Jau galvojau, kad leisiu nuo savęs (ir sau) pailsėti, bet čia švietimo sistemoje ištiko kelios situacijos, kurias jaučiuosi turinti atskleisti. Postūmis tam nebuvo reakcija į naujai skiriamą ministrą. Kodėl? Nes tai tos pačios komandos dalis, nes liko per mažai laiko, kad būtų kaip nors iš esmės keičiama kryptis, nes vienam žmogui, net labai valingam ar įžvalgiam, nebus suteikta tiek galių, kad jis atšauktų jau priimtus neteisingus sprendimus.
,,Postūmis tam nebuvo reakcija į naujai skiriamą ministrą. Kodėl? Nes tai tos pačios komandos dalis, nes liko per mažai laiko, kad būtų kaip nors iš esmės keičiama kryptis, nes vienam žmogui, net labai valingam ar įžvalgiam, nebus suteikta tiek galių, kad jis atšauktų jau priimtus neteisingus sprendimus.”
Nors reakcijai į naujojo ministro sprendimus 100 dienų moratoriumo skelbti nebegalėsime, būtų sąžininga suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą. Todėl tebūnie šis tekstas kaip dedikacija tam, kuris pasiryš gesinti gaisrus, jau plykstelėjusius ir, panašu, galinčius įsisiautėti šį rudenį. Aptarsiu tam tikrus aspektus, į kuriuos, manau, reikėtų nukreipti dalį jėgų, energijos, dėmesio ir įsiklausyti ne į hipnotizuojančius užkalbėjimus: „Viskas gerai, mokytojai papurkštaus, nes bijo pokyčių, ir nurims“, o į Gordijaus mazgą primenančias problemas.
,,Aptarsiu tam tikrus aspektus, į kuriuos, manau, reikėtų nukreipti dalį jėgų, energijos, dėmesio ir įsiklausyti ne į hipnotizuojančius užkalbėjimus: „Viskas gerai, mokytojai papurkštaus, nes bijo pokyčių, ir nurims“, o į Gordijaus mazgą primenančias problemas.”
Taigi pradėsiu nuo šiek tiek geresnių naujienų – pasiekto susitarimo – ir Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) suteikto dar vieno pa(si)tikėjimo kredito (paskutinio karto iš paskutinių 100 kartų). Po ypač kritišką, tačiau tikrai argumentuotą poziciją išsakiusios Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) viešo susikirtimo su ministerija ir jai pavaldžiomis įstaigomis viceministro R. Skaudžiaus iniciatyva įvyko susitikimas su „Lituanistų sambūrio“, NŠA ir sąjungos atstovais. Jame buvo išsakyti svarbiausi nuogąstavimai, klaidos, net, drįsčiau teigti, ciniški sprendimai, sukėlę tokią reakciją. Kadangi su savo reikalavimais nukelti naujo tipo VBE, kol bus tinkamai paruošta ir ištestuota visa medžiaga, likome absoliučiai vieni, teko ieškoti kitų išeičių.
,,Pasiektas sąlyginis kompromisas – NŠA privalės realiai atsižvelgti į dar žiemą atsiųstas LKLMS pastabas ir siūlymus dėl kitų metų VBE tarpinio atsiskaitymo dalies žodžiu organizavimo.”
Pasiektas sąlyginis kompromisas – NŠA privalės realiai atsižvelgti į dar žiemą atsiųstas LKLMS pastabas ir siūlymus dėl kitų metų VBE tarpinio atsiskaitymo dalies žodžiu organizavimo. Taip pat sutarta, kad visa metodinė medžiaga, susijusi su antra tarpine egzamino dalimi, viešai bus pateikta iki rugpjūčio 17 d. Lygiai tą pačią dieną turėtų būti viešai pristatytos ir trečio (baigiamojo) egzamino – analizės/interpretacijos arba samprotavimo teksto – užduotys, kurios iškart prasidėjus naujiems mokslo metams bus testuojamos. Tarpinių atsiskaitymų perlaikymo (nesėkmės atveju) idėja taikoma tik VBE daliai raštu. Taip pat bus sukurta publicistinių tekstų ir jų analizės metodinė bazė. ŠMSM atstovė J. Navickaitė teigė, kad apmokėjimas už egzaminų vykdymą ir vertinimą numatytas.
O dabar šitos naujienos apibendrinimas – gal kažko ypatingo, išskirtinio, neįgyvendinamo ar skandalingo reikalavo LKLMS? Ji prašė normalių darbo sąlygų mokytojams ir aiškumo mokiniams: laiku pateiktų kokybiškų, ištestuotų užduočių, vertinimo normų ir ištaisytų, pakomentuotų darbų pavyzdžių, metodinės medžiagos, iš proto nevarančių sąlygų egzamino metu (čia apie NŠA pasiūlytą dalies žodžiu koncepciją), skaidrios ir adekvačios apmokėjimo tvarkos.
,,Tai kodėl visuomenei kaip kažkokie mistiniai nerealūs reikalavimai pateikiami darbai, kuriuos ruošdamasi reformai privalėjo laiku atlikti NŠA?”
Tai kodėl visuomenei kaip kažkokie mistiniai nerealūs reikalavimai pateikiami darbai, kuriuos ruošdamasi reformai privalėjo laiku atlikti NŠA? Bet rugpjūčio 17 d. „pasitikėjimo data“ daliai lituanistų sukėlė pasipiktinimą. Kodėl? Gal todėl, kad tiek sykių ciniškai nereaguota, apgauta, ignoruota, bendraujant kalbėta viena, o daryta visai kas kita, kad jau nėra jokio pasitikėjimo. Bet tebūnie. Įsidėmėkime visi – rugpjūčio 17 d. – paskutinė pažadų, įsipareigojimų ir garbės žodžių diena.
,,Paminėsiu dar kelias problemas, kurias ministerija turėtų išspręsti, o ne apsimesti, kad sprendžia. Tai vertintojų atranka numatomam papildomam darbui per mokinių atostogas.”
Paminėsiu dar kelias problemas, kurias ministerija turėtų išspręsti, o ne apsimesti, kad sprendžia. Tai vertintojų atranka numatomam papildomam darbui per mokinių atostogas. Jeigu tik šita funkcija bus numesta mokyklų ir savivaldybių atsakomybei, bus sukurtos puikios sąlygos psichologiniam spaudimui, manipuliavimui ir kitokioms neteisėtoms poveikio priemonėms (sakau iš daugiametės mokytojų patirties). Be to, kuriant užduotis reikėtų nepamiršti, kad mokiniai, kurie laikys pirmuosius tarpinius atsiskaitymus, pagal atnaujintas programas bus mokęsi šiek tiek ilgiau nei pusmetį, o ne trejus metus. Naujajam ministrui palinkėčiau erelio žvilgsniu sekti šitą NŠA sukurtą rizikos židinį ir asmeniškai kontroliuoti, kad toje vietoje rudenį neatsirastų išdegusi dykuma be jokių oazės galimybių.
,,Kita naujiena, manau, gerokai skausmingesnė. Tačiau jaučiu pareigą ją išviešinti, nes mums tylint (ir taip demonstruojant sąlyginį pritarimą) įvyksta daug netinkamų dalykų.”
Kita naujiena, manau, gerokai skausmingesnė. Tačiau jaučiu pareigą ją išviešinti, nes mums tylint (ir taip demonstruojant sąlyginį pritarimą) įvyksta daug netinkamų dalykų. Taip jau likimas sudėstė, kad esu dviejose valdininkams pačiose nepatogiausiose mokytojus vienijančiose organizacijose – anksčiau minėtoje LKLMS ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinėje sąjungoje (LŠDPS). Taigi kaip LŠDPS atstovė ir vėl dalyvauju darbo grupės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimui tobulinti veikloje (ministrės 2023-04-11 įsakymas Nr. V-491). Ir čia susidūriau su keliais akibrokštais, kurių pakeisti ar sustabdyti galios neturiu, tačiau jiems prieštarauti ir išsakyti abejones, nuogąstavimus tikrai privalau. Tuo labiau, kad viešojoje erdvėje birželio 23 d. pasirodė informacija, jog mokytojams, dirbsiantiems pagal atnaujintas programas, padidėjusios laiko sąnaudos pasiruošimui bus kompensuojamos.
,,Taigi kaip LŠDPS atstovė ir vėl dalyvauju darbo grupės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimui tobulinti veikloje <…>. Ir čia susidūriau su keliais akibrokštais, kurių pakeisti ar sustabdyti galios neturiu, tačiau jiems prieštarauti ir išsakyti abejones, nuogąstavimus tikrai privalau.”
Kaip viename iš straipsnių teigė Silva Lengvinienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė: „Galima tik pasidžiaugti, kad šį kartą ŠMSM atliepė mokytojų pagalbos šauksmą ir subūrė darbo grupę, kurioje svarsto atlyginimų pakėlimo klausimą mokytojams, kurie dirba pagal atnaujintas programas. Svarstomas pedagogų atlygio pokytis yra laikinas ir nedidelis, nes atlyginimo dalis, skiriama mokytojams už pamokų paruošimą, padidės 20 proc. Tai – jau pradžia, bet ar pakankama, norint motyvuoti mokytojus atitinkamai diegti naujas programas?“
,,<…> viešojoje erdvėje birželio 23 d. pasirodė informacija, jog mokytojams, dirbsiantiems pagal atnaujintas programas, padidėjusios laiko sąnaudos pasiruošimui bus kompensuojamos.”
Žinoma, kai dar nebus dalies naujų vadovėlių, nebus kokybiškos metodinės medžiagos bazių, kartais net papildomos informacijos lietuvių kalba, toks atlygio pokytis atrodo visai logiškas ir net gerokai per mažas.
,,O dabar ta blogoji žinia – darbo grupėje paklausus, ar skiriamas papildomas finansavimas apmokėti pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas dirbsiantiems mokytojams, buvo atsakyta, kad šių metų biudžeto tikslinti nenumatyta.”
O dabar ta blogoji žinia – darbo grupėje paklausus, ar skiriamas papildomas finansavimas apmokėti pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas dirbsiantiems mokytojams, buvo atsakyta, kad šių metų biudžeto tikslinti nenumatyta. Ką tai reiškia išvertus į žmonių kalbą? Tai reiškia, kad valandų pasiruošimui didinimas bus gaunamas paimant lėšas iš valandų, skirtų mokyklų bendruomenės veiklai. Šitie viešai išsakyti pažadai nedengiami papildomomis lėšomis (kaip, beje, ir atsirasiančios privalomų socialinių veiklų III-IV gimnazijos klasėse koordinatoriaus funkcijos). Įvyks tik perskirstymas – mokytojams nebus mokama už kažkuriuos darbus tam, kad sumokėtų už padidėjusias darbų apimtis diegiant reformas. Todėl dėmesio visiems politikams, visiems švietimo funkcionieriams, visiems mokytojams ir kitiems neabejingiems mūsų visuomenės nariams – realiai jokio atlyginimo dalies pakėlimo nebus, į jokį pagalbos šauksmą ministerija neatsiliepė ir jokios problemos nesprendžia! Eilinį kartą bus pakėlimo imitavimas – siūloma bendruomenėse susitarti, kurių iš veiklų mokytojai galės nevykdyti, nes tam nebus skirta pakankamai lėšų.
,,Tai reiškia, kad valandų pasiruošimui didinimas bus gaunamas paimant lėšas iš valandų, skirtų mokyklų bendruomenės veiklai. <…> Įvyks tik perskirstymas – mokytojams nebus mokama už kažkuriuos darbus tam, kad sumokėtų už padidėjusias darbų apimtis diegiant reformas.”
Ir čia, žinant mokyklos realybę, kyla natūralūs klausimai – o ko iš tiesų mokytojų bendruomenės tokiu atveju galėtų atsisakyti – neruošti mokinių konkursams, konferencijoms, olimpiadoms, neorganizuoti ugdymo įstaigose švenčių, minėjimų, parodų, ekskursijų, edukacjų, projektų? O juk visos papildomos veiklos, susijusios su mokiniais, visų pirma ugdo jų kompetencijas, kurios ir yra atnaujinamų programų prioritetas. Tai gal bus galima neruošti planų, ataskaitų, nedalyvauti kvalifikacijos kėlimo ir metodinių grupių veiklose, nesidalinti gerąja patirtimi, nedalyvauti, kai organizuojami žinių patikrinimai? Iš vadovų ir ministerijos reakcijos bei mokyklų realijų panašu, kad ne. Tai čia labiau retoriniai klausimai tiems, kurie nesupranta, kokio lygio absurdas yra tie įsivaizduojami problemų sprendimai. O ironiškos kalbos apie „snaigučių karpymą“ yra tik bandymas diskredituoti tas veiklas, kurios leidžia mokyklai funkcionuoti kaip sudėtingai, bet prasmingai organizacijai.
Lūkestis vienas – neinvestavus papildomų lėšų gerokai padidinti darbų apimtis ir visuomenei sukurti iliuziją, kad už tai bus sumokėta. Mokytojams pakalbės apie pašaukimą, garbę, sąžinę, atsakomybę, pakentėjimą metus-kitus, ir jie dalį darbų, už kuriuos anksčiau gaudavo bent minimalų atlygį, vėl darys veltui. Tam, kad tas lėšas gautų už naujus papildomus darbus ir ministerija galėtų išplatinti spaudai pranešimą, kuriame akcentuotų – mes rūpinamės mokytojais, atsižvelgiame į jų sudėtingas darbo sąlygas, leidžiame įsakymus ir teisės aktų pakeitimus.
Yra dar viena didžiulė tokių pakeitimų blogybė – dalis ugdymo įstaigų jau susiplanavo savo veiklas bendruomenėms, susitarė su mokytojais dėl darbo krūvio ir įsipareigojimų kitais mokslo metais. Dabar vasara – atostogų laikas. Ir štai pasirodys įsakymai, kurie reglamentuos, kad reikės tas lėšas, skirtas vienoms veikloms, privalomai perorientuoti kita kryptimi. Ką tai reiškia techniškai? Rudeniop į mokyklas sugrįžę mokytojai sužinos, kad su administracija sutartos sąlygos nebegalioja, kad jų krūviai mažėja, nes lėšos bus panaudojamos kitų specialistų kitiems darbams apmokėti. Kiek chaoso, papildomų įtampų ir nesusipratimų tai įneš į ugdymo įstaigas, nesunku numanyti.
,,Ką tai reiškia techniškai? Rudeniop į mokyklas sugrįžę mokytojai sužinos, kad su administracija sutartos sąlygos nebegalioja, kad jų krūviai mažėja, nes lėšos bus panaudojamos kitų specialistų kitiems darbams apmokėti.”
Ką aš siūliau? Siūliau ministerijos atstovams suprasti ir pripažinti, kad jie nemokėjo/nenorėjo suskaičiuoti reformoms reikalingų lėšų, planuodami jų tinkamai nepaskirstė ir dabar susidūrę su problemomis manipuliuodami skaičiukais (yra tokių specialistų/magų toje įstaigoje) bando imituoti sprendimus. Reikėtų naikinti ydingas iliuzijų kūrimo tradicijas ir ieškoti/prašyti papildomo finansavimo. Visais kitais atvejais tai ne noras įsiklausyti ar suprasti, o siekis apgauti mokytojus ir visuomenę. Faktas, kad katastrofiškai trūksta specialistų, rodo, jog kai kas sistemoje pasidaro savo išvadas.
,,Šitą problemą, susijusią su valandų ir lėšų trūkumu, argumentuotai išsakė mokyklų vadovus vienijančios asociacijos atstovė. LŠDPS pritarė ir palaikė vadovus <…>.”
Jūsų visų dėmesiui – keisčiausia šitos istorijos dalis. Darbo grupėje sprendimus priima ir savo pozicijas išsako įvairios švietimo bendruomenėms atstovaujančios organizacijos. Šitą problemą, susijusią su valandų ir lėšų trūkumu, argumentuotai išsakė mokyklų vadovus vienijančios asociacijos atstovė. LŠDPS pritarė ir palaikė vadovus, nes puikiai žino, koks iliuzinis pokytis tiesiog privestinai perskirstant esamas lėšas yra siūlomas. Tačiau Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas E. Milešinas palaikė ministerijos poziciją ir teigė, kad su profsąjungos nariais ta nuomonė yra suderinta ir papildomai net aptarti šitų siūlymų jiems nebereikia. Kai tokią poziciją palaiko profesinėms mokykloms atstovaujančios organizacijos narė, aš suprantu – gal ji nori tiesiog įtikti ministerijai, gal nėra įsigilinusi, nes tos tvarkos niekaip su jų gaunamomis lėšomis nesusijusios.
,,Jūsų visų dėmesiui – keisčiausia šitos istorijos dalis. <…> Tačiau Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas E. Milešinas palaikė ministerijos poziciją ir teigė, kad su profsąjungos nariais ta nuomonė yra suderinta ir papildomai net aptarti šitų siūlymų jiems nebereikia. Tačiau ar tikrai mokytojai, priklausantys LŠMPS, sutinka su tokiu ministerijos siūlymu ir savo lyderio pozicija?”
Tačiau ar tikrai mokytojai, priklausantys LŠMPS, sutinka su tokiu ministerijos siūlymu ir savo lyderio pozicija? Šita profesinė organizacija teigia, kad ji didžiausia – gal tada mes be reikalo kovojame ir viskas yra gerai, nes mokytojus ministerijos sprendimas iš tiesų tenkina… Nors gerai žinodama aplinkybes ir kontekstus labai tuo abejoju. Todėl ir negaliu nutylėti.
,,O dabar baigiamoji dalis – dar vienas palinkėjimas naujajam ministrui. <…> Reikėtų išdrįsti pripažinti, kad yra klaidų, kad reikia papildomų lėšų, kad problemos, kurios ne sprendžiamos, o paslepiamos po manipuliatyviais skaičiukais, galų gale sprogsta sunkiai suvaldomais procesais.”
O dabar baigiamoji dalis – dar vienas palinkėjimas naujajam ministrui. Tebūnie visos reformos tęsiamos. Bet jeigu ateis žmogus, pakankamai drąsus, ryžtingas ir mokantis realiai vertinti padėtį, tegul pradeda naikinti tą įsišaknijusią blogąją patirtį kurti imitacinius problemų sprendimus, paremtus galvojimu, kad kiti yra kvailiai, bailiai, prisitaikėliai, neišmanėliai arba parsidavėliai, ir galima juos apgaudinėti – svarbu šūkiai ir skambūs pranešimai spaudai. Reikėtų išdrįsti pripažinti, kad yra klaidų, kad reikia papildomų lėšų, kad problemos, kurios ne sprendžiamos, o paslepiamos po manipuliatyviais skaičiukais, galų gale sprogsta sunkiai suvaldomais procesais.
,,Bet mažėjanti mokytojų bendruomenė, vis negerėjantys rezultatai rodo – iliuzijų nereikia turėti. Todėl net jeigu visa valdininkų ir funkcionierių armija bus prieš, vis tiek kovosime. Juk tai ir yra svarbiausia – mokytojai, mokiniai ir tiesa.”
Taip jau likimas susiklostė, kad dažnu atveju tenka dalyvauti donkichotiškų organizacijų veikloje. Ne pirmą kartą liekame vieni kovose su vėjų malūnais. Todėl kartais pagalvoju – o gal mes esame neteisūs, gal matome situaciją ne tokią, kokia ji yra. Bet mažėjanti mokytojų bendruomenė, vis negerėjantys rezultatai rodo – iliuzijų nereikia turėti. Todėl net jeigu visa valdininkų ir funkcionierių armija bus prieš, vis tiek kovosime. Juk tai ir yra svarbiausia – mokytojai, mokiniai ir tiesa.
Lilija Bručkienė yra Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja
Taip pat skaitykite čia
