Specialiosios pedagoginės pagalbos vaikams nepakanka

2016-05-09

alt

Pagalbos mokiniui specialistai šiemet pagaliau sulaukė šiek tiek dėmesio. Kovo 30 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinti Mokinio krepšelio (MK) lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimai, kurie numato, jog psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir paslaugoms apmokėti turu būti skiriama ne mažiau  4 proc. MK lėšų (buvo – 3 proc.). Be to, lėšos švietimo pagalbai atskirtos nuo valdymo lėšų, o to profesinės sąjungos siekė  jau seniai.

Tačiau, pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Pagalbos mokiniui specialistų centro pirmininkės Rimos Juškienės (nuotr.), problemų dar liko apsčiai. Ir taip per didelis nustatytas mokinių skaičius specialiųjų pedagogų etatui kai kurių savivaldybių taupymo sumetimais yra dar labiau padidinamas, o gaunami atlyginimai nesuteikia kokybiško poilsio, nekompensuoja  išeikvotų jėgų,  kas veda prie profesinio perdegimo. Tuo tarpu mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, ir toliau katastrofiškai daugėja, o nauji etatai, deja, nesteigiami.

5 min. mokiniui nepakanka

R. Juškienė įsitikinusi, jog specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams mokyklose vis dar neužtikrinama reikiama kokybiška ir efektyvi specialioji pedagoginė pagalba dėl per didelio mokinių skaičiaus etatui. Ši problema keliama jau seniai, tačiau nesprendžiama ji tik aštrėja.

„Pavyzdžiui, mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, logopedas turi dirbti su  25–30 vaikų, vykdančioje pradinio ugdymo programas – su 40–45 mokinių, o vykdančioje pagrindinio ir/ar vidurinio ugdymo programas – su 55–60 mokinių, turinčių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Tačiau, deja, beveik visose mokyklose logopedas yra priverstas dirbti su gerokai daugiau mokinių.  Realiai vienam vaikui užsiėmime jis gali skirti tik apie 5 minutes. Visų mokinių sutrikimai skirtingi, todėl logopedo darbas su mokiniais turi būti maksimaliai individualizuotas. Tačiau kokią kokybišką ir efektyvią pagalbą galime suteikti vaikui per 5 minutes?“, – retoriškai klausia R. Juškienė.

O štai specialusis pedagogas, nepaisant nustatyto etatui mokinių skaičiaus, dirba su visais mokiniais mokykloje, kuriems reikalinga jo pagalba. „Per pamokas jis padeda mokiniams įveikti dalyko programą, bet vienam mokiniui gali padėti tik per 2-3 pamokas per savaitę. Dirbdamas su 5-8 skirtingų sutrikimų ir skirtingų klasių iš skirtingų dalykų pamokų atėjusiais mokiniais, specialusis pedagogas, aiškindamas kiekvienam individualiai dėstomą medžiagą, negali tuo pačiu ir koreguoti sutrikimų: lavinti dėmesį, girdimąjį ir regimąjį suvokimą, regimąją ir girdimąją atmintį, mąstymą ir pan. Mokiniui specialiosios pedagoginės  pagalbos reikia kur kas daugiau, nei jis gauna“, – konstatuoja LŠDPS Pagalbos mokiniui specialistų centro vadovė.

Logopedams tenka ir po 70- 80 vaikų

Maža to, kai kurių savivaldybių tarybų sprendimai dėl mokinių skaičiaus, tenkančio logopedo, specialiojo pedagogo etatams, net prieštarauja ministro įsakymui, kad tik sutaupytų lėšų mokinių sąskaita. Pavyzdžiui, logopedo pareigybė nustatoma, jei mokykloje yra mokinių, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų:  0,25 etato – 15–30 mokinių; 0,5 etato – 31–40 mokinių;  0,75 etato – 41–54 mokiniai; 1 etatas – 55 ir daugiau mokinių.

Arba logopedo pareigybė[…] mokykloje-darželyje ir […] mokykloje-daugiafunkciame centre (jame mokosi didelių ir labai didelių poreikių mokiniai) nustatoma, jei mokykloje yra vaikų (mokinių), turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų: 0,25 etato – 10–25 vaikų; 0,5 etato – 26–45 vaikų; 1 etatas – 46 ir daugiau vaikų.

Specialiojo pedagogo pareigybė nustatoma, jei mokykloje yra mokinių, turinčių specifinių pažinimo, intelekto, elgesio ir emocijų, fizinių ir judėjimo sutrikimų: 0,5 etato – iki 20 mokinių;  1 etatas – 21 ir daugiau mokinių.

Ikimokyklinėse įstaigose savivaldybės taip pat nustato didesnius skaičius, pvz.: logopedo pareigybė nustatoma, jei ugdoma vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų: 0,25 etato – 8–15 vaikų; 0,5 etato – 16–30 vaikų; 1 etatas – 31–45 vaikai; 1,25 etato – 46 ir daugiau vaikų.               

„Tokie sprendimai puikiai iliustruoja, kad etatui nustatoma tiek mokinių su problemomis, kiek jų realiai yra  įstaigose. Todėl yra atvejų, kad logopedams tenka ir po 70- 80 vaikų. Tai ne tik nenormalu, bet ir nehumaniška tiek vaikų, tiek pedagogų atžvilgiu“, – mano R. Juškienė.  Jos teigimu, blogėjant mokinių ugdymo(si) rezultatams, reikia ne iki begalybės didinti mokinių skaičių, tenkantį specialiųjų pedagogų bei logopedų etatams, o priešingai – jį mažinti.  Taip mokyklose atsirastų daugiau šių specialistų, kas ženkliai pagerintų ugdymo kokybę.

Kviečia organizuotis ir būti aktyviais

Dar viena problema – nuvertintas specialiojo pedagogo (logopedo), dirbančio ikimokyklinėse ugdymo įstaigose su išskirtinių poreikių vaikais, darbas. Mat auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams metodininkams, dirbantiems specialiosiose ugdymo įstaigose 26 valandas per savaitę, mėnesinių tarnybinių atlyginimų koeficientai yra  19,05–20,2, o specialiesiems pedagogams metodininkams, dirbantiems 27 valandas, atlyginimų koeficientai – 17,45–18,9. R. Juškienės teigimu, minėtų specialistų darbas yra nepalyginamas, nes specialusis pedagogas šalia tiesioginio darbo su vaikais, turi pagelbėti ir tam pačiam auklėtojui  bei priešmokyklinio ugdymo pedagogui rengiant ugdymo programas, konsultuoti juos ir vaikų tėvus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių (vaikų) ugdymo klausimais, bei pasiekti  gerų rezultatų dirbdamas su vaikais. Skiriasi ir vaikų skaičius, aišku, irgi ne specialiųjų pedagogų naudai.

LŠDPS Pagalbos mokiniu specialistų centro pirmininkė ir jos kolegės įsitikinusios, jog tai nėra teisinga: specialistai dirba ilgesnes darbo valandas, sudėtingesnį, didesnio pasirengimo reikalaujantį darbą, o atlyginimai žymiai mažesni.

Taip pat iki šiol nėra atskirta Mokytojų ir Pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų Pagalbos mokiniui specialisto (specialiojo pedagogo) veiklos vertinimo sričių, kriterijų ir požymių lentelė.  Juose numatyti kai kurie kriterijai visiškai netinka specialiesiems pedagogams, pvz., ugdytiniai olimpiadų, konkursų nugalėtojai, laureatai; brandos egzaminų užduočių parengimas.

Anot R. Juškienės, prieš keletą metų Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupė buvo parengusi rekomendacijas, kuriose siūlyta Pagalbos mokiniui specialistų veiklos vertinimo sritis, kriterijus ir požymius išskirti į atskirą lentelę. „Buvom parengę naują lentelę ir naujų nuostatų rengėjai buvo pažadėję pakeisti, bet… taip ir liko“, – apgailestauja ji.

LŠDPS pagalbos mokiniui specialistų centro pirmininkė kviečia visus logopedus, specialiuosius pedagogus, tiflopedagogus, surdopedagogus, socialinius pedagogus, psichologus vienytis ir kartu siekti padorių darbo sąlygų, aukštesnių atlyginimų ir tuo pačiu – kokybiškesnės pagalbos mokiniams. „Mūsų neorganizuotumas nustumia mums rūpimų klausimų sprendimą nacionaliniu lygmeniu į antrą planą, nes didžiausias dėmesys kreipiamas į tuos, kurie garsiai ir užtikrintai artikuliuoja savo problemas. Todėl būkime ir mes aktyvūs bei vieningi“, – ragina LŠDPS Pagalbos mokiniui specialistų centro pirmininkė Rima Juškienė.