Mažėjant vidutiniam besimokančių vienoje vidurinėje arba profesinėje mokykloje moksleivių skaičiui, mažėja ir tokių atskirų mokyklų.
Pernai pertvarkius vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų tinklą liko 14 savarankiškų juridinių vienetų mažiau. Kaip rašoma praėjusių metų Vyriausybės ataskaitoje, iš buvusių 629 juridinių asmenų liko 615.
Taip pat pažymima, kad šiais mokslo metais sumažėjo vidutinis pagal vidurinio ir profesinio mokymo programas besimokančiųjų vienoje mokykloje skaičius. Šiais mokslo metais vidutiniškai vienoje profesinėje ir vidurinėje mokykloje mokosi 161 moksleivis, praėjusiais mokslo metais buvo 166.
Tai siejama su didėjančia emigracija ir mažėjančiu bendru besimokančiųjų skaičiumi.
Kovo pabaigoje Vyriausybėje priimtas sprendimas, leidžiantis savivaldybėms be jokių formalių reikalavimų minimaliems klasių vidurkiams surinkti finansuoti ir išlaikyti mokyklas kaimiškose vietovėse.
Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, savivaldybės, kaip steigėjos, matydamos, kad yra prasmė ir jos išgali finansiškai išlaikyti nedideles kaimiškas mokyklas, galės tai daryti.
Lengvesnės sąlygos yra sudarytos ir daugiakalbėse savivaldybėse, kur vaikai mokosi lietuvių, lenkų, rusų kalba. Iki šiol tam, kad būtų galima rinkti vienuoliktą klasę, turėjo būti surinkta penkiolika mokinių. Dabar tautinių mažumų tankiai gyvenamuose rajonuose ši kartelė nuleista iki dvylikos mokinių. Palyginimui, Lenkijoje, kur stipriai eskaluojama tautinių mažumų Lietuvoje problema, reikalavimas vienuoliktai klasei egzistuoti yra keturiolika mokinių.
