Pradinukai turėjo įpūsti gyvybę
Iki 2009 – ųjų metų rugsėjo gyvavo savarankiška Stulgių pagrindinė mokykla. Tačiau rajono Tarybos nariai dėl nedidelio mokinių skaičiaus mokyklą nusprendė panaikinti.
Paliko tik pradinio ugdymo skyrių, kurį prijungė prie Pakražančio vidurinės mokyklos.
Paskaičiuota, jog pradinėse klasėse Stulgiuose mokysis apie dešimt vaikų. Tačiau rugsėjo pirmąją susirinko tik aštuoni.
Stulgių pradinio ugdymo skyriuje liko dirbti mokytoja Palmira Ivanauskienė.
“ Nesąmonė buvo palikti skyrių su aštuoniais mokiniais, – šiandien kalba Pakražančio vidurinės mokyklos direktorė Nijolė Čepauskienė. – Bet artėjo savivaldybių rinkimai. Kaip politikai uždarys kaimo kultūros židinį? Tie aštuoni pradinukai turėjo įkvėpti gyvybę kaimo kultūros židiniui. O ką išlošėme? Skyriaus išlaikymas kainavo 140 tūkstančių litų. 14 tūkstančių vienas mokinys. Tuo tarpu Pakražančio vidurinėje vienas mokinys atsieina 2700 litų.“
Nesutiko dirbti mokytojos padėjėja
Kadangi pradiniame skyriuje susirinko mažai mokinių, direktorė mokslo metų viduryje įspėjo mokytoją Palmirą Ivanauskienę, jog kitais mokslo metais su ja gali būti nutraukta darbo sutartis.
Pasak direktorės, pradiniame skyriuje galėjo mokytis ir 24 vaikai. Ir Stulgių pagrindinė mokykla galėjo išlikti, nes iš Stulgių pusės vien į Pakražančio mokyklą atsivežama 112 vaikų. Be to dalis tų vietų gyventojų vaikus leidžia į Nemakščių ir Skaudvilės mokyklas.
Stulgių krašto mokinių tėvai vengdavo vaikus leisti į vietos mokyklą dėl prasto mikroklimato joje.
2010 metų rugsėjį Stulgiuose teko uždaryti ir pradinio ugdymo skyrių.
Kadangi Pakražančio vidurinėje laisvos pradinių klasių mokytojos darbo vietos nebuvo, Palmirai Ivanauskienei pasiūlyta dirbti mokytojos padėjėja.
Ji parašė raštišką sutikimą. Direktorės įsakymu buvo įdarbinta. Tačiau tą pačią dieną mokytoja sutikimą dirbti mokytojos padėjėja paprašė laikyti negaliojančiu. Direktorė nutraukė su mokytoja darbo sutartį.
Teismų maratonas
Palmira Ivanauskienė kreipėsi į teismą, prašydama ją grąžinti į mokytojos pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas ir bylinėjimosi išlaidas.
Savo reikalavimą mokytoja motyvavo tuo, jog jai po įspėjimo apie galimą atleidimą iš darbo, net nebuvo pasiūlytos mokytojos pareigos. Nors prieš tai į laisvą pradinių klasių mokytojos vietą buvo priimta kita mokytoja.
P.Ivanauskienė tvirtina turinti pirmenybę likti darbe prieš dar vieną pradinių klasių mokytoją, kuri yra pensinio amžiaus ir gauna pensiją.
P.Ivanauskienė neturi drausminių nuobaudų. O jos kvalifikacinė kategorija – vyresniosios mokytojos kaip ir tų, kurios paliktos dirbti.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 – ųjų metų gruodžio 14 -ąją patenkino P.Ivanauskienės reikalavimus ir pripažino, jog ji turėjo pirmenybės teisę likti darbe.
P. Ivanauskienei priteista 7508 litai vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikštas, 1717 litų bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos dar 800 litų padidėjo po to, kai Kelmės teismo sprendimas buvo apskųstas Šiaulių apygardos teismui. O pastarasis paliko galioti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą.
Klasę norėjo skelti pusiau
Teismo į darbą grąžintai mokytojai Pakražančio mokyklos direktorė Nijolė Čepauskienė pasiūlė pavaduojančios mokytojos pareigas.
Pasak direktorės, P. Ivanauskienė iš pradžių sutiko, bet paskui persigalvojo. Reikalavo savos pradinukų klasės.
Direktorė kreipėsi į rajono Tarybą, kad leistų perskelti perpus 25 mokinių klasę. Pagal mokinių skaičių iš jos buvo galima padaryti dvi klases. Taryba neleido.
Tuomet direktorė paėmė dalį pamokų iš kitų pradinių klasių mokytojų. P. Ivanauskienei sudarė 18 pamokų krūvį kaip ir kitoms pradinių klasių mokytojoms.
P.Ivanauskienei pasiūlyta dėstyti darbelius ir piešimą. Tačiau ji ir toliau reikalavo savo auklėjamosios klasės.
Pasak direktorės, mokytoja per vasarą sėdėjo mokytojų kambaryje, o prasidėjus naujiems mokslo metams, pamokų nevedė.
Vėl kreipėsi į teismą, apskundė direktorę valstybės kontrolei, darbo inspekcijai.
„Dvejus metus nieko daugiau negaliu veikti, tik rašau atsakymus įvairioms institucijoms“, – sakė Nijolė Čepauskienė.
Žala valstybei
Vasario 24 -ąją Kelmės rajono apylinkės teismas atmetė naująjį P. Ivanauskienės skundą.
Tačiau direktorės Nijolės Čepauskienės nemalonumai tuo nesibaigė. Valstybės kontrolė įžvelgė, jog direktorė, anksčiau neteisėtai atleidusi mokytoją iš darbo, padarė žalą valstybei.
Atleidžiant P.Ivanauskienei išmokėta šešių mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija.
Žala mokyklai atsirado ir dėl teismo priteisto atlyginimo už priverstines pravaikštas bei bylinėjimosi išlaidų.
Kelmės rajono savivaldybės taryba ruošiasi išieškoti iš Kelmės rajono Pakražančio vidurinės mokyklos direktorės Nijolės Čepauskienės 12 057 dėl mokyklai padarytų nuostolių.
Pakražančio vidurinė mokykla, vykdydama teismų sprendimus, atleistai mokytojai išmokėjo darbo užmokestį ir pinigus už kasmetines atostogas, socialinio draudimo įmokas.
Paskaičiuota, jog Pakražančio vidurinė mokykla neteko 29 539 mokinio krepšelio lėšų.
Valstybės kontrolė, rekomendavo Kelmės rajono savivaldybės merui teikti Savivaldybės tarybai apsvarstyti klausimą dėl galimybės išieškoti mokyklai padarytą turtinę žalą iš mokyklos direktorės Nijolės Čepauskienės.
Politikų nuomonės – skirtingos
„Aš tikiu, jog Taryba mane supras ir pasigilins į situaciją, – sako Nijolė Čepauskienė. – Jie žino, kokios intrigos nuo seno virdavo Stulgių mokykloje ir dėl ko iš jos išsivaikščiojo kai kurie mokytojai ir vaikai. Nemanau, kad esu kalta dėl mokyklai padarytos žalos. Jeigu būčiau atleidusi ne P.Ivanauskienę, o kitą mokytoją, irgi būtų tekę mokėti išeitinę kompensaciją, o jeigu būtų kreipusis į teismą, ko gero, ir kitas išlaidas.“
Direktorė jaučiasi pakliusvusi į įstatymų ir politinių sprendimų pinkles.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Zenonas Mačernius tvirtino, jog rajono Taryba dar nėra apsisprendusi dėl dalinės žalos išieškojimo iš direktorės.
Tarybos narių nuomonės – įvairios. Vienų labai drastiškos, kitų – liberalios.
R. Musneckienė
Šiaulių kraštas