Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga (LŠDPS) skelbia antrą streiko bangą. Streikas yra kraštutinis profsąjungos įrankis daryti spaudimą darbdaviams eiti į derybas su darbuotojais dėl darbo sąlygų. Su tokiu prašymu LŠDPS atėjo prie Seimo. Lietuvoje mane stebina tai, kaip nuo nepriklausomybės atgavimo prieš daugiau nei 30 metų nė viena Vyriausybė nesugebėjo matyti, kad valstybės valdyme švietimas privalo būti prioritetų prioritetas. Įdomu, kaip estai jau prieš 30 metų sugebėjo tą padaryti.
Kodėl šiandien Estijos ekonomika tokia stipri? Dėl to, kad laiku sugebėjo investuoti į švietimo sistemą. Tvari švietimo sistema yra sveikos visuomenės pagrindas. Tuo tarpu Lietuvos politikai šiandienos švietimo darbuotojams toliau žeria tik gražius pažadus.
Jau akivaizdu, kad net su 20 procentų darbo užmokesčio padidinimu mokytojams kitais metais nebus pasiektas pažadėtas 130 proc. vidutinio darbo užmokeščio (VDU). Nuolat girdime iš švietimo ministro Gintauto Jakšto, kad daugiau pinigų nėra ir nebus. Mano manymu, tų pinigų yra, ir jie galėtų itin greitai atsirasti, kai švietimas taps politikų ir plačiosios visuomenės prioritetu. Panašiai galvoja ne vienas verslininkas, kuris turbūt mielai investuotų į švietimą, jei Vyriausybė tam suteiktų sąlygas.
B. Pauwels
Panašiai kaip krašto apsauga šiandien yra prioritetų prioritetas, taip ir švietimas galėtų būtų itin svarbus valstybės prioritetas. Niekas šiandien neabejoja, kad krašto apsaugai reikia skirti ne tik dėmėsio, bet ir papildomą finansavimą, tad krašto apsaugai papildomi pinigai atsirado ne taip sunkiai. Puiku. Kviečiu gerb. švietimo ministrą G. Jakštą labai įdėmiai įsiklausyti į mokyklos vadovus, sakančius, kaip jiems šiandien sunku pritraukti naujų mokytojų. Po metų, kuomet darbo užmokestis bus pakilęs 20 proc., tie patys mokyklos vadovai Jums pasakys lygiai tą patį: nėra kas nori dirbti, nes darbo sąlygos netenkina galimų naujų mokytojų, mokytojai ir toliau masiškai bėga iš mokyklų.
Švietimo ministras derybose nuolat kartoja, kad papildomų pinigų nėra ir nebus.
Šios Vyriausybės vadovė atkakliai laikosi, kad naujas biudžetas negali viršyti 3 proc. deficito (Europos Sąjungos Mastrichto kriterijai). Svarbu paminėti, kad Europos Komisija (EK) dėl pandemijos ir dėl karo Ukrainoje leidžia ES VALSTYBĖMS iki 2025 viršyti tuos 3 proc. Sveikintina, kad Lietuva su nauju biudžeto projektu yra tarp septynių ES šalių, kurios vis dar laikosi tų 3 proc. Tokios šalys kaip Italija, Belgija ir Prancūzija 2024 metais viršys net 4 proc. deficito, bet EK šiandien jau žada leisti viršyti net ir tiek. Panašu, kad ir šitoje vietoje ir Lietuvoje galimas tam tikras lankstumas, jei tik bus noro švietimui skirti tą dėmesį, kuris iš tikrųjų yra reikalingas.
Esu giliai įsitikinęs, kad jeigu politikams švietimas ir švietimo sistemos tvarumas tikrai bus svarbu, finansavimas gali greitai atsirasti, taip pat greitai, kaip atsirado krašto apsaugos poreikiamas. Linkiu Lietuvai priimti tuos sprendimus, kurie leistų pasivyti tokias šalis kaip Estija.
Mokytojas žino, koks svarbus jo vaidmuo visuomenėje. Laikas susitelkti ir susitarti dėl tvaraus švietimo sistemos kūrimo. Būtent dėl to LŠDPS vėl eina streikuoti. Būtent dėl to LŠDPS siekia dialogo ir susitarimo.
B. Pauwels – 20 metų Lietuvoje gyvenantis Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokytojas, LŠDPS narys, dėl savo iniciatyvos laimėjęs LRT Metų apdovanojimų pilietinės iniciatyvos nominaciją.
Taip pat skaitykite straipsnį lrt.lt
