Rugsėjo 29 d. įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) koordinavimo tarybos posėdis. Jame priimti LŠDPS teisinių paslaugų teikimo tvarkos ir LŠDPS darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašai, aptartos dalyvavimo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ veikloje perspektyvos, svarstytas klausimas dėl Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projekto likimo, aptarti vasarą įvykę LŠDPS mokymai.
Pirmojoje posėdžio dalyje, kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Bendrojo ugdymo departamento direktore Žydrone Žukauskaite-Kaspariene, koordinavimo tarybos nariai diskutavo apie ugdymo kokybę bei prastus Lietuvos mokinių pasiekimus kitų šalių kontekste.
Ugdymo kokybė – prioritetas
Pasak valdininkės, skaitymas ir rašymas (teksto suvokimas, interpretavimas, apibendrinimas) mokant visų dalykų Lietuvoje yra gana apleistas. Anot jos, ankstesni PISA tyrimai parodė, kad jeigu vaiko skaitymo gebėjimai yra prasti, tai prasti ir matematikos bei gamtos mokslų duomenys. Matematikos valstybiniai egzaminai taip pat rodo, kad sunkiausiai yra sprendžiami žodiniai uždaviniai. Ji pabrėžė, kad dalykinio raštingumo mokymas yra kiekvieno dalyko mokytojo atsakomybė. ES rekomenduoja, kad šalyje turėtų būti ne daugiau kaip 15 proc. penkiolikmečių, kurie pasiekia patį žemiausią skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo lygmenį. Lietuvoje prasčiausius skaitymo gebėjimus turi 21,2 proc. penkiolikmečių, o matematinio raštingumo – 26 proc.
Pasak Ž. Žukauskaitės-Kasparienės, ministerija rengiasi tam, kaip šią problemą spręsti, bus rengiamos metodikos, o šiuo metu švietimo bendruomenėje pradedamos diskusijos apie tai, kad yra svarbu stiprinti skaitymo ir rašymo gebėjimus mokant visų dalykų, ir kaip tai daryti.
Išklausę departamento direktorės pranešimo, LŠDPS koordinavimo tarybos nariai diskutavo apie švietimo sistemos būklę Lietuvoje. Dauguma jų teigė esą nusivylę begalinėmis reformomis, pertvarkymais, programomis, ministerijos „pagalba“ mokytojui, kuri labai dažnai yra daug kainuojanti laiko ir pinigų, tačiau neatnešanti jokios naudos.
LŠDPS atstovai minėjo, jog tiesioginę įtaką ugdymo kokybei padarytų mokinių klasėse ir vaikų grupėse sumažinimas. O šiuo metu daroma kaip tik priešingai ir ne tik didžiuosiuose miestuose. Būtent dėl daugybės vaikų, tenkančių vienam pedagogui, neįmanoma pritaikyti ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose gautų žinių.
LŠDPS Pagalbos mokiniui specialistų centro vadovė Rima Juškienė teigė, jog ugdymo įstaigose tragiškai trūksta pagalbos mokiniui specialistų. Problemas, susijusias su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tenka spręsti mokytojams, kurie tiesiog neturi sąlygų jiems padėti. Maža to, vaikams turinčius padėti specialistus vargina dar ir begalinis „popierizmas“.
Užbaigdamas diskusiją LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas pabrėžė, jog profesinėms sąjungoms ugdymo kokybė turi būti prioritetas, LŠDPS stengiasi tai pabrėžti tiek teikdama siūlymus, tiek keldama reikalavimus. Jo teigimu, mokinių pasiekimų rezultatai yra mokytojų prestižo reikalas. „Profesinės sąjungos turi pripažinti, kad ugdymo kokybė – mūsų reikalas, todėl turime aktyviai dalyvauti procesuose ir pasakyti iš karto, jeigu manome, kad pinigai skiriami ne tam reikalui. Turime ryžtingai veikti, o ne dejuoti ir toleruoti esamą situaciją“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas. Anot jo, nereikia tikėtis, kad koks ministras ar departamentas kažką išspręs, turime patys būti aktyvūs – siūlyti, šnekėtis, reikalauti. Juolab kad mokytojo vaidmuo auga, visuomenė primeta vis daugiau funkcijų mokyklai ir mokytojui, nes daugėja šeimų, turinčių socialinių-ekonominių sunkumų, taip pat ir vaikų, turinčių specialiųjų poreikių
„Patobulintas“ šakos kolektyvinės sutarties projektas
Vėliau LŠDPS pirmininkas pristatė susidariusią situaciją dėl šakos kolektyvinės sutarties. Kadangi LŠDPS koordinavimo taryba gegužę pritarė suderėtam projektui, tačiau Vyriausybė jį atmetė ir grąžino ŠMM „tobulinti“, reikalinga svarstyti projektą iš naujo. Jis papasakojo apie pasitarimą, įvykusį rugsėjo 27 d., kuriame profesinių sąjungų, ŠMM, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų atstovai „tobulino“ šakos kolektyvinę sutartį.
A.Navicko teigimu, viešojoje erdvėje yra transliuojama, jog esą esminiai dalykai kolektyvinėje sutartyje nesikeis, tačiau čia pat ministrė teigia, jog pedagogų atlyginimų didinimo programa nuo 2017 m. nestartuos. Susitikime dalyvavusios Finansų ministerijos atstovės taip pat aiškiai pabrėžė, kad sutartyje neturi būti jokių užuominų į papildomus pinigus. „Todėl jeigu teigiama, kad naujos formuluotės turi tą patį turinį, tai kam tuomet vargti jas keičiant?“, – stebėjosi LŠDPS vadovas. Be to, Audronė Pitrėnienė informavo, kad parengta nauja pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, pagal kurią koeficientų žirklės padidės.
Anot LŠDPS vadovo, susitikime nebuvo balsuojama dėl konkrečių formuluočių, projektą su jomis žadėta atsiųsti rugsėjo 30 d., tačiau jau dabar aišku, kad sutartyje neliks nei konkrečių terminų, nei dydžių. A. Navickas spėja, jog ministrės skubinimas dar šiemet pasirašyti kolektyvinę sutartį nepaisant turinio, greičiausiai gali būti noras prieš rinkimus pasigirti „istoriniu įvykiu“.
Derybose dėl šakos kolektyvinės sutarties LŠDPS atstovavęs pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius teigė, jog pavasarį suderėtas variantas dar „šiaip taip“ tenkino, tačiau „patobulintas“ variantas greičiausiai nebus priimtinas.
Kad taip gali atsitikti, rodė ir koordinavimo tarybos narių replikos: „dėl ko mes streikavome?“, „į nė vieną reikalavimą nėra atsižvelgta“, „kaip pažiūrėsim žmonėms į akis“, „jeigu sutartyje nenumatyti finansai, tai ko ji verta“ ir pan.
Kadangi posėdžiui atnaujintos sutarties projektas dar nebuvo gautas, galutinis sprendimas dėl to, ar sutarties projektui pritarti ar ne, nebuvo priimtas.
LŠDPS inf.
