Europos Komisijos organizuotame nuotoliniame susitikime su socialiniais partneriais ir visuomenės atstovais aptarti iššūkiai švietime. Susitikime dėl švietimo klausimų, vykusiame sausio 18 d., Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungai (LŠDPS) atstovavo LŠDPS pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė ir LŠDPS atstovė viešiesiems ryšiams Danguolė Pilipavičienė.
Susitikimo dalyviai pasidalino savo nuomone apie didžiausius esamus ir naujus iššūkius šioje srityje. Aptarti klausimai dėl moksleivių pasiekimų, mokyklų tinklo optimalumo, pedagogų skaičiaus pakankamumo ir jų profesijos patrauklumo, socialinės nelygybės tarp mokyklų, profesinio ir aukštojo mokslo kokybės bei jų atitikimas darbo rinkos poreikiams.
LŠDPS pirmininko pavaduotojos J. Kiškienės teigimu, pagrindinis Lietuvos tikslas švietimo srityje – padaryti mokytojo profesiją patrauklesne.
,,Lietuvoje neturime kitos profesijos, kuriai turėtume tokius didelius lūkesčius. Tik tokiu atveju pasieksime kitus svarbius tikslus – geresnius mokinių pasiekimus ir mokykloje pakankamo profesionalių mokytojų skaičiaus.
Šiandien mokytojo profesija nėra patraukli ir jaunimas šios profesijos nesirenka. Kodėl?
Mokytojų darbo užmokestis yra nekonkurencingas. Mokytojų darbo krūvius reglamentuojantys teisės aktai taikomi netolygiai, o mokyklų vadovai turi daugiau savarankiškumo nustatydami mokytojų atlyginimus. Viena iš priežasčių, kodėl mūsų profesinė sąjunga streikavo 2018 m. – ydinga, neaiški mokytojų darbo mokėjimo sistema, demotyvuojanti mokytojus.
,,Lietuvoje neturime kitos profesijos, kuriai turėtume tokius didelius lūkesčius. Tik tokiu atveju pasieksime kitus svarbius tikslus – geresnius mokinių pasiekimus ir mokykloje pakankamo profesionalių mokytojų skaičiaus.”
Mokytojų darbo sąlygos yra įtemptos ir keliančios stresą. Naujausios reformos kelia daug klausimų ir iššūkių, pavyzdžiui, įtraukus ugdymas, naujasis mokytojų karjeros modelis, mokymo programų koregavimo stoka. Pagaliau turi būti mažesnis mokinių skaičius”, – susitikime su EK atstovais kalbėjo J. Kiškienė.
,,Iki šiol teisės aktai, nustatantys mokytojų darbo krūvius, taikomi netolygiai, o mokyklų vadovai turi didelę autonomiją nustatydami mokytojų atlyginimus.”
Susitikimo buvo taip pat buvo pasidalinta nuomone apie valstybės vykdomas švietimo reformas, kurių didelė dalis yra įtraukta į ES finansuojamą planą „Naujos kartos Lietuva” ir papildomų veiksmų poreikį.
Šių diskusijų pagrindu EK ruoš Lietuvai skirtą ataskaitą ir rekomendacijas, kurių įgyvendinimas bus sekamas ir skatinamas. Susitikimas vyko anglų kalba.
LŠDPS informacija
