V.V.Margevičienė: vaikai atspindi mūsų laikus

2012-06-01

margeviciene

Įvairios kartos susiduria su skirtingais laiko iššūkiais. Nei mums, nei mūsų vaikams nebuvo tokios aktualios vaikų psichologinės arba tam tikrų priklausomybių problemos. Dabartinis jaunimas visai kitoks. Todėl man patinka japonų patarlė, kad vaikai nepanašūs į savo tėvus, o panašūs į tą laiką, kuriuo gyvena. Mūsų laikas persunktas informacijos iš interneto, mobiliųjų telefonų antplūdžiu, žiauraus elgesio, smurto apraiškomis ir iš išorės tykančiais pavojais tapti priklausomais nuo įvairių psichotropinių medžiagų. Tėvai prioritetu laiko darbą arba tiesiog naudojasi tuo, kad į kompiuterį įnikęs vaikas nedrumsčia jo ramybės. Atrodytų, kad tai – pačių šeimų problemos. Deja, tai tampa jau visos valstybės rūpesčiu.

Konvencijos bėdų neišsprendžia

Esame ratifikavę tarptautinę Vaiko teisių konvenciją. Jos pagrindas – vaiko saugumas, meilė, atidumas, pagarba jam, jo išklausymas. Atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms teikiame ataskaitas apie situaciją Lietuvoje, gauname rekomendacijas, bet jų nepavyksta iki galo įgyvendinti.

Manau, pats svarbiausias trūkumas – palyginti prasta kai kurių socialinių pedagogų, mokytojų kvalifikacija. Šioje informacijos virtualioje erdvėje persunktoje visuomenėje neretai vaikai žino daugiau nei mokytojai. Valstybė turi galvoti, kaip kelti darbuotojų kvalifikaciją, ir ugdyti pačių tėvų supratingumą.

Tyrimai rodo, kad tėvai su vaikais vidutiniškai bendrauja nuo 5 iki 7 minučių. Tai juokingai mažai. Bendravimo stoka ir pagimdo patyčias, smurtą, psichologines vaiko problemas. Tik bendraudamas vaikas sugebės išklausyti draugą, susitars dėl nuomonių skirtumo, mokės diskutuoti, kalbėtis, aiškintis ir nenusivils bendruomene.

Vaikų priklausomybių daugėja

Jau ir patys tėvai konstatuoja, kad vaikų priklausomybė nuo kompiuterio didėja. Tokia priklausomybė – tai pirmas žingsnis narkotikų, alkoholio vartojimo link. Tiek medikai, tiek patys tėvai pastebi, kad tuomet vaikas tampa nervingas, tėvai medikų prašo kokių nors raminamųjų vaistų, o ir patys paaugliai dar ir su draugais pasidalija „patirtimi“, kad reikėtų gerti kokį nors energetinį gėrimą. Taip palaipsniui vystosi tam tikros priklausomybės.

Tokioms grėsmėms iš anksto turėtų ruoštis tėveliai, pedagogai, socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai, psichologai, galintys kompetentingai padėti vaikams susigaudyti panašiose situacijose. Baisiausia, kad patys moksleiviai, atlikę nedidelį tyrimą, išsiaiškino, jog mokyklų specialistams atskleista slapta informacija neretai tampa vieša. O tai jau prevenciškai atgraso nuo noro kreiptis į specialistą.

Neseniai diskusijoje dalyvavę koalicijos „Galiu gyventi“ ir Lietuvos mokinių parlamento atstovai sakė, kad reikia atnaujinti daugelį programų ir metodikų, nes gyvenimas keičiasi veikiamas informacijos lavinos. Vaikai tiesiog iš smalsumo išbando tam tikras psichotropines medžiagas, nė nemanydami apie skaudžias to pasekmes.

Birželio 30 d. sukako metai, kaip buvo priimtas Seimo nutarimas dėl Metadono naudojimo teisėtumo. Moksleiviai konstatavo, kad mokyklose yra bandančių vartoti narkotikus, bet su tokiais moksleiviais dirbti trūksta gerai parengtų specialistų. Ši programa – tai menkutė prevenciją, kurią vaikai irgi kritikuoja. Per metus būna du-trys renginiai, kuriuose pateikiama informacija vaikus tiesiog juokina, nes jie žino jau daugiau nei lektoriai. Paklausus, kur kreiptis pakliuvus į bėdą, paaugliui niekas nesugeba padėti, o tėvams prasitarti apie tai baisu.

Sutarėme bent jau tai, kad kiekvienoje mokykloje matomoje vietoje, ten, kur skelbiama mokyklos misija ir vizija, dar būtų aiški informacija, kur kreiptis dėl psichologinių, elgesio ar priklausomybės problemų.

Pozityvios tėvystės mokyklos

Viliuosi, kad nemažai teigiamų poslinkių šioje srityje bus priėmus Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pataisas. Viena iš pataisų – Pozityvios tėvystės mokyklų prie Pedagogų kvalifikacijos centrų steigimas. Šios mokyklos bus skirtos tinkamai vaikų neprižiūrintiems tėvams.
Iki šiol pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą jiems skiriama bauda. Yra tokių tėvelių, kurie neturi pinigų ir nemoka baudų, o yra tokių turtingų žmonių, kurie tiesiog sumoka baudą ir mano, kad viskas tuo pasibaigė.

Įteisinus tokias mokyklas, nepriklausomai nuo tėvų socialinės padėties, jie privalės lankyti mokyklose rengiamus 20-30 valandų kursus. Tokių mokymų sulauks tėvai, kurių atžalos nedalyvauja pamokose, nesuvaldomi ir daro kokius nors kitus prasižengimus.

Vaiko gerovės komisijos nedirba vaikų labui

Kai taisėme Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą, suderinome jį su naujuoju Švietimo įstatymu ir įrašėme, kad kiekvienoje mokykloje turi būti Vaiko gerovės komisija. Tokia komisija turi būti ir kiekvienoje savivaldybėje. Mes naiviai tikėjome, kad tai bus institucija, vaikui padėsianti spręsti jam kilusias problemas. Kad tos komisijos visi nariai diskutuos, kalbės, su vaiku tarsis, kaip jam padėti. Toje komisijoje dirba specialus pedagogas, socialinis darbuotojas ir psichologas, kurie prireikus galėtų pasitelkti sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų.

Nustėrau iš moksleivių išgirdusi, kad tai komisija, siunčianti vaikus į kalėjimus, kitaip tariant, veikianti ne kaip padedanti, o kaip baudžianti struktūra.

Vaiko gerovės komisijos užduotis visai kitokia. Kartu turi dirbti ir savivaldybių Vaiko gerovės komisijos, nes į jas įeina psichiatras, nepilnamečių tyrėjas, apmokytas pagal nepilnamečių justicijos reformos programą, prokuroras, taip pat baigęs nepilnamečių justicijos reformos programą.

Siekdami paaiškinti, kaip turėtų dirbti tokios komisijos, organizavome ne vieną konferenciją, kvietėme savivaldybių vaikų teisių atstovus, nes naiviai tikėjome, kad jei sudarome tokią komisiją, tai ji turi siekti vaiko gerovės. Pasirodo, komisija tik laukia, kol vaikas padarys atitinkamą kiekį pražangų, tuomet vaiko dosjė siunčiama savivaldybės Vaiko gerovės komisijai, o ta pasirašo teikimą teismui talpinti vaiką į socializacijos centrą. Kita vertus, nesunku numanyti, kad nesuprato tokios komisijos darbo esmės, nes iš pusantro tūkstančio mokyklų vadovų, komisijos veiklą pristatančioje konferencijoje dalyvavo tik 30 proc.

Svarstant naują biudžetą, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, turime numatyti, kaip kelti ugdymo įstaigų vadovų kvalifikaciją.

Reikia vienos stiprios vaiko interesams atstovaujančios institucijos

Papildomų lėšų reikia ir naujoms kvalifikuotų specialistų pareigybėms finansuoti. Penkiose apskrityse turi pradėti dirbti po psichologą. Be to, kiekvienoje savivaldybėje į vaiko teisų tarnybą reikia paskirti po kvalifikuotą teisininką. Šiems darbuotojams išlaikyti papildomai reikėtų apie 7 mln. litų, ko mes ir prašysime svarstant kitų metų valstybės biudžetą.

Kalbantis su Vytauto Didžioje ir Sveikatos mokslų universitetų atstovais paaiškėjo, kad valstybė neturi sukūrusi vaikų psichikos sveikatos strategijos. Neturime sukūrę vienos stiprios valstybinės įstaigos, atsakingos už vaiko gerovę. Todėl dar vienas labai reikšmingas uždavinys – sukurti stiprią vaiko interesams atstovaujančią instituciją.

Birželio 1 d. kartu su nevyriausybinių organizacijų, valstybės institucijų atstovais minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną konferencijoje Seime klausime, ko reikia vaiko teisėms apginti, kad jis turėtų prideramas asmenybės vystymosi galimybes.

Susiduriame su nevienareikšmiška problema, kad mūsų vaikai lyg ir persisotinę materialinių gėrybių ir nebemoka to įvertinti. Vykdomos dvi didelės valstybinės programos, mokyklas aprūpinančios vaisiais ir daržovėmis bei pieno produktais. Ko vaikai nesuvalgo vietoje, gali neštis į namus.

Valstybė lyg ir rūpinasi savo mažaisiais piliečiais ir daro daug, bet iš dalies mes vaikus nuo mažų dienų pratiname veltėdžiauti. Tad vienas iš sunkiausių uždavinių, kaip surasti balansą tarp vaiko saugumo ir jo teisių, tarp oraus pragyvenimo ir kartais netgi piktavališko naudojimosi valstybės pagalba. Mūsų pareiga tobulinti sveikatos ir mokslo sistemas, kelti darbuotojų kvalifikacijas, padėsiančias paaugliui atsispirti žalingiems įpročiams ir siekti gyvenimo karjeros.

DELFI