktu ar darbdavio nurodymu.
Taip pat minėta įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog darbdavys, prieš priimdamas sprendimus dėl darbuotojų grupės atleidimo, privalo informuoti ir konsultuotis su įstaigoje, įmonėje veikiančia profesine sąjunga, siekdamas abi šalis tenkinančių sprendimų.
Be to, siūloma nustatyti, jog darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti. Šių atostogų trukmė negali viršyti vienos pagal profesinės sąjungos įstatus numatytos kadencijos (įgaliojimų) trukmės. Šių atostogų metu darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą, išsaugoma jo darbo vieta.
Du projektus įregistravo LVŽS frakcijos nariai Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, dar vieną kartu su jais – ir Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnu neseniai tapęs Andrius Palionis.
Primename, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kartu su kitomis asociacijos sutartį sudariusiomis pareigūnų, muitinės darbuotojų, transporto, Vilniaus švietimo profesinėmis sąjungomis ir Nacionaliniu aktyvių mamų sambūriu teikė Vyriausybei pasiūlymus, kaip stiprinti profesinių sąjungų galias.
Pagal lprofsajungos.lt
