Spalio 9 d. švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kvietimu įvyko susitikimas su profesinių sąjungų atstovais „aptarti rugsėjo 26 d. profesinių sąjungų reikalavimus ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio projektą“.
Nors žiniasklaidoje skelbta, kad spalio 4 d. vyriausybė neva suteikusi įgaliojimus ministrei pasirašyti švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, tačiau susitikime paaiškėjo, jog tai – netiesa. Pristatytame Vyriausybės pasitarimo protokolo išraše matyti, jog įgaliojimai pasirašyti sutartį bus suteikti kitame Vyriausybės posėdyje, o pačią sutartį siūloma „tikslinti“, t.y. išbraukti visus punktus, kurie susiję su papildomu finansavimu iki 2020 m., išskyrus mokytojų etatinį apmokėjimą.
Maža to, vyriausybė siūlo į sutartį įrašyti ir kitos šalies, t. y. profesinių sąjungų, įsipareigojimus.
Ministrė J. Petrauskienė, pradėdama susitikimą, pasidžiaugė, jog artėjama prie kolektyvinės sutarties pasirašymo, o palyginusi dokumento projektą su kitų šalių švietimo šakos sutartimis, ji padariusi išvadą, jog „mūsų variantas – tikrai geras“.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sakė, jog nebūtina kolektyvinėje sutartyje turėti konkrečių skaičių, užteks numatyti realius žingsnius, apibrėžtus laike. Jis pabrėžė būtinybę dokumente susitarti dėl nuostatų, kurios apibrėžtų priemones, būtinas, kad ateityje su mokytojais būtų elgiamasi „socialiai jautriai“, nes etatinis darbo apmokėjimas paveiks daugumą jų. Politikas užsiminė, jog tik 5 proc. visų mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu. E. Jovaišos teigimu, sutartyje reikia susitarti dėl tokių dalykų, kaip kad galimybė dalykininkams dirbti pradinio ugdymo mokytojais arba antrosios specialybės suteikimas ir pan.
Vėliau ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas pristatė vyriausybės pasitarime pasiūlytus „patikslinimus“ sutarties projektui.
Siūloma sutarties įsipareigojimus sieti su „ekonomine šalies raida bei valstybės biudžeto galimybėmis“. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas klausė, ką konkrečiai tai reiškia, kokie skaičiai po tuo slepiasi, tačiau atsakymo nesulaukė.
Tai pat pasiūlyta atsisakyti pedagoginių darbuotojų pensijų skyrimo tvarkos ir išankstinės pensijos sąlygų, be to, sutartyje neturi likti nuostatų, neleidžiančių vadovams dirbto pedagoginio darbo.
Vyriausybei taip pat neįtiko punktas, kuriame numatyta mažinti mokinių skaičių klasėse. Ministerijos atstovai atkakliai tvirtino, jog nėra jokių tyrimų, pagrindžiančių, jog mažesnėse klasėse besimokančių vaikų ugdymo rezultatai yra geresni. A. Navickas replikavo, kad akivaizdiems dalykams tyrimai nereikalingi, kaip, pvz., nereikia tyrimo įrodyti jog Palanga yra prie jūros.
Na, ir kaip minėta aukščiau, siūloma atsisakyti visų finansinių įsipareigojimų, nesusijusių su etatiniu darbo apmokėjimu: didinti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, pasiekiant maksimalų dydį; didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus; papildomai nustatyti atitinkamai didesnius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus pedagoginiams darbuotojams, turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą; o prielaidas didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus sudaryti „atsižvelgiant į valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimą“.
Profesinių sąjungų atstovai išklausė vyriausybės pasiūlymų, sunkiai susilaikė nereplikavę, tačiau su galutiniu atsakymu pažadėjo atvykti į susitikimą spalio 18 d. Švietimo darbuotojų atstovai, beje, taip ir negavo atsakymo į kausimą, koks numatytas finansavimas švietimui kitų metų biudžeto projekte, ministrė tik patikino, jog jis „tikrai nemažės“.
Daugiau atsakymų pažadėta pateikti spalio 11 d. Seime, kur Švietimo ir mokslo komitetas rengia etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio aptarimą.
Po susitikimo LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas sakė, jog vyriausybės rūpestis mokytojais – apsimestinis: „Ministrė reiškia rūpestį, kad mūsų atlyginimai maži, juos reikia didinti, tačiau kolektyvinės sutarties projekte siūloma išbraukti visus punktus, kurie kaip tik ir susiję su darbo užmokesčio augimu”.
LŠDPS inf.
