Liepos 19 d., 9.30 val., Lietuvos švietimo profesinės sąjungos rengia piketą prie Vyriausybės rūmų dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pozicijos pedagogų atžvilgiu rengiant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą.
SADM atstovai visiškai ignoravo švietimo profesinių sąjungų pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto ir Vyriausybei teikia pedagogų darbo bei jo apmokėjimo sąlygas bloginantį dokumentą.
Liepos 19 d., 10 val., minėto įstatymo projektas bus svarstomas ministerijų atstovų pasitarime Vyriausybėje, o protestuojantys profesinių sąjungų atstovai jiems dar kartą įteiks pastabas ir siūlymus dėl rengiamo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo taikymo pedagogams. Profsąjungos reikalauja ne formaliai, bet iš esmės išnagrinėti visus pasiūlymus ir padaryti atitinkamas išvadas.
Profesinių sąjungų ekspertai išskyrė septynias priežastis, kodėl šio įstatymo negalima taikyti valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigose.
Pirma priežastis: skirtingai nuo kitų biudžetininkų, kuriems yra taikomas etatinis darbo apmokėjimas, mokytojams yra taikoma valandinė – tarifinė darbo apmokėjimo tvarka, kuri faktiškai nulemia gerokai trumpesnę jų darbo savaitę ir mažesnį darbo užmokestį. Vadinasi, pritaikius naują įstatymą pedagogams daugelio jų atlyginimas ir toliau liks mažesnis nei valstybės nustatytas minimumas.
Antra priežastis: naujas įstatymas numato, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų darbo užmokesčio dydis priklausys nuo įstaigos darbuotojų skaičiaus. Tokia nuostata ženkliai padidins daugelio bendrojo bei neformaliojo ugdymo įstaigų vadovų norą į darbą priimti kuo daugiau mokytojų, skiriant jiems labai mažai pamokų ir nustatant apgailėtinai menkus atlyginimus.
Trečia priežastis: skirtingai nei kitos biudžetinės įstaigos, visos švietimo įstaigos visiškai ar iš dalies finansuojamos iš mokinio krepšelio, o tai įstaigai skiriamo darbo užmokesčio fondo dydį tiesiogiai susieja su ugdomų vaikų skaičiumi. Tai neigiamai atsilieps nustatant kintamąją pedagogų darbo užmokesčio dalį, kuri faktiškai priklausys ne nuo jų darbo kokybės ir rezultatų, o nuo atlyginimams skirtos pinigų sumos.
Ketvirta priežastis: švietime per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo sukurta patikima bei objektyvi kokybės vertinimo sistema, todėl pedagogų atlyginimą diferencijuoti pagal jų darbo kokybę nėra galimybių. Dabar veikianti mokyklų ir pedagogų veiklos priežiūros sistema irgi orientuota ne į kokybės vertinimą, o į pagalbos teikimą. Kalbant apie pedagogų darbo rezultatus – ugdytinių žinias bei mokėjimus – visi vieningai sutaria, kad jie didele dalimi priklauso nuo pačių ugdytinių pastangų ir jų buvimas ar nebuvimas negali lemti pedagogo darbo užmokesčio dydžio.
Penkta priežastis: dabar veikiančioje pedagogų darbo apmokėjimo tvarkoje yra numatytos kelios atlyginimo nustatymo suderinimo su darbuotojų atstovais procedūros, o naujo įstatymo projekte numatyta tik atsižvelgti į darbuotojų atstovų nuomonę sprendžiant koks atlyginimas turi būti jam mokamas. Tokiu būdu, įstatymo taikymas pedagogams ženkliai pablogins socialinio dialogo situaciją švietimo įstaigose, ko naujų teisės aktų priėmimas negali daryti.
Šešta priežastis: derybose su Vyriausybe ir ŠMM dėl streiko užbaigimo, švietimo profesinės sąjungos sutarė dėl pedagogų tarnybinių atlyginimo koeficientų „šakučių“ naikinimo nuo 2017 m. sausio 2 d., o naujasis įstatymas, kuris įsigalios būtent nuo šios datos, ne tik numato minėtų „šakučių“ taikymą, bet faktiškai įteisina dar vienas „šakutes“ – kintamąją atlyginimo dalį, kurią savo nuožiūra galės reguliuoti įstaigos vadovas.
Paskutinė, septintoji priežastis: derybose su Vyriausybe ir ŠMM dėl streiko užbaigimo abi šios valdžios institucijos prisiėmė įsipareigojimą paruošti ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą. Analogiškas susitarimas pasiektas ir derybose su ŠMM dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties. Tačiau naujo įstatymo taikymas pedagogams užkerta kelią perspektyvinės darbo užmokesčio programos rengimui, kas nedviprasmiškai buvo išdėstyta SADM ir Finansų ministerijos raštuose, adresuotuose švietimo profesinėms sąjungoms.
Argumentaciją parengė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius
