Spalio 21 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo pristatytas 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytas finansavimas švietimo ir mokslo sričiai. Posėdyje dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos prezidiumo narys Gintaras Skapas.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė apgailestavo, kad biudžete, priešingai nei partijų programose, švietimais yra „joks prioritetas“ – biudžetas švietimui ir toliau mažinamas. „Labai norėčiau pranešti tokią žinią, kaip krašto apsaugos, galiausiai – kaip kultūros ministras, kiek procentų auga [atitinkamos srities biudžetas], mūsų situacija yra tokia, kokia yra, ir tikiuosi, kad mes, kaip komitetas prašysime dar, koreguosime šituos skaičius“, – pradėdama pristatymą sakė ministrė.
Švietimo ir mokslo ministerijai kitais metais planuojama skirti 37 mln. eurų mažiau. „Kaip tai susidaro? Finansų ministras sako, kad mes (švietimo biudžetas, – red.) augame 1,5 proc. Jeigu sudedame europinius ir biudžeto pinigus į vieną, tai išeina mažėjimas, jeigu sudedame tik biudžeto pinigus, išeina labai nežymus augimas. 66,6 mln. mažėja europinės lėšos, 6,8 mln. mažėja bendrojo finansavimo lėšos“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.
Kas ministrei pasisekė ir kas ne
Pasak ministrės, pasisekė susitarti dėl didesnių doktorantų stipendijų, tam skiriama papildomai 2,5 mln. eurų; neformaliojo vaikų ugdymo krepšeliui finansuoti planuojama skirti 6,5 mln. eurų, pedagogų skaičiui optimizuoti, t.y. kad mokytojai pensininkai „garbingai“ būtų išleisti į pensiją, – 1,5 mln. eurų. Šiemet tokių senjorų esą atsirado 900, tikimasi, kad kitais metais bus panašus skaičius. Tokiu būdu, anot A. Pitrėnienės, atsiranda galimybė į mokyklas ateiti jauniems pedagogams arba padidinti pamokų krūvį esamiems mokytojams. Pakankamo krūvio (18 kontaktinių pamokų) mokytojams poreikį, anot jos, pavyks padengti per penkerius metus, jeigu bent kiek stabilizuosis vaikų mažėjimas, o „tokią prognozę mes turime“.
Taip pat biudžeto projekte numatyti 7,3 mln. eurų padidinti mokyklų bibliotekininkų darbo užmokesčiui, susitarta ir dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų augimo 5 proc. Tam planuojama skirti 4,4 mln. eurų.
„Žiūrint į procentinę dalį nuo BVP mes (švietimo sritis, – red.) mažėjame: jeigu pernai turėjome 4,7 proc. nuo BVP, tai šiemet mes turime 4,2 nuo BVP“, – apibendrino švietimo ir mokslo ministrė primindama, jog to priežastis yra ir tai, kad švietimo sistema labai „traukiasi“.
A. Pitrėnienė apgailestavo, jog jai nepasisekė susiderėti dėl 3,75 mln. eurų klasės krepšelio metodikos startui–eksperimentui ir mokytojų atlyginimams kelti iki 5 proc., t.y. 18,3 mln. eurų. Jos teigimu, jeigu klasės krepšelio eksperimentui penkiose savivaldybėse nebus skiriama papildomų lėšų, eksperimentas nebus pradėtas vykdyti iš viso. Visgi ministrė išreiškė viltį, kad su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pagalba pavyks šias pozicijas „padengti“. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas leido suprasti, jog komitetas teiks Seimui pasiūlymą skirti Švietimo ir mokslo ministerijos žinion minėtas trūkstamas lėšas.
Apie neformaliojo vaikų ugdymo krepšelį
LŠDPS prezidiumo nariui, Vilniaus švietimo įstaigų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkui Gintarui Skapui suabejojus nuo spalio 1 d. startavusio neformaliojo ugdymo krepšelio efektyvumu, ministrė A. Pitrėnienė patikino susirinkusiuosius, jog patikrinimai bus vykdomi kiekvienoje savivaldybėje, nes skundų dėl moksleiviui skiriamų 15 eurų neformaliajam ugdymui yra apsčiai. Ji stebėjosi lietuvišku bruožu – polinkiu piktnaudžiauti: šiais pinigais buvo „padengtos“ senos programos, kas buvo neleistina daryti, be to, daug kur paliktas tas pats mokestis už būrelius, nors 15 eurų turėjo būti išskaičiuota būtent iš tėvų mokamos sumos. Pvz., jeigu iki šiol įmoka už tam tikrą neformaliąją veiklą buvo 20 eurų per mėnesį, tai įvedus krepšelį, ji turėjo sumažėti iki 5 eurų.
„Mokinome, patys važiavome ir buvome susikvietę savivaldybių atstovus, pateikti rekomendacijų sąrašai, ką iki kokios datos reikia padaryti… Žodžiu, tikrai maksimaliai padaryta daug, tačiau kai kurios savivaldybės nuėjo taip, kaip norėjo nueiti“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė. Spalio mėnesį, jos teigimu, dar bus leista neformaliojo švietimo paslaugas teikiančioms įstaigoms, gavusioms galimybę naudotis minėtu krepšeliu, pasitaisyti, o vėliau bus vykdomos patikros. Pagal gautus rezultatus esą bus koreguojamas ir Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašas. Anot švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės, svarstoma galimybė, kad į aprašą bus įtrauktos ir sankcijos už nusižengimus: įstaigoms kurį laiką uždrausti pretenduoti į neformaliojo vaikų ugdymo krepšelio lėšas.
LŠDPS inf.
