Rinkimams artėjant: ketveri švietimo ir ugdymo metai

2012-10-09

stepus_ok

Likus savaitei iki naujų rinkimų į Seimą, derėtų suskaičiuoti, ką šios kadencijos Seimas ir Vyriausybės atstovai „prisprendė“ per ketverius metus. Šiandien didžiausias dėmesys – švietimo ir mokslo sričiai, kuri, galima sakyti, „ištvėrė“ arba patyrė bene daugiausia pokyčių. „Bernardinai.lt“ primena, kad po Seimo rinkimų, pagal koalicinę sutartį liberalams atiteko švietimo ir mokslo sritis, o ministru tapo Gintaras Steponavičius. Per ketverius metus jam ne kartą aiškinta palikti postą. Porąkart šie siūlymai buvo tapę visai realiais, tačiau pasekmių neturėjo, nors ir Konstitucinio teismo sprendimai paliudijo, kad dalis aukštojo mokslo reformoje įgyvendintų sprendimų neatitiko aukščiausio šalies įstatymo, nors studentai, mokiniai bei mokytojai ne kartą rinkosi streikuoti prie Švietimo ir mokslo ministerijos pastato ar kitur.

Prieš tai buvusi ministrė Roma Žakaitienė iš dalies panašaus spaudimo neatlaikė ir likus nepilnam pusmečiui iki turėjusių būti rinkimų postą savanoriškai paliko, nes nerado bendros kalbos su pedagogais jų atlyginimo kėlimo klausimais. Tai pusei metų postas buvo patikėtas Algirdui Monkevičiui.

Nors su sprendimų viešinimu ir jų aptarimu visuomenėje G. Steponavičiaus vadovaujamai ministerijai  kilo sunkumų,  ypač daug jų – paskutiniu metu, tačiau visos krizės, buvo suvaldytos, o sprendimai liko galioti tie patys ar bent jau panašūs.

Aukštasis mokslas: pakeisti finansavimo principai

Tėvynės sąjungai bei Liberalų sąjūdžiui pasiūlytas aukštojo mokslo pertvarkos projektas numatė, kad iki tol egzistavusi aukštojo mokslo sistema turėtų būti reformuota iš pagrindų.

Dar prieš priimant naująjį mokslo ir studijų įstatymą, vienas iš projekto kūrėjų Tėvynės sąjungos atstovas Mantas Adomėnas sakė, kad „aukštasis mokslas prarado aspiracijas siekti kokybės.” Šia priežastimi remiantis, aukštojo mokslo reforma tapo vienu svarbiausių siekių.

Ką ji pakeitė? Aršiausiai reaguota į naujus studentų finansavimo principus: studentai imti finansuoti krepšelių principu. Su studentų finansavimu glaudžiai susijusios rotacijos principai pakito.  Buvo numatyta, kad studentai į geriausiųjų eiles bus skirstomi kas dveji metai, tačiau ši nuostata jau numarinta. Geriausiųjų eilės dabar sudaromos kaip universitetai nustatė: dažniausiai kas metus. Prieš reformą tai vykdavo kas pusę metų.

Kas pusmetį pagal rezultatus sudaromos eilės viršuje atsidūrę studentai mokėti neturėdavo, likę mokėdavo po 500 litų. Po vietos rotacijos eilėje pasikeitimo nemokamos vietos netekęs studentas turi mokėti pilną studijų kainą, o tam, kuris mokėjo už studijas ir pagerino savo rezultatus, aplenkė kolegas, už studijas sumokėti pinigai gali būti kompensuojami. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet kompensacijas už du pirmuosius studijų metus galės gauti 1787 universitetų ir kolegijų trečiakursiai. Studijų kainos kompensavimui šiemet paskirta beveik 12 mln. litų.

Visa tai, anot Mokslo ir studijų įstatymo autorių turėjo prisidėti prie motyvuotesnių studentų atsiradimo universitetuose, prie bendros studijų kokybės.  Nors šio sprendimo kritikai aiškino, kad į prestižines specialybes keliai atsiveria nebūtinai gabiems, bet daug pinigų turintiems studentams. 2008 m. studijos finansuotos 58 proc. studentų, dabar – 55 proc.

Universiteto kova dėl autonomijos

Šurmulio buvo ir dėl universitetų valdymo tvarkos. Reforma norėta užkirsti kelią iki tol galingiausios įstaigos universitete – Senato –įsigalėjimui. Siekta, kad universitetų, pertvarkytų į viešąsias įstaigas, valdyme didesnį svorį turėtų visuomenės atstovai bei ministro paskirti asmenys, surinkti į universiteto tarybą. Senatui, kuris sudarytas tik iš to universiteto akademinės bendruomenės narių, buvo skirtas ne toks ryškus vaidmuo.

Šiam pakeitimui paprieštaravo Vilniaus universitetas, o vėliau nepritarė ir Konstitucinis Teismas, pripažino, kad aukštųjų mokyklų savivaldai – Senatui – priklausiusių funkcijų pervedimas Tarybai prieštarauja Konstitucijai ir neįgyvendina universitetų autonomijos principo.

Kokybinių pokyčių maža

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, finansavimas studijoms per ketverius metus padidėjo nuo 349.7 mln. litų iki 501.5 mln. litų. Švietimo reforma, kaip aiškinama, plačiai atvėrė Europos Sąjungos Struktūrinių fondų iždo duris, kur universitetams ir kitoms su aukštuoju mokslu susijusioms įstaigoms tapo daug paprasčiau gauti paramą.

Kaip tai atsiliepia studijų kokybei, pamatuoti dar sunku. Kol kas ryškių ženklų, kad bendra situacija universitetuose ir kolegijose keičiasi, dar nematyti. Tai rodo pirminiai aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatai, liudijantys, jog tik keletas aukštųjų mokyklų Lietuvoje – be dėmelės.   Pokyčiai, kuriuos iš dalies galima sieti su kokybės kilimu, – minimalūs: šiek tiek pakilę stojančiųjų balai, vienu procentu (iki 3 proc.) išaugęs studentų, atvykusių iš kitų šalių, skaičius.

O štai šiemet paaiškėjo, kad net trys Lietuvos universitetai pateko į firmos „Quacquarelli Symonds“ (QS) pasaulio universitetų reitingus, tačiau ne visi linkę tai vertinti tik teigiamai. Štai Česlovas Šimkevičius siūlo pernelyg nesidžiaugti.

Tiesa, neįgyvendinti pažadai dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus. Įstatymas dėl kontrolieriaus tarnybos atsirado daugiau nei prieš metus, per šį laiką jau buvo surengti ne vieni kontrolieriaus rinkimai, tačiau paskutinįkart nė vienas iš trijų savo kandidatūras pasiūliusių žmonių, vienam atsiėmus prašymą, netiko. Tada Lietuvos mokslo taryba, kuriai pavesta išrinkti kontrolierių, planavo teikti siūlymus, kaip patobulinti teisinę Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus skyrimo tvarką…

Paskutinės minutės įsakymai

Kaip pirmuosius pora metų liberalai iš pagrindų sugriovė ir iš naujo pastatė aukštojo moklso sistemos principus, taip paskutiniais keliais metais bandė vykdyti reformas mokyklose.

Per šiuos ketverius metus bandyta sunaikinti profiliavimo sistema. Ir nors ministerija tikina, kad profiliavimas jau nebeegzistuojanti sąvoka, yra likusi tik pasirinkimų sistema (11-12 klasėje mokinys mokosi 12 pasirinktų dalykų), profiliavimo pasekmės vis dar jaučiamos. Nors valstybės prioritetu šiuo metu laikomos technologinės studijos, tačiau mokiniai vis dar renkasi socialinius mokslus ir pamiršta chemiją, fiziką.

Siekiant įvairinti mokinių pasirinkimų spektrą, 2014 m. turėtų įsigalioti nauja stojamųjų į unversitetus tvarka, sukurta Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro. Deja, ši tvarka atsirado keletu mėnesių per vėlai. Dabartiniai vienuoliktokai, praėjusiais metais planavę savo krūvius, rinkęsi dalykus ir pildę tvarkaraščius, naujiems mokslo metams atėjus, turėjo skubiai koreguoti ateinančių dvejeto metų darbotvarkes, nes egzaminų laikyti jie turės daugiau. Aišku, jei tik norės įstoti į konkurencingas Lietuvos unversitetų specialybes. Maksimalus egzaminų skaičius – penki.

Mokytojai bei mokiniai, jų tėvai pradėjo piktintis tvarka, o Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, nors daugelis jau ragina susitaikyti su ja.

Už štai tokius paskutinės minutės įsakymus G. Steponavičius peikiamas jau ne pirmąkart. Panašiai nutiko ir su tautinių mažumų ugdymo ir egzaminavimo klausimais.

Duotas kelerių metų laikotarpis, per kurį visi tautinių mažumų atstovai turi pasirengti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui. Tokiam pačiam, kokį laikys lietuviškas mokyklas baigę mokiniai.  Kad ir kaip mokytojai, mokiniai ir jų tėvai būtų prieštaravę, aiškinę, kad dvejeto metų laikotarpis tokiems pokyčiams per trumpas, planai nepakeisti.

Šių mokslo metų pabaigoje vyks pirmasis toks lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Ta proga G. Steponavičius paskelbė džiugių naujienų.

Amžinai jautri tema: mokytojų darbo krūvis ir atlyginimas

Kitas probleminis taškas – Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų apmokėjimo tvarkos aprašo tobulinimas bei pačių švietimo įstaigų finansavimo principai. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) protestavo aiškindama, kad švietimo įstaigų finansavimas pagal mokinio krepšelius yra netinkamas, nes „neatlieka savo pagrindinės funkcijos – efektyviai naudojant švietimui skirtas lėšas, gerinti ugdymo kokybę“.

Į šį  reikalavimą neatsižvelgta, tačiau pakoreguotas pedagoginių darbuotojų apmokėjimo tvarkos aprašas: nustatyta, kad mokytojai turi 18 kontaktinių valandų krūvį, tartasi ir dėl naujų tarnybinių atlyginimų koeficientų specialiesiems pedagogams, dėl nekontaktinių valandų skaičiaus padidinimo ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojoms.

Daug dėmesio skirta ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijai, kurią pabandžius patvirtinti, vėl susilaukta mokytojų prieštarų. Tačiau daugiausia jų kilo dėl kvalifikacijos tobulinimo įvertinimo ir įsivertinimo tvarkos, mat tai turėjo tapti dar vieną dokumentų šūsnį reikalaujančiu užpildyti darbu. Tačiau koncepcija jau patvirtinta, prieš tai su mokytojais susitarus, prieštaraujančias nuostatas iš dokumento pašalinus.

Tiesa, atviras išlieka klausimas ar ši koncepcija atitinka valstybės biudžeto galimybes, juk jis – ne guminis, o pinigai iš dangaus nekrinta: pedagogai periodiškai turės teisę gauti iki vienerių metų trukmės kvalifikacijos tobulinimo stažuotes, kurių metu nepraras atlyginimo. Tobulinimui priskiriamas individualus mokymasis, kursai, stažuotės, Lietuvos ar užsienio švietimo įstaigose, akademinės studijos…

Mokyklų mažėja, technologijų jose daugėja

Per paskutinius ketverius metus mokinių skaičius sumažėjo beveik 10 tūkst. Taigi mažėjant mokinių skaičiui, sumažėjo ir mokyklų – uždarytos daugiau nei 200 bendrojo ugdymo mokyklų, tačiau ŠMM atstovai džiaugėsi, jog per šį laiką atsirado 36 daugiafunkciniai centrai, t.y. privačios bendrojo ugdymo mokyklos.

Švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio prognozės apskritai liūdnos. Vis mažėjant vaikų, ne tiek jau daug mokyklų uždaromos, ne tiek daug mokytojų atleidžiami. Ilgainiui, kaip tikina V. Bacys, tai bus neišvengiama.

Tačiau galima pasidžiaugti tuo, jog į mokyklas pradėjo keliauti technologijos: pradedant elektroniniais dienynais, baigiant  penktokams skirtais planšetiniais kompiuteriais, kuriuos šiemet gavo daugiau nei 10 tūkst. penktokų. Pagal naujausias technologijos įrengti gamtos mokslų, technologijų ir menų kabinetai apie 400 mokyklų.

Daugiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų

Svarbu paminėti, kad priešingai nei mokyklų atveju, vaikų, kurie pasiekė ikimokyklinio ugdymo amžių, vis daugėja. Sunku įsivaizduoti, kas bus po kelerių metų, jei net dabar ikimokyklinio ugdymo įstaigų jiems per mažai.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama pakeisti padėtį, įvedė krepšelio finansavimo sistemą, supaprastino higienos normas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, pakeitė Statybų įstatymą. Ir staiga išaugo ikimokyklinį ugdymą teikiančių įstaigų, grupių skaičius.

Palyginti su 2008 m., šiemet darželius lanko 18 tūkst. daugiau vaikų. Jų skaičius išaugo iki 85220 tūkst.

Tačiau didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir apie dešimtyje mažesnių savivaldybių ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vis dar trūksta vietų.

Neformaliajame ugdyme – eksperimentai

Neformaliojo vaikų švietimo sistemoje nutiko panašiai: pradžioje, po ilgų ginčų patvirtintus Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, įvesta krepšelinė finansavimo sistema, kur kiekveinam vaikui per mėnesį vaiko meninei, sportinei veiklai, kitiems užsiėmimams, tenka 100 Lt dydžio suma.

Nauja finansavimo tvarka nuo naujų mokslo metų jau išbandoma konkurso būdu atrinktose Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybėse. O vėliau, peržiūrėjus, pataisius klaidas, ją numatoma diegti ir visoje Lietuvoje.

Kol kas lėšos bandomajam projektui skiriamos iš ES struktūrinių fondų. Šiais metais tam numatyta 2,6 mln. Lt.

Tikimasi, jog ilgainiui į neformalųjį vaikų švietimą į prasmingas ugdymo veiklas po pamokų įsitrauks apie 50 proc. vaikų, nes dabar įvairius popamokinius užsiėmimus lanko 23 proc. jų.

Bernardinai.lt