Kovo 9 d. įvyko pirmasis darbo grupės, švietimo ir mokslo ministrės sudarytos etatiniam mokytojų darbo modeliui kurti, posėdis. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas supažindino su darbo grupės misija, apsitarta dėl jos eigos, sprendimų priėmimo mechanizmo, rezultatų viešinimo ir pan.
Darbo grupėje yra po penkis ŠMM ir socialinių partnerių atstovus. Profesinėms sąjungoms atstovauja Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius.
Nutarta, kad sprendimai bus priimami, jeigu jiems balsavimu pritars 7 iš 10 grupės narių. Neradus vieno sprendimo, grupė pateiks kelis alternatyvius variantus. Etatinio darbo apmokėjimo modelio metmenis, pagal ministrės įsakymą, grupė turėtų parengti iki kovo 31 d. Modelio įgyvendinimo teisės aktų projektai turėtų atsirasti iki 2018 m. kovo 1 d.
A. Aldakauskas pristatė darbo grupės nariams darbus, kurie jau atlikti etatinio modelio kūrimo linkme. Anot jo, iš principo sutarta, kad etatą sudarys 36 valandos per savaitę, kurios bus kontaktinės ir nekontaktinės. Taip pat siūlomi penki mokytojų kompetencijų lygmenys, o jų kontaktinių valandų krūvis (maksimalus ir minimalus) turėtų skirtis. Preliminariai sutarta, kad yra dvi nekontaktinių valandų rūšys – susijusios su pamokomis, ir nepamokinės, t. y. darbai, atliekami mokyklos bendruomenei.
Daugiausiai diskusijų posėdyje sukėlė mokytojų kvalifikacinės kategorijos, kurių ateityje esą turi nelikti, tačiau pagal gebėjimus pedagogai vis dėlto turėtų būti skiriami į tam tikrus pareigybių porūšius. Ministerija siūlo, kad nuo mokytojo kompetencijų lygmens priklausytų ir kontaktinių valandų skaičius, ir papildomų darbų pobūdis. Pvz., aukščiausio kompetencijų lygmens pedagogai turėtų mažiau pamokų, tačiau užsiimtų mentoriavimu: padėtų mažiau patyrusiems kolegoms.
A. Juregelvičiaus teigimu, mokytojo darbas yra mokyti vaikus ir jokie kiti papildomi darbai jam esą neturėtų būti privalomi. Be to, jis laikosi nuomonės, kad dabartinė pedagogų atestacijos sistema neatlieka savo funkcijos ir mokytojų kategorijų reikia iš viso atsisakyti.
V. Silvanavičius mano, kad jeigu esamas mechanizmas ir ne visur veikia taip, kaip reikia, tai jis tiesiog turi būti geriau kontroliuojamas. Jeigu suabejojama kurioje nors švietimo įstaigoje vykdomais mokytojų atestavimo procesais, tam yra mokyklų išorės vertinimas.
LŠDPS laikosi pozicijos, kad darbo užmokestis turi priklausyti ir nuo stažo, ir nuo turimos kvalifikacinės kategorijos, o etate esančių valandų koeficientas turėtų būti vienodas.
Kitas darbo grupės susitikimas numatytas kovo 23 d., 9 val. Jame socialinių partnerių atstovai turėtų pateikti savo atstovaujamų bendruomenių pozicijas dėl kontaktinių ir nekontaktinių valandų balanso, nekontaktinių valandų sandaros ir pan.
Kartu su ŠMM ir profesinių sąjungų atstovais darbo grupėje dirba Kauno rajono Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas Arminas Varanauskas.
LŠDPS inf.
