Lapkričio 4 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė pasiūlymus 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Posėdyje dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos prezidiumo narys Gintaras Skapas.
Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus įspėjo, jog viešojoje erdvėje yra daug įvairios informacijos, tačiau ji nėra iki galo tiksli. „Kai mes skaičiuojame švietimo biudžetą, mes skaičiuojame viską, įskaitant ir Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir, aišku, valstybės biudžeto“, – sakė pareigūnas. Jo teigimu, labiausiai sumažėjo ES fondų parama – 68,5 mln. eurų, nes 2015 smarkiai didėjo išlaidos, kadangi baigėsi vienas struktūrinių fondų periodas, o 2016 m. dar „neįsivažiuoja“ pagrindiniai projektai. Taip pat 7,6 mln. euro mažėja bendrojo finansavimo lėšos kofinansuojant projektus. Su ES fondų pinigais susijęs ir 9 mln. eurų sumažėjimas dėl netinkamų išlaidų (pridėtinės vertės mokestis).Be to, 11 mln. mažėja tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti suma dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus. „Mes dvejus metus netaikėme šitos sistemos, t.y. saugojome tas lėšas ir siekėme, kad mokyklos persitvarkytų, tačiau deja, deja, šiais metais turime tai daryti, kadangi skaičiuojame pagal sumažėjusį vaikų skaičių tiksliai pagal krepšelį“, – apgailestavo vicekancleris.
Tačiau, anot jo, yra bendras padidėjimas – 58,5 mln. eurų iš biudžeto. 28 mln. eurų bus skiriami rudenį perskirstant asignavimus aukštosioms mokykloms, 6,5 mln. eurų – neformaliojo vaikų ugdymo krepšeliui finansuoti, 1,5 mln. eurų – pedagogų skaičiui optimizuoti, 5,5 mln. eurų –valstybės investicijų programai, 6,9 mln. eurų – MMA ir bibliotekininkų atlyginimams didinti, 4,4 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams, 1,2 mln. eurų –moksleivių dainų šventei organizuoti, 650 tūkst. eurų – sporto mokykloms ir kt.
R. Vaitkus taip pat atkreipė dėmesį, jog kitais metais švietimui nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) bus skiriama 4,2 proc., tačiau šis skaičius nėra tikslus. „Mes iki šiol neturime normalios apskaitos sistemos, kaip įskaitomos privačios lėšos, ateinančios į švietimą“, – teigė vicekancleris. Anot jo, savivaldybėse skiriamos privačios lėšos, pvz., būrelių kofinansavimui, darželiams ir pan., nėra apskaitomos. Tuo tarpu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose šalyse skaičiuojant švietimui skiriamą BVP dalį yra įtraukiamos ir privačios lėšos. „Todėl reikėtų sutvarkyti metodiką ir gauti tikslų procentą, o neužsiimti saviplaka, kad mes esame tokie švietimo sistemos skriaudikai“, – baigdamas pristatymą kalbėjo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.
Prakalbus apie mokytojų atlyginimus, R. Vaitkus pastebėjo, kad skirtinguose rajonuose yra „milžiniški“ mokytojų darbo užmokesčio skirtumai. Štai Akmenės rajone atlyginimų vidurkis esąs 946,9 euro, o Panevėžio rajone – 709 eurai iki mokesčių. „Statistika yra oficialus valstybės melas“, – į tai replikavo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas ir pridūrė, jog profsąjungų skaičiavimais mokytojas vidutiniškai „į rankas“ gauna 321 eurą, „popieriuje“ tai sudaro 506 eurus.
Toliau komitetas svarstė daugybę suinteresuotų asmenų bei Seimo narių pasiūlymus skirti papildomai lėšų vienam ar kitam reikalui, kurių daugumai buvo pritarta iš dalies. Komiteto nariai taip pat pritarė pasiūlymui padidinti Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimus 3,75 mln. eurų klasės krepšelio finansavimo modelio eksperimentui ir 18,3 mln. eurų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui 2016 padidinti 5 proc. Finansavimo šaltinis – valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų mažinimas. Kad tai būtų įgyvendinta, tam turės pritarti Seimas.
LŠDPS inf.
