Gegužės 17 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) surengė spaudos konferenciją „Kodėl mokytojai streikuos ir kiek tai svarbu visam viešajam sektoriui?“. Joje dalyvavo Andrius Navickas, LŠDPS pirmininkas, Vytautas Silvanavičius, LŠDPS pirmininko pavaduotojas, Rūta Osipavičiūtė, Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė ir dr. Antanas Kairys, „Paskutinio prioriteto“ vienas iš steigėjų ir Humanitarinių ir socialinių mokslų sąjūdžio organizacinės grupės narys.
A. Navickas išvardijo LŠDPS streiką palaikančias organizacijas, tai: Lietuvos medikų sąjūdis, Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdis, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, Vilniaus švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimas. Jis ironizavo, jog streiką neakivaizdžiai palaiko ir Seimo Teisės departamentas, kurio išvadoje dėl etatinį darbo apmokėjimo reglamentuojančio įstatymo projekto nurodyta, jog projektas prieštarauja Konstitucijai.
LŠDPS pirmininkas informavo, kad įspėjamajame streike gegužės 18 d. turėtų dalyvauti apie 1.000 pedagogų iš 52-ų ugdymo įstaigų, esančių 17-oje savivaldybių.
„Žiūrint į visas šios Vyriausybės siūlomas reformas matome, kad biudžeto pajamas planuojama mažinti, todėl kalbėjimas apie tai, kad atskiroms viešojo sektoriaus sritims galėtų didinti išlaidas, mūsų neįtikina. Manome, kad Švietimo ir mokslo ministerija vykdo viešųjų ryšių akciją“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas. Jo teigimu, po ministerijos žadamo 95 mln. eurų finansavimo gali nutikti taip, kad mažės švietimui skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. A.Navickas taip pat paminėjo, kad siūlomas etatinio darbo užmokesčio modelis ir tai, kaip bus paskirstomos kontaktinės ir nekontaktinės mokytojų darbo valandos, gali lemti, kad kai kurie mokytojai pasirinks palikti mokyklas.
LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad modelio rengėjai manipuliuoja mokytojų darbo krūvį skaičiuodami metinėmis, o ne savaitinėmis darbo valandomis.
Jo skaičiavimu, mokytojui per savaitę teks dirbti 2,5 valandos ilgiau, kad gautų tą patį atlyginimą.
„Pirmas trūkumas – manipuliacija metinėmis valandomis. Dabar jau kontaktines valandas skaičiuos ne savaitei, o metams. Tas skaičiavimas atrodo nekaltas, bet kai perskaičiuoju, tai mokytojas kokį atlyginimą dabar gauna už 18 kontaktinių valandų, jis dabar turės gauti vesdamas pamokas 20,5 val. (…) Darbo apimtis padidėja, o atlygis – tas pats“, – aiškino V. Silvanavičius.
Tarp planuojamo modelio trūkumų jis minėjo ir paliekamą per didelę erdvę mokyklų vadovams spręsti dėl konkretaus mokytojo pamokų skaičiaus už etatą.
„Didelis intervalas tarp kontaktinių valandų, kurios sudarys etatą – nuo 13 iki 27 (…). Jie teigia, kad didelės žirklės – tai lankstumas, galės vadovas pritaikyti prie esamų sąlygų. Lankstumas lankstumu, bet tokio dydžio intervalas mūsų netenkina, nes čia palikta didelė vieta įstaigų vadovų savivalei“, – sakė V. Silvanavčius.
Anot jo, 2009 m. švietimui buvo skiriama 680 milijonų, o šiais metais – tik 609 mln. eurų. Kur dingo lėšos“ – retoriškai klausė jis pridurdamas, jog 2009 m. ir šalies BVP buvę ženkliai mažesnis. Anot LŠDPS pirmininko pavaduotojo, jeigu visi švietime sutaupyti pinigai būtų ir likę švietimui, nereikėtų dabar kalbėti apie tai, iš kur paimti lėšų. V. Silvanavičius siūlo atidėti etatinio darbo apmokėjimo įvedimo terminą, o papildomas skirtas lėšas jo įvedimui panaudoti apmokėti mokytojams už kitus darbus, kuriuos dabar jie daro nemokamai.
Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė teigė, kad etatinio darbo apmokėjimo modelis yra gaubiamas daugybės mitų, kurių vienas svarbiausių – mokytojų atlyginimų didėjimas. „Kitas mitas, tai kad mokyklas užpuls jauni mokytojai. Darbo sąlygos sudėtingos. Rengiamas kompetencijos aprašas, pagal kurį mokytojas turi tapti ne tik visų galų meistru, bet ir antžmogiu. Buldozeriu stumiant šitą modelį pažeidžiamos švietimo darbuotojų teisės“, – sakė ji.
Anot R. Osipavičiūtės, jos vadovaujama profsąjunga priklauso kitai – Lietuvos švietimo profesinei sąjungai, kuri yra pasirašiusi šakos kolektyvinę sutartį. Kol ji yra vykdoma, ją pasirašiusios profsąjungos ir joms priklausantys nariai negali streikuoti. „Mes nepritariame siūlomam etatinio darbo pamokėjimo modeliui, tačiau prie streiko prisijungti negalime, bet jį palaikome“, – sakė R. Osipavičiūtė. Jos teigimu, įvedus naująją tvarką, kai kurių mokytojų atlyginimai galintys net sumažėti, nes, pvz., ketinama nuimti priedus už gimnazines klases.
Humanitarinių ir socialinių mokslų sąjūdžio organizacinės grupės narys Antanas Kairys išreiškė dėstytojų palaikymą mokytojams, nes jie susiduriantys su tomis pačiomis problemomis – katastrofiškai mažu finansavimu. Jo teigimu, vien tik norint pakelti dėstytojų atlyginimus iki Estijos lygio, finansavimą aukštajam mokslui reiktų dvigubinti. „Finansavimas turi būti didinamas, o į sprendimų priėmimą mes turime būti įtraukiami“, – kalbėjo A. Kairys.
Gegužės 18 d. įspėjamasis dviejų valandų streikas skelbiamas, nes nevykdomi šie reikalavimai:
1. Nedelsiant 20 proc. kelti pedagoginių ir nepedagoginių specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, algas. Numatyti atlyginimų kėlimo programą su konkrečiais skaičiais ir terminais;
2. Šakos kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl aiškių ir konkrečių naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelio principų;
3. Numatyti ne mažiau kaip šešias nekontaktines valandas ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate;
4. Sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse.
LŠDPS inf.
