Vytauto Strazdo straipsnis „Dialoge“:
Zarasų pedagogų streiku prasidėjusių mokslo metų vidurį pažymėjo apylinkės teismo sprendimas, kad mokytojai streikavo neteisėtai. Tačiau mokslo metai baigėsi apeliacinio teismo verdiktu, kad streikas buvo teisėtas.
„Pribloškiamai netikėta nutartis! Sveikiname laimėjus svarbų mūšį! Atsiprašome, kad netikėjome pergale!“ – tokia kolegų reakcija lydi atostogauti pradedančius ežerų krašto mokytojus.
Tačiau mūšis, atrodo, dar nesibaigė.
Laukti išbandymų neteko
„Demokratijos, socialinio teisingumo neimportuosi, juos reikia sukurti, išsikovoti ir puoselėti patiems“, – teigė rugsėjo 12 d. streiką pradėję Zarasų r. mokytojai. Baimindamiesi, kad savivaldybės tarybos sprendimai nepridarytų mokyklų bendruomenėms sunkiai ištaisomos žalos, pedagogai pareikalavo spręsti septynias, jų manymu, pagrindines, neatidėliotinas, gyvybiškai svarbias švietimo sistemos problemas: suderinti su mokyklų bendruomenėmis ir vadovais mokinių maitinimo tvarkos pasikeitimus, panaikinti mokyklinių autobusiukų privatizavimo projektą, užtikrinti finansavimą Meno mokyklai ir Sporto centrui, derinti su darbuotojų atstovais mokinio krepšelio lėšų perskirstymą ir pan.
Taip pat mokytojai pareikalavo sudaryti su mokyklų steigėju teritorinę kolektyvinę sutartį.
Išbandymų, ar tvirtas mokytojų pasiryžimas kurti demokratiją, ilgai laukti neteko. Netrukus po to, kai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Zarasų rajono susivienijimo ir Zarasų rajono savivaldybės vadovai pasirašė susitarimą dėl streiko nutraukimo, vietos valdžiai atstovaujantys mokyklų vadovai žengė, švelniai vertinant, nekorektišką žingsnį – kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti streiką neteisėtu. Vertinant griežčiau – smogė į streikavusiųjų nugarą.
Nerado teisėtos streiko priežasties
Direktorių ieškinį Zarasų rajono apylinkės teismas, kaip žinia, patenkino. Pagrindinė priežastis streiką pripažinti neteisėtu, pasak apylinkės teismo, – pagrindo skelbti streiką nebuvimas. Kitaip tariant, teismas nusprendė, jog mokyklose sudarytos kolektyvinės sutartys yra vykdomos, jų laikomasi, todėl streiko organizatorių iškelti reikalavimai negali būti laikomi kolektyvinio ginčo pagrindu. „Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovų mokyklose nebuvo kilęs kolektyvinis darbo ginčas tarp darbdavių ir profesinės sąjungos, kaip darbuotojų atstovų. Esant tokioms aplinkybėms LŠDPS Zarasų rajono susivienijimas, paskelbdamas streiką, pažeidė Darbo kodekso 78 str. 3 dalyje nustatytą draudimą skelbti streiką, todėl streikas yra neteisėtas“,- teigia Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl teritorinės kolektyvinės sutarties galimybių. „Zarasų rajono savivaldybė ir jos institucijos, kaip vietos savivaldos institucija, nėra ir apskritai negali būti bet kokios kolektyvinės sutarties, taip pat ir teritorinės kolektyvinės sutarties šalimi, savivaldybė nėra ir negali būti Zarasų rajone veikiančių švietimo įstaigų vadovų – darbdavių organizacija. Nesant vienos iš teritorinės kolektyvinės sutarties šalies, šiuo atveju Zarasų rajone veikiančios švietimo įstaigų vadovų – darbdavių organizacijos, nėra galimybės sudaryti teritorinės kolektyvinės sutarties“, – pažymėjo teismas.
Pažiūrėjo atidžiau
Tačiau Panevėžio apygardos teismas, į kurį su apeliaciniu skundu kreipėsi streiko organizatoriai, į bylą pažiūrėjo atidžiau. Pasak teisėjų kolegijos, Darbo kodekso (DK) 24 str. 4 dalies nuostatos numato, jog socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams – iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms – atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka DK nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos. Atsižvelgdama į šią įstatymo formuluotę, teisėjų kolegija konstatavo, jog Zarasų r. savivaldybė, kaip mokymo įstaigų steigėja, laikytina rajono mokyklų (darbdavių) atstove, turinčia darbdavių organizacijų teises ir pareigas. „Nustatyta, jog teritorinė kolektyvinė sutartis tarp Zarasų rajono savivaldybės ir atsakovo (LŠDPS Zarasų rajono susivienijimo, – red. pastaba) iki streiko ir jo metu nebuvo sudaryta, todėl atsakovas turėjo teisę reikalauti ją sudaryti, o nesudarius – streikuoti (DK 78 str. 3 d.)“, – sakoma Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendime. Jame taip pat nurodoma, kad profesinė sąjunga iškėlė streiko reikalavimus (tarp jų ir dėl teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo), iš esmės priskirtinus spręsti Zarasų r. savivaldybei, ir vadovaudamasi įstatais pateikė juos darbdaviams, todėl darytina išvada, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. organizuotas streikas laikytinas teritorinio lygmens streiku.
Sprendimą panaikino, ieškinius atmetė
Apeliacinis teismas sprendė, jog tai, kad su mokyklų administracijomis sudarytos kolektyvinės sutartys galiojo ir buvo tinkamai vykdomos, esminės įtakos ginčo išsprendimui neturi, nes streiko reikalavimai reikšti dėl teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo, ugdymo įstaigų finansavimo, mokinių maitinimo ir savivaldybės, kaip darbdavių organizacijos, pareigų vykdymo. Iš to, kad profesinės sąjungos nutarimui skelbti streiką pritarė dauguma streikavusių mokyklų darbuotojų, teismas padarė išvadą, jog keliami reikalavimai yra svarbūs ir aktualūs. Be to, konstatavo, kad streiko reikalavimai buvo iš esmės įvykdyti, nes po streiko savivaldybės taryba priėmė sprendimą pritarti teritorinei kolektyvinei sutarčiai, savivaldybė ir profesinė sąjunga susitarė dėl kitų reikalavimų sprendimo. „Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovo reikalavimai buvo pagrįsti, todėl konstatuoti, jog streikas buvo neteisėtas, nėra pagrindo“, – teigia apeliacinio teismo teisėjai. Jie konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija nusprendė panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – atmesti visų mokyklų vadovų ieškinius, kuriuose mokytojų streiką buvo prašoma pripažinti neteisėtu.
Horizonte – kasacinis teismas
Ar mokytojų streiką išteisinęs apeliacinio teismo sprendimas bus skundžiamas kasacine tvarka? Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos direktorius Rimantas Bikulčius „Dialogą“ patikino, kad kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą jis neketina. Tačiau sakė girdėjęs, jog tai padaryti planuoja savivaldybės administracija. Zarasų r. Švietimo skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius „Dialogui“ patvirtino, kad savivaldybės teisininkai yra gavę administracijos direktoriaus nurodymą ruošti kasacinį skundą. „Reikia dar daug ką išsiaiškinti“, – „Dialogui“ sakė vedėjas.
Viską išsiaiškinti – valdininkų pareiga. O kokie motyvai skatina veikti šios bylos kaltininką ir atsakovą – LŠDPS Zarasų susivienijimo pirmininką, mokytoją Andrių Navicką? Juk jis, kaip ir tūkstančiai jo kolegų, turėjo teisę nesivelti į ginčus su valdžia, viską stebėti iš šalies.
„Mano motyvai labai žemiški ir paprasti, – „Dialogui“ sako A.Navickas. – Noriu gyventi Lietuvoje, noriu, kad čia gyventų mūsų vaikai, kad jie turėtų saugią, sveiką ugdymo aplinką, turėtų galimybę lavintis meno ir sporto mokyklose. Svarbus motyvas – ir švietimo darbuotojai, kurie būtų praradę darbą, jei nebūtų buvęs užkirstas kelias vietos valdžios projektams.“
A.Navickas džiaugiasi, kad su vaikų gerove ir su mokytojų darbo sąlygomis susiję streiko reikalavimai yra įvykdyti – valgyklos neprivatizuotos, meno ir sporto mokyklos išsaugotos, atkreiptas dėmesys į pavėžėjimo problemas. „Taigi, nepriklausomai nuo to, kokius sprendimus priima ar priims teismai ir kokiems žygiams dar ryšis vietos valdininkai ar mokyklų vadovai, mūsų tikslas pasiektas, – sako mokytojas. – Juk jei pro automobilio langą matai mušamą vaiką, nejaugi nesustosi, neapginsi, pravažiuosi pro šalį vien todėl, kad kelio ženklai tau sustoti neleidžia?“
A.Navickas: elgčiausi visiškai taip pat
„Džiaugiuosi ir vertinu kolegų, Zarasų mokytojų, drąsą ir pilietiškumą. Juk tokiam žingsniui nebuvo lengva ryžtis. Jų pasitikėjimas ir palaikymas buvo lemiantis sėkmės veiksnys“, – teigia A.Navickas. Svarbus, anot jo, buvo ir profesinei sąjungai priklausančių Zarasų r. švietimo darbuotojų skaičius – jis nuo 2006 m. išaugo šešis kartus. „Jau pradėdami organizuoti streiką žinojome ir galimus sunkumus, ir pasekmes, ir teismų praktiką. Tačiau net po mums nepalankaus pirmos instancijos teismo sprendimo (kuris, beje, taip ir nebuvo įsiteisėjęs) žinojau, kad, net ir atsukus laiką, elgčiausi visiškai taip pat“, – tikina mokytojas. Pasak jo, tik gailestį dabar sukelia Švietimo skyriaus vedėjo ir kai kurių mokyklų vadovų iniciatyvos ir bandymai toliau įvairiomis priemonėmis kenkti streikavusiems mokytojams. „Iš kur žmonės gali turėti tiek pykčio ir ne apykantos kolegai, – stebisi A.Navickas. – Juk ši istorija galėjo būti jau seniai pasibaigusi ir pamiršta: tik prasidėjus teismo procesui siūlėme pasirašyti taikos sutartis įvairiomis sąlygomis, tačiau mums buvo atsakyta.“
Žinoma, džiaugiasi zarasiškiai ir teismo procesų eiga. Juo labiau kad teritorinių streikų organizavimo patirties Lietuvoje nėra, o aiškių reglamentų, kaip tokiu atveju elgtis, įstatymai nenurodo. „Atgavome ir pasitikėjimą teismais, nes iki šiol matėme tendenciją varžyti ir taip jau suvaržytas darbuotojų teises streikuoti“, – teigia A.Navickas.
Kokia vienybės kaina?
Tačiau solidarių ir vieningų Zarasų mokytojų sėkmės fone A.Navickui liūdesį kelia vis dar susiskaldžiusi, vienybės stokojanti Lietuvos švietimo bendruomenė. „Nieko dėl to nekaltinu, tai tiesiog faktas. Kaltę dėl jo prisiimti turime kiekvienas“, – sako mokytojas. Anot jo, deklaracijų apie vienybės būtinumą nestinga, tačiau kai kyla konfliktas, kai organizuojamas streikas, konkurencijos apimti kai kurių profesinių sąjungų lyderiai stoja streiklaužių pusėn. „Būtent todėl LŠDPS siekia ir sieks, kad Lietuvoje būtų vieninga švietimo darbuotojams atstovaujanti organizacija“, – teigia šiais mokslo metais išrinktasis LŠDPS pirmininkas.
„Dialogą“ A.Navickas patikino: jeigu visos Lietuvos pedagogams atstovaujančios profesinės sąjungos nuspręstų susijungti ir iškeltų sąlygą, kad naujajai organizacijai nepretenduotų vadovauti nė vienas iš dabartinių sąjungų lyderių, – jam tokia vienybės kaina būtų priimtina.
„Dialogas”, 2013 m. birželio 27 d.
