Vienuolika vieno sostinės profesinio mokymo centro mokytojų neapsikentę neteisybės kreipėsi teisinės pagalbos į Darbo ginčų komisiją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM). Paaiškėjo, jog darbuotojų skundai pagrįsti, o įstaigos vadovo elgesys prilygintas spaudimui.
Nuo naujų mokslo metų pradžios sujungus Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą bei Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą buvo įsteigtas profesinio mokymo centras „Žirmūnai“. Mokytojų pasakojimu, tuomet reorganizuotos įstaigos l. e. p. direktorius Romualdas Stašinskas ėmė masiškai keisti su darbuotojais sudarytas darbo sutartis.
Nepatinka – eikite iš čia
Pastarosiose buvo nurodytos ir naujos darbo sąlygos, dėl kurių įtraukimo šalys nebuvo susitarusios. Darbdavys naujas darbo sutarčių redakcijas esą pateikė kaip reikalavimą – darbuotojams, kurie nesutiko jų pasirašyti, pradėjo bloginti darbo sąlygas. Naujose darbo sutartyse, pasak profesinės organizacijos pirmininko pavaduotojos Redos Brokartienės, nebuvo apibrėžta ne tik darbo tvarka, grafikas, bet ir mokėjimo už darbą sistema.
Profesinio mokymo centre dirbančios Rasos Petkauskienės manymu, mokymo įstaigų sujungimas nevyko sklandžiai. „Apie sujungimą iš anksto nebuvo pranešta. Matėme, kad kiti darbuotojai yra atleidžiami, tačiau nebuvo paaiškinta kodėl. Mokytojai buvo iškviečiami po vieną, reikalaujama pasirašyti sutartis, jei ne – susidorosime, atleisime iš darbo. Atvirai klausė: kas čia jums blogai? Nepatinka – eikite iš čia“, – Delfi pasakojo R. Petkauskienė.
Paklaususi vadovo, kokios yra jos pareigybės, sulaukė tiesaus atsakymo: neišsidirbinėk. „Sakėme, jog šitaip negali būti. Jei yra pasirašoma sutartis, turime žinoti sąlygas, pareigas. Yra daug papildomų darbų, ne vien pamokos. Vėliau prasidėjo kiti dalykai – nepasirašai sutarties, negausi papildomų valandų. Pasirašyk sutartį, gausi premiją“, – išgyvenimais dalijosi R. Petkauskienė.
Nuo naujų mokslo metų įstaigoje įsikūrė ir profesinė organizacija. R. Brokartienė svarstė, jog šis faktas galėjo tapti diskriminacijos priežastimi. Įtarimai turi pagrindo: visi vienuolika naujų sutarčių nepasirašiusių mokytojų priklauso profesinei sąjungai. „Mokykloje atsiradus profesinei sąjungai sulaukėme šantažo“, – drąsiai kalbėjo R. Brokartienė.
L. e. p. profesinio mokymo centro direktorius dėl padidėjusio darbo krūvio sujungus įstaigas paskyrė premijas prie lapkričio mėnesio atlyginimo 77 centro darbuotojams už gerus darbo rezultatus. Laimingųjų sąraše nebuvo tų mokytojų, kurie nepasirašė naujų sutarčių… „Taip diskriminuodamas norėjo mus nuskriausti“, – situaciją komentavo R. Brokartienė.
Sudarė specialią komisiją
Neapsikentę tokio administracijos elgesio, profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ darbuotojai gruodžio 19 d. kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių prašydami imtis veiksmų susidariusiai padėčiai spręsti.
Reaguodama į prašymą ŠMSM pradėjo tyrimą, buvo sudaryta speciali komisija. Ar darbuotojai patytrė diskriminavimą, persekiojimą ir psichologinį smurtą? ŠMSM komisija tam įrodyti pritrūko konkrečių faktų.
Visgi pripažinta, kad l. e. p. centro direktorius nesugebėjo tinkamai informuoti bendruomenės apie vykstančius procesus. Direktorius ir centro administracija, aiškindamiesi su darbuotojais darbo sutarčių nepasirašymo priežastis bei išsakydami galimas nepasirašymo pasekmes, sukėlė emocinį diskomfortą darbuotojams, kurie tai vertina kaip psichologinį spaudimą.
R. Brokartienė stebėjosi – nuo rugsėjo pradžios praėjo daugiau nei pusė metų, o įstaiga vis dar neturi mokėjimo už darbą sistemos. Nors ŠMSM yra įpareigoti parengti darbo sutartis, bet jos ir šiandien neparengtos. „Yra ruošiamos naujos tvarkos, nuotolinio darbo ir kt. Tačiau kurdama raštus administracija visiškai neatsižvelgia į darbo tarybos siūlymus. Delsiama, nesiskaitoma su žmonėmis“, – kalbėjo ji.
Bijo susidorojimo
Pasiteiravus, kokia atmosfera tvyro mokymo įstaigoje šiuo metu, R. Brokartienė sakė, jog darbuotojai jaučiasi palikti nuošalyje, bet yra drąsūs. „Ypač mūsų vienuoliktukas. Esame aukštos kvalifikacijos mokytojai metodininkai, ekspertai. Visada aktyvūs, priklausome darbo tarybai, nuolat organizuodavome renginius mokykloje, ruošdavome mokinius olimpiadoms. Tačiau šiuo metu esame skriaudžiami – neskiriami papildomi darbai, neatsižvelgiama į nuomones. Jaučiamės tarsi po padidinamuoju stiklu. Tačiau net ir susiklosčius tokioms aplinkybėms atsakingai atliekame savo darbą“, – tvirtino ji.
Kolegei pritarė ir R. Petkauskienė – atmosfera nėra gera, į nepaklususius mokytojus žiūrima kaip į tautos priešus: „Akivaizdu, yra darbuotojų, kurie mylimi ir kurie ne. Visa tai labai matyti. Kolektyvas bijo vieni su kitais bendrauti. Tai galima būtų pavadinti skaldymu.“
R. Petkauskienė yra darbo tarybos narė, atstovauja darbuotojų interesams. Tačiau ir čia, anot jos, juntamas ignoravimas. „Teigiama, jog darbo taryba egzistuoja nelegaliai. Bet juk ir sujungimo atveju galioja ta pati darbo taryba. Nors po Darbo ginčų komisijos (DGK) sprendimo mums yra siunčiami darbo tvarkos aprašai, esą „suderinti“. Raštiškai pateikiame darbuotojų pageidavimus, bet į juos visiškai nereaguojama. Tvarkos patvirtinamos taip, kaip reikia jiems. Mūsų žodis nulinis“, – sakė ji ir pridūrė, jog dauguma mokytojų bijo susidorojimo. Vieniems greit ateis pensinis amžius, kiti tiesiog neturi sveikatos kovoti.
Delfi susisiekus su profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaclava Rimkuviene, šioji situaciją komentuoti kategoriškai atsisakė. Su reorganizuotos įstaigos l. e. p. direktoriumi R. Stašinsku susisiekti nepavyko.
Vykdys stebėseną
Patikros metu nustatyta, kad centre neparengti pareigybių aprašymai, nenustatyta mokėjimo už darbą sistema. ŠMSM viceministras Arūnas Plikšnys oficialiame rašte, adresuotame Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkui Andriui Navickui, užtikrino, jog vykdys centro veiklos kontrolinę stebėseną, svarstys komisijos siūlymą paskirti nuolatinį centro direktorių.
„Institucijos pripažino, jog daugeliu atveju vadovas elgėsi nedemokratiškai: dokumentai nesutvarkyti, nėra mokėjimo už darbą sistemos, darbo sutarčių, darbuotojai buvo diskriminuojami, nesivadovaujant niekuo, tiesiog direktoriaus noru. ŠMSM rekomendavo paskirti nuolatinį vadovą. Labai priklausys nuo to, ar bus paskirtas mokyklos direktorius“, – kalbėjo A. Navickas.
DGK sprendime nurodoma, kad profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ vienuolikai mokytojų, nesutikusių pasirašyti naujos darbo sutarties, ugdymo įstaigos vadovybė neišmokėjo priedų, kurių dydis lygus vienam mėnesiniam darbuotojo darbo užmokesčiui. Negavusios priemokų mokytojos neturi drausminių nuobaudų ir niekuo neišsiskiria iš kitų įstaigos mokytojų. Tai patvirtino ir ŠMSM komisija: kitų priežasčių premijai neskirti, negu nepasirašytos darbo sutartys, – nėra.
Komisija nurodė, kad l. e. p. profesinio centro direktoriaus sprendimas neskirti mokytojoms priedų laikytinas neteisėtu spaudimu ir darbo sąlygų bloginimu dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Taigi DGK tenkino mokytojų ieškinį ir įpareigojo darbdavį ieškovėms sumokėti priedus.
LŠDPS vadovas A. Navickas įsitikinęs, jog būtent dėl šio drąsaus darbuotojų poelgio įstaiga atrado lėšų priedams išmokėti, nors iki tol buvo teigiama, kad jų nėra. „Centras turi finansinių išteklių, mokytojai gali turėti geresnes sąlygas, geresnes darbo sutartis“, – sakė jis.
Valstybinės darbo inspekcijos Patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė Delfi pabrėžė, jog panašūs sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Įsigaliojus DGK sprendimui (po mėnesio, jei šalys nesikreipė į teismą), jis turi būti vykdomas. Jei nevykdomas, tuomet išieškojimas įmanomas per antstolius.
DGK – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, kuri sprendžia ir individualius, ir kolektyvinius darbo ginčus. Anksčiau, pasak J. Kažukauskaitės-Sarnickienės, tokie ginčai buvo sprendžiami teismuose. „Dabar juos ir darbuotojai, ir darbdaviai gali spręsti nemokamai, kreipęsi į darbo ginčų komisijas“, – aiškino ji.
Ar anksčiau yra pasitaikę panašių atvejų, kad grupė švietimo darbuotojų pateiktų skundą inspekcijai? J. Kažukauskaitė-Sarnickienė pažymėjo, kad kiekvienas darbo ginčas yra skirtingas, turintis savo niuansų, įvairiapusių aplinkybių.
2019-aisiais darbo ginčų komisijos išnagrinėjo 149 darbo bylas, susijusias su švietimo sektoriumi, 2018 m. tokių bylų išnagrinėta 182.