Sausio 24 d. LŠDPS Žemaitijos regioninio susivienijimo suvažiavime priimtas sprendimas reorganizuoti organizaciją į nacionalinį statusą turinčią Lietuvos švietimo įstaigų profesinę sąjungą. Sprendimas atsiskirti nuo LŠDPS priimtas gruodžio mėnesio konferencijoje, prieš pat LŠDPS suvažiavimą, kuriame buvo perrinktas pirmininkas.
Mus pasiekė žinių, kad autoritariniu valdymu buvusį LŠDPS pirmininką kaltinusių Žemaitijos regioninio susivienijimo vadovų veikloje irgi ne viskas gerai. Viena organizacija iš Pagėgių susivienijimo pasigedo konferencijos, kurioje tokiais svarbiais klausimais būtų tariamasi su nariais, o apie tai, kad jau nebepriklauso LŠDPS, ji sužinojo tik iš spaudos.
Publikuojame Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinės mokyklos profesinės organizacijos komiteto pirmininko Žydrūno Mickeliūno komentarą.
Kaip kiekvienas kareivis generolu norėjo būti
arba
Kareiviška profsąjunginio fronto patirtis ir praradimai
„Du lietuviai – penkios partijos“, „Skaldyk ir valdyk“, „Lietuvis – lietuviui skaniausias patiekalas“, „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“, „Pats muša – pats rėkia“… Toliau nebetęsiu, nes profsąjungos fronto eilinio mąstymas ir leksika yra gana paprasta ir sodri. Juolab kad profsąjungos generolams ji jau sunkiai ir suprantama. Tačiau šios įžvalgos ne jiems, o mums, profsąjungos eiliniams, kuriuos be galo gerbiu ir vertinu. Ir nesvarbu, kieno jie apkase sėdėtų.
O pradėjome gerai…
Pirmieji Pagėgių savivaldybėje įsisteigėme LŠDPS profesinę organizaciją. Tai padarėme patys dėl vidinio poreikio solidarizuotis su kolegomis, kovojančiais už bendrą reikalą. Porą metų gyvavome vieni, kol savivaldybėje įsisteigė dar trys profesinės organizacijos, pripažįstančios LŠDPS įstatus. Netrukus kilo idėja jungtis į LŠDPS Pagėgių susivienijimą laikantis LŠDPS įstatų. Šį siekį netrukus įgyvendinome.
Steigiamajame susirinkime sutarėme dėl bendrų strateginių klausimų ir veiklos gairių, išsirinkom susivienijimo vadus. Štai tada pirmą kartą teko garbė susitikti su profsąjungos pulkininkais iš Žemaitijos. Buvo netikėta, nes niekas mūsų profesinės organizacijos neinformavo apie šį vizitą. Atvyko puikūs, rimti žmonės. Rimtai pakalbėjo. Tačiau nustebino optimistiška jų reakcija į kai kuriuos LŠDPS įstatų ir mūsų sprendimų neatitikimus. Tikriausiai nesusikalbėjom, pagalvojom, o gal vis per tą skubėjimą?..
Nebūtų viltis – kvailių motina… Ko gero, čia ir buvo pradžia tų didžiųjų „reikalų“, kurie jau senai virė generaliniame profsąjungos štabe.
Pirmuosius metus susivienijimo veikla per daug nei mūsų, nei darbdavių nevargino. Susivienijimas kažkokiu būdu ir kažkaip tapo Žemaitijos regioninio susivienijimo nariu, o susivienijimo pirmininkas stengėsi nepraleisti nė vieno Žemaitijos regiono organizuojamo renginio. Net mane ištempė iš savo apkaso į vieną konferenciją Klaipėdoje, kurioje vėl buvau nustebintas, kad konferencijos rezoliucija priimta „bendru sutarimu“, be jokios diskusijos…
Antrieji Pagėgių susivienijimo veiklos metai prasidėjo audringai: neįsivaizduojamai vieningai visų savivaldybės mokyklų darbdaviai „pasodino“ savo darbuotojus ant minimalaus tarifinio atlygio koeficiento. Pažeidžiamas Darbo kodeksas, tačiau iš susivienijimo pusės tyla. Puolėm aiškintis, inicijuoti neeilinę konferenciją – ledai pajudėjo. Susirenkam, pasitariam, trinktelim susivienijimo vardu ugningą rezoliuciją steigėjui. Iš ten gaunam formalų atsakymą, kuris kartu su kitais raštais nugula į kažkieno stalčių. Ir vėl susivienijime ramu: nei pirmininko kasmetinių finansinių bei veiklos ataskaitų, nei reguliarių pirmininkų tarybos posėdžių. Et, formalumas… Kas tie LŠDPS įstatai ir jų laikymasis, kai ten, štabe, bręsta didieji įvykiai. Pats karščiausias ir esminis klausimas štabe – finansai. Pabandėm ir mes aiškintis, kur keliauja „partijos auksas“. Beviltiškai. Teko pradėti patiems pervedinėti LŠDPS įstatuose numatytą nario mokesčio dalį Vykdomajam komitetui ir susivienijimui. Primityvu, neteisėta, bet teisingiau LŠDPS įstatų atžvilgiu. Kadangi profsąjungos generolų vakarų fronte nieko naujo – tenkinomės įvykių stebėjimu.
Na va, vos nepamiršau esminio susivienijimo įvykio – Žemaitijos regiono inicijuoto įspėjamojo streiko. Armija yra armija – nors ir nesąmoninga, bet vieninga. Solidarizavomės ir dalyvavome tame streike – juk bendras reikalas ir dar bendra LŠDPS. Vėl nustebino užmojis organizuoti nacionalinio lygio profesinės šakos streiką, tačiau juristo rekomendacijose radome nurodymus, kaip organizuoti mokyklos profesinės organizacijos streiką įstaigoje darbdavio atžvilgiu. O reikalavimai darbdaviui ne jo kompetencijoje… Ne šventieji puodus žiedžia, – daugelis pamąstėm ir… streikavom.
Mūsų, Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinės mokyklos profesinė organizacija, finansiškai parėmė LŠDPS organizuojamą suvažiavimą. Susivienijimas irgi neatsiliko – nenusiuntė nė vieno delegato į jį. Apie kitų LŠDPS institucijų ir organizuojamų renginių ignoravimą nėra nė ką kalbėti. Mes juk taip arti Žemaitijos, o Vilnius – labai toli…
Kad ir kaip kareivis apkase giliai besėdi ir jokio šaudymo nelaukia, tačiau artilerijos salvės neišvengia. Ji trinkteli gruodžio 14 d. ŽRPSS konferencijos nutarimais ir sausio 24 d. ŽRPSS suvažiavimo rezoliucija: LŠDPS suskaldyta, įsisteigta nauja nacionalinė profesinė sąjunga – LŠĮPS…
Iš spaudos, renginio nuotraukų sužinome, kad mūsų mokyklos profesinė organizacija ir Pagėgių susivienijimas jau kaip ir ne LŠDPS sudėtyje. Kad tave kur! Ir kada gi mes sugebėjome pražiopsoti Pagėgių susivienijimo konferenciją šiuo klausimu? O gal jos ir nebuvo, nes niekas ir nerengė? O kituose susivienijimuose ar buvo? Ar diskutavo profesinių organizacijų nariai, ar tik pirmininkai nusprendė be jų?..
Taigi, ar rūpi profsąjungos generolams paprasti profsąjungos kareiviai? Rūpi tik turbūt kaip skaičiai, kaip statistika, kuria prisidengiant priimami sprendimai. Gal klystu, gal perdedu, bet dėstau tai, ką MATAU savo kieme ir galvoju PATS. Tačiau didžiausia nelaimė yra ne generolai, nevertinantys savo kareivių, o kareiviai, nebetikintys savo generolais. Bailumas, gobšumas ir pasipūtimas žudo MŪSŲ BENDRĄ REIKALĄ. Taigi, kare kaip kare: įsakymai vykdomi, bet nesvarstomi…
Pradėjome gerai, o baigėme?
P.S. Kiek daug suvažiavime buvo ponų ir kokie jie visi buvo gražūs…
P.P.S. Šio rašinio žodynas:
Profsąjungos generolas arba pulkininkas – svarbus profesinės sąjungos renkamas vadovas;
Profsąjungos kareivis – nesvarbus profesinės sąjungos vadovas, paprastas profsąjungos narys;
Frontas – LŠDPS – ŽRPSS vidinis konfliktas;
Armija – profesinė sąjunga apskritai;
Apkasas – geografinė konkrečios švietimo įstaigos veikimo vieta;
Artilerijos paruošimas, salvė – svarbūs svarbiausių profesinės sąjungos institucijų nutarimai rezoliucijų forma;
„Partijos auksas“ – profesinės sąjungos narių mokestis.
Šaltiniai:
https://www.lsdps.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1760:kreipimasis&catid=1:latest-news&Itemid=1
http://zrpss.lt/index.php/naujienos/item/254-lietuvos-%C5%A1vietimo-%C4%AFstaig%C5%B3-profesin%C4%97s-s%C4%85jungos-suva%C5%BEiavimo-rezoliucija
Liaudies išmintis.
LŠDPS eilinis Žydrūnas Mickeliūnas
