Gegužės 21-22 d. Paryžiuje buvo organizuotas jungtinis ETUCE ir EFEE mokymo seminaras ,,Europos švietimo sektorių socialiniai partneriai, skatinantys specialiųjų poreikių asmenų įtraukimą į švietimą“. Lietuvos ugdymo įstaigoms atstovavo LŠDPS narės mokytoja praktikė I.Kastravickienė ir pirmininko pavaduotoja L. Bručkienė.
Po dviejų dienų intensyvaus darbo galima konstatuoti: nepriklausomai nuo to, ar įtraukusis ugdymas vyksta 20 metų, ar metus, problemos Europoje panašios. Viena pagrindinių – trūksta finansavimo. Taip pat visose šalyse trūksta specialistų, profesionaliai pateikiamų žinių, kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, praktika grįstų mokymų ir t.t. Akcentuota, kad darbų
apimtys mokytojams per didelės, jie tampa ir socialiniais darbuotojais. Kaip viena iš išeičių minėtas sprendimas mažinti mokinių skaičių klasėse (primename – LŠDPS to siekia jau dešimtmetį).
Kalbėta ir apie gerąsias patirtis. Viena tokių – visoms suinteresuotoms pusėms sutarus darbo grupėje dėl reformos, pokytis testuojamas įvairiose pilotinėse ugdymo įstaigose, rezultatai analizuojami ir tik tada priimami sprendimai. Sakytume, mūsų šalyje vyksta panašiai. Tačiau imtys, rezultatų ,,pritempimai“ prie norimų verčia abejoti tokių pilotinių projektų objektyvumu ir nešališku vertinimu. Galų gale pokyčiai vis tiek vykdomi, net jeigu akivaizdu, kad tai nebus pats efektyviausias sprendimas.
Visiškai nauja erdvė veikimui – mokytojų su specialiasiais poreikiais pritraukimas į darbo rinką. Ir nors mūsų politikai mėgsta akcentuoti, kad problemos panašios visur (taip pateisindami savo ne visai tinkamus sprendimus), kiekvienos šalies profesinės organizacijos aktyviai kovoja dėl savo narių kokybiškų darbo sąlygų ir geresnės švietimo ateities. Tokie susitikimai, pasitarimai,
pasidalijimai gerąja patirtimi įgalina darbuotojų interesus ginančias organizacijas ir jų lyderius bendradarbiauti su socialiniais partneriais, siūlyti kitur pasiteisinusias priemones ir ieškoti sudetingų problemų sprendimų.
