Balandžio 12 d. Šiauliuose viešėjo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Į susitikimą su juo savivaldybėje buvo pakviesta ir kalbėjo LŠDPS Šiaulių miesto susivienijimo pirmininkė Kristina Vaitiekūnienė.
Kaip jau informavome, Šiauliuose buvo parengtas miesto mokyklų pertvarkymo planas, kuriam nepritardamos kelių pradinių mokyklų bendruomenės surengė protesto akciją, po kurios savivaldybės taryba atidėjo projekto priėmimą. Susitikime su ministru K. Vaitiekūnienė minėjo demokratiškumo, tolerancijos, lygiateisiškumo principus ir siūlė formuoti tarpusavyje bendradarbiaujančių formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų tinklą, kuris būtų naudingas vaikui ir šeimai.
Tuo tarpu ministras pabrėžė ministerijos poziciją išlaikyti kaimuose esančias pradines mokyklas, o dėl miestų pradinių ministerija esą jokios kalbos nėra, tad tuos reikalus savo nuožiūra tesprendžia miestų savivaldybės.
Beje, D. Pavalkis apie tėvų teisę pasirinkti pasakė: „Gali pasirinkti, bet negali pasirinkti to, ko negali pasirinkti – dėl finansų stygiaus“.
Susitikime su ministru taip pat dalyvavo Šiaulių miesto tarybos nariai, švietimo skyriaus vedėja, miesto ūkio ir plėtros komiteto nariai, miesto meras ir Kelmės bei Naujosios Akmenės merai.
LŠDPS Šiaulių miesto susivienijimo pirmininkė K. Vaitiekūnienė teigė, kad šiandieninėje švietimo sistemoje pradinė mokykla „užima tik podukros vietą: ką pati rasi, sumedžiosi, tuo ir maitinsiesi, kaip pati prasimanysi, kokia kūrybinga būsi ar kuo apsivyniosi – tuo ir pasipuoši“.
Pasak jos, Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka daugiausia grindžiama pastatų būklės, savivaldybės biudžeto išlaidų vienam mokiniui ir kitų kiekybinių kriterijų vertinimu. Taip pat numatoma reorganizuoti, pertvarkyti vidaus struktūras ar pradėti likvidavimo procedūras toms bendrojo ugdymo mokykloms, kurioms pagal 2012-2015 metų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano VI dalies 2.1 punkte nustatytą tvarką „nepakanka valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Mokinio krepšelio metodiką ir Savivaldybė neturi galimybių mokyklai skirti papildomo finansavimo“.
Tačiau situacija iš esmės nėra analizuojama, kodėl mokykla neatitinka šio kriterijaus. „Jei mokyklai nepakanka mokinio krepšelio lėšų, nes ji neturi reikiamo mokinių skaičiaus, – susidaro vienokia situacija, tačiau jei mokykla turi pakankamai mokinių ir jai pakanka valstybės skiriamų mokinio krepšelio lėšų, tačiau atleistiems ilgamečiams mokyklos darbuotojams teko išmokėti išeitines kompensacijas ir tų lėšų neatgavo iš valstybės biudžeto (ar buvo grąžinta tik maža dalis šių lėšų), – jau visai kitokia situacija. Ar tuomet galima vadovautis tokio kriterijaus objektyvumu?“, – klausė LŠDPS Šiaulių susivienijimo pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad savo valstybėje kalbėdami apie šeimą, vaikų ir jų tėvų poreikių tenkinimą ir teisę rinktis, sukuriame daugybę apribojimų, todėl siūlė keisti, tobulinti mokinių priėmimo į mokyklas sistemą, t.y. kad pagrindiniu kriterijumi nebūtų laikoma tik tėvų deklaruota vaiko gyvenamoji vieta, bet būtų atsižvelgta ir į tėvų darbovietės vietą (t.y. kad vaikas, negyvenantis mokyklos aptarnaujamoje mikrorajono teritorijoje turėtų galimybę eiti į mokyklą, esančią kuo arčiau tėvų darbovietės ir taip tenkinti šeimos poreikius). Taip pat, mokinių tėvams svarbu, kad vaikų neformaliojo ugdymo įstaigos būtų kuo arčiau vaiko mokyklos ir vaikai galėtų patys saugiai į jas nueiti.
K. Vaitiekūnienė pateikė ir daugiau siūlymų:
1. Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikų skaičių įtraukti į bendrą mokyklos mokinių skaičių (ir peržvelgti jų mokinio krepšelio lėšų sudarymą);
2. Pagalbos mokiniui specialistų netraktuoti kaip administracijos atstovų;
3. Vykdomų projektų sąlygas (mokyklų renovacija, bibliotekų atnaujinimas) padaryti labiau palankias pradinėms mokykloms, nes Šiaulių mieste nė viena pradinė mokykla, pareiškusi norą dalyvauti tokiuose projektuose, nebuvo į juos įtraukta.
LŠDPS atstovė taip pat atkreipė dėmesį į Švietimo įstatymo nuostatą, kad „Švietimo tiekėjų tinklas kuriamas plėtojant švietimo programą ir švietimo įvairovę“ ir Vyriausybės nutarimą Nr. 768, kuriame nustatyta, kad „esant pakankamam bendrųjų mokyklų tinklui, užtikrinamas ugdymo tradicijų ir savitos mokyklos kultūros, savita pedagogine sistema grindžiamas ugdymas“. Tuo tarpu dabar planuojama tinklo pertvarka grindžiama tokių mokyklų reorganizavimu ir tėvai netenka teisės pasirinkti savo vaikams savita pedagogine sistema grindžiamo ugdymo.
„Peržvelgdama ne tik LR konstituciją, bet ir Civilinį kodeksą, Europos sąjungos piliečių teisių ir pareigų įstatymus, neradau nė vieno įstatymo, nutarimo, kuriuo vadovaujantis būtų ribojama žmogaus, piliečio teisė rinktis. Tačiau perskaičiau ne vieną įstatymą, ginantį piliečių teises, pavyzdžiui, nusikaltimą padariusio ir bausmę atliekančio žmogaus teisę į švietimą, teisę į apklausą be fizinio ir psichologinio smurto“, – kalbėjo K. Vaitiekūnienė.
Jos teigimu, ne vienerius ir ne dvejus metus Šiaulių mieste vykdoma mokyklų tinklo pertvarka ir ypač tų pačių pradinių mokyklų, kurios kiekvienais metais įtraukiamos į planuojamų reorganizuoti mokyklų sąrašą, dėl kovos už išlikimą mokytojų bendruomenes išsekino psichologiškai. „Ar negalėtume tai traktuoti kaip psichologinio smurto naudojimą prieš mokyklų bendruomenes?“, – retoriškai klausė pranešėja.
Pabaigai ji priminė 2013 metų kovo 15 dieną Europos sąjungos vadovų tarybos pirmininko Herman van Rompuy žodžius, kad „išlaidų mažinimas neturi liesti tokių gyvybiškai svarbių sričių, kaip švietimas ir inovacijos“.
