Pradinės mokyklos grįžta prie kontaktinio ugdymo. Po pirmojo eksperimentinio mokymo Vilniuje duris atvėrė dar kelios pradinės mokyklos. Mokiniai, išsiilgę bendravimo, su džiaugsmu grįžta į mokyklas.
Vis dėlto yra ir mokinių, negrįžusių į pradines klases dėl įvairių priežasčių. Taip pat ne visi tėvai žinią dėl tokio grįžimo į mokyklas sutiko optimistiškai. Savanoriškas grįžimas į mokyklas suskaldė tėvų bendruomenę: dalis jų abejoja grįžimu į mokyklas naudojant kaupinio testavimo metodą, kiti mano, kad dar grįžti į kontaktinį ugdymą per anksti ir perėjimas nuo nuotolinio į kontaktinį mokymą per greitas.
,,Iš kitų šalių patirties žinome, jog ugdymo įstaigos yra ta vieta, kur virusas labai sparčiai plinta. Taigi yra tos rizikos.“
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, rizika, jog virusas plis ir susirgimų atvejų gerokai daugės, yra nemenka. ,,Iš kitų šalių patirties žinome, jog ugdymo įstaigos yra ta vieta, kur virusas labai sparčiai plinta. Taigi yra tos rizikos“, – LNK Žinioms sako profesinės sąjungos lyderis.
Visgi A. Navickas mano, jog nepaisant rizikos palaipsniui grįžti į mokyklas reikia. Ypač tai aktualu abiturientams – kuo greičiau atnaujinti jų kontaktinį mokymą ruošiant juos brandos egzaminams.
,,Visgi palaipsniui grįžti į mokyklas reikia. Ypač aktualu kuo greičiau atnaujinti abiturientų kontaktinį mokymą – tai svarbu ruošiant juos brandos egzaminams.”
Įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, mokslininkų tyrimų rezultatai dėl nuotolinio mokymo pasekmių žinių kokybei, motyvacijai mokytis, vaikų psichologinei savijautai, sveikatai, jų emocijoms, socialinių įgūdžių ugdymui yra neguodžiantys. Trečdalio šalies vaikų, ypač geriau besimokančių, savijauta karantino metu pablogėjo (kai kurių stipriai), motyvacija mokytis dėl bendravimo su mokytojais ir bendraamžiais trūkumo sumažėjo, stresą dėl nuotolinio mokymo patyrė ne tik vaikai, bet ir mokytojai bei jų tėvai.
LŠDPS informacija
Daugiau šia tema galite žiūrėti čia