Šiomis dienomis vyksta puikiausias pilietiškumo kompetencijos ugdymas, kai apraše pristatyti sandai tampa ne teorinėmis mokslininkų formuluotėmis, o realiais veiksmais ir suvokimais. Mūsų dvyliktokai atnešė mokytojams tortą kaip padėkos už poziciją ir pagarbos ženklą, pažadėjo jungtis į visas įmanomas akcijas, mano auklėtiniai vienuoliktokai iškart pasakė, kad eis su manimi visur – kad ir iki Vilniaus pėsčiomis, dar ir šeimos narius pasikvies. Jie ne tik trečiadienį vakare žiūrėjo laidą ,,Lietuva kalba”, bet ir analizavo, koks buvo argumentacijos svarumas, kurios frazės buvo demagoginio poveikio priemonės, kur bandyta manipuliuoti žiūrovų emocijomis ar pasinaudoti nežinojimu. Auga puiki, kritiškai mąstanti, drąsi karta. Geriausia, ką galiu padaryti dėl savo šalies – padėti jiems tapti reikliais, atsakingais piliečiais. Tai ypatinga mokytojo profesijos dovana.
P.s. viena žinutė šiandien mane sugraudino iki ašarų – atsiliepė buvusi auklėtinė, jau brandi suaugusi moteris, kuri pasakė, kad būtent dabar turėjo galimybę su savo paaugle dukra rimtai pakalbėti apie pilietinę pareigą ir sąžiningumą.
Streikuokime, mokytojai, kad šita puiki karta turėtų kur ateityje vesti savo vaikus, o mokytojo profesija netaptų greičiausiai nykstančia.
