Gegužės 12 d. Panevėžyje įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) prezidiumo posėdis, kuriame svarstyti einamieji organizacijos klausimai. Po to Prezidiumo nariai vyko į Rygą, kur dalyvavo Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LIZDA) surengtoje protesto akcijoje. Apie 7 tūkst. žmonių po eitynių susirinkusių Rygos Domo katedros aikštėje reikalavo sugrąžinti skolą, kurią vyriausybei jie paskolino, kad būtų įveikta krizė.
Prieš mitingą LIZDA būstinėje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje kalbėjo ir LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
LIZDA pirmininkė Ingrīda Mikiško žurnalistams pristatė protesto tikslus, o toliau kalbėjo latvių palaikyti atvykę kitų šalių profsąjungų atstovai.
Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto (ETUCE) vadovas Martin Rømer prisiminė buvęs Latvijoje surengtame mitinge krizės pradžioje 2009 m. ir priekaištavo vyriausybei, kad ši pamiršo, iš kur ėmė pinigų įveikti krizei. Pasak jo, Latvija pirmoji sumažino mokytojų algas, tačiau vis dar nesiteikia grąžinti to, ką paėmė. Svečias iš Briuselio teigė iš ryto susitikęs su Latvijos švietimo ministre, jie maloniai pabendravę, tačiau finansinė problema neišspręsta. M. Rømer sakė priminęs ministrei, kad Latvija yra viena iš mažiausiai pinigų švietimui ir mokslui skiriančių Europos šalių. ETUCE vadovas išreiškė tarptautinės organizacijos palaikymą latvių reikalavimams ir teigė, jog ir toliau stebės situaciją Latvijoje.
Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Aleksandr Tiidemann teigė, jog Latvijos švietimo problemos estams pažįstamos. Ekonomikos krizė smarkiai palietė ir Estijos mokytojus, kurie 2012 m. buvo pakilę net streikui. Jo teigimu, streikas sukėlė didelį rezonansą, o jį organizavusią profsąjungą ypač nudžiugino didelis tiek švietimo, tiek visos visuomenės palaikymas. Pasak A. Tiidemann, streiku pavyko šiek tiek pagerinti situaciją, tačiau Estijos pedagogų atlyginimai iki šiol vis dar nemažai (15-20 proc.) atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Maža to, šiek tiek padidinus darbo užmokestį labai išaugęs estų pedagogų darbo krūvis.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas teigė, jog Latvijos problemos panašios ne tik į kitų Baltijos šalių, bet ir visos ES problemas, nes finansavimas švietimui visur esą mažėjantis. Tuo tarpu, kai Škotija, Danija didina finansavimą švietimui, pasak jo, mūsų šalys jį mažina. E. Jesino teigimu, UNESCO ir Europos Komisija rekomenduojanti kiekvienai šaliai, priklausančiai ES, skirti švietimui 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau Lietuva šiuo metu skirianti tik 4,3 proc. Jis taip pat informavo žurnalistus, jog profsąjungos reikalaus Vyriausybės įvykdyti neseniai pasirašyto memorandumo reikalavimus, o birželio 11 d. esą prie Vyriausybės ta proga rengiamas mitingas.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas pabrėžė mokytojų vaidmenį tautos vystymuisi ir pakvietė trijų Baltijos šalių pedagogus ateityje koordinuoti veiksmus. „Visose trijose Baltijos šalyse švietimo situacija labai panaši, ji yra grėsminga ir ateityje gali pakenkti mūsų tautų vystymuisi. Mes, mokytojai, tiesiog privalome netylėti ir reikalauti atitinkamo dėmesio švietimui. Džiaugiuosi, kad jūs tą ir darote. Manau, kad ateityje mums riektų pagalvoti apie veiksmų koordinavimą, prisiminti Baltijos kelią, kai mūsų žmonės susijungė rankomis. Galbūt mokytojai būtų tie, kurie vestų savo tautas į priekį“, – kalbėjo LŠDPS vadovas.
Lenkijos mokytojų profesinės sąjungos prezidentas Sławomir Broniarz sakė, kad Lenkijoje situacija kiek kitokia, ten didžiausia problema – demografinė krizė. Dėl vaikų trūkumo labai prastėja ir mokytojų situacija, nes vyriausybė ir savivaldybės skiria vis mažiau finansavimo. Jo teigimu, prieš trejus metus buvo padidinti mokytojų atlyginimai, dabar profsąjunga jau vėl pradeda dėl to kalbėtis su vyriausybe ir tikisi, kad jose mokytojams pasitarnaus kasmet vis gerėjantys Lenkijos mokinių rezultatai.
Protesto akcija prasidėjo eitynėmis, startavusiomis Laisvės bulvare ir pasibaigusiomis Domo katedros aikštėje, kur įvyko mitingas. Čia kalbėjusi Latvijos premjerė Laimduota Straujuma teigė, jog ji suprantanti situaciją, tačiau ženkliai jai pagerinti esą nėra galimybių. Jos teigimu, būtina reformuoti švietimo sistemą. Premjerės kalbą ne kartą nutraukė švilpimas ir nepatenkintų protestuotojų keliamas triukšmas.
Švietimo ministrė Ina Druviete taip pat iš tribūnos pareiškė, kad ženklaus algų augimo greičiausia nebus, tačiau esą bus įvykdyti ankstesniosios vyriausybės įsipareigojimai. Šiuo metu mažiausias pedagogo atlyginimas yra 398 eurai, nuo rugsėjo jis didinamas iki 420 eurų.
Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės I. Mikiško teigimu, siekiant, kad švietimo sistema galėtų toliau funkcionuoti, reikalinga finansavimą jai padidinti 10 proc. LIZDA reikalauja apmokėti už visus pedagogų ir mokslinio personalo atliekamus darbus. Profsąjungos skaičiavimu, vyriausybė neapmoka vidutiniškai 55,6 darbo valandų per mėnesį (263,54 euro).
Žadama, jog tai ne paskutinė protesto akcija. Jei nebus atsižvelgiama į švietimo bendruomenės reikalavimus, savo nepasitenkinimą profsąjunga ketina demonstruoti ir streikais.
LŠDPS atsiųstame LIZDA padėkos laiške teigiama, kad ši protesto akcija buvo didžiausia Latvijoje nuo 2009 m.