Veikla 2013-2017 m.

2008-08-11

 

1. SOCIALINIS DIALOGAS

1.1. Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra

2013 m. kovo 13 d. įvykusiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje delegatu nuo švietimo profesinių sąjungų į Lietuvos švietimo tarybą išrinktas LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas. Kadencija – 5 metai. Lietuvos švietimo taryba yra Seimo sudaryta ir jam atskaitinga valstybės švietimo savivaldos institucija, atliekanti ekspertinį vertinimą ir konsultuojanti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais.

LŠDPS atstovai dalyvauja oficialiuose Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiuose, yra kviečiami arba patys inicijuoja susitikimus su Seimo nariais, Seimo frakcijomis.

Susitikimuose su premjeru Algirdu Butkevičiumi vyriausybėje dalyvauta daug kartų prieš rengiant 2015-2016 m. streikus, taip pat ir per juos.

Premjeras Saulius Skvernelis 2017 m. sausio 19 d. ir pats buvo atvykęs į susitikimą su LŠDPS sukviesta bendruomene.

Į Prezidentę LŠDPS kreipėsi keletą kartų. 2016 m. pradžioje vykstant streikams LŠDPS kvietė prezidentę skirti laiko susitikti ir aptarti susiklosčiusią situaciją. Iš Prezidentūros gautame atsakyme informuota, kad „šią savaitę“ šalies vadovė yra išvykusi ir negalės susitikti. Į pakartotinį LŠDPS kvietimą susitikti vėliau pasiūlytas susitikimas su Prezidentės patarėjais.

2017 m. kovo 1 d. LŠDPS kreipėsi į Prezidentę, kad ši netoleruotų ir įvertintų Algio Ramanausko publikaciją „Išgyvenimo vadovas moksleiviui“ bei kreiptųsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai padarytos baudžiamosios veikos.

2015 m. pradžioje LŠDPS pirmininkas Prezidentūros kvietimu dalyvavo instruktaže apie tai, kaip priešiškos jėgos gali pasinaudoti profesinių sąjungų rengiamais protestais.

1.2. Švietimo ir mokslo ministerija

2013 m. buvo sudarytos dvi Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės: Dėl mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos (deleguotas LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas) ir Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo tobulinimo (LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius).

Rugpjūčio 28 d. Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus, tačiau esminių permainų joje nėra. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir naujas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas.

2013 m. spalį į išplėstinį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos koordinavimo tarybos posėdį buvo atvykęs Ministras Dainius Pavalkis.

2014 m. rugpjūčio 27 d. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl mokinių ugdymo kokybės, veiksmingumo, pedagogų socialinių sąlygų gerinimo ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo parengti. Ji darbą baigė 2015 m. sausio 29 d., o darbo rezultatai Vyriausybės vadovui pristatyti vasario 26 d. Nors šios grupės veikla buvo vadinama derybomis, tačiau įgaliojimų ministras vesti derybas su profesinėmis sąjungomis nebuvo gavęs.

Iš premjero Algirdo Butkevičiaus pozicijos darbo grupei baigus darbą tapo aišku, kad švietimas tąsyk jokio papildomo finansavimo negaus.

 

1.2.1. Derybos dėl šakos kolektyvinės sutarties

2015 m. balandžio 8 d. vyriausybė suteikė įgaliojimus Švietimo ir mokslo ministerijai vesti derybas su profesinėmis sąjungomis dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties.

Birželio 23 d. įvyko pirmasis derybinis posėdis.

Liepos 8 d. įvykusiame antrajame posėdyje susitarta dėl derybų eigos, procedūrinių klausimų, nutarta sprendimus priimti balsų dauguma. Abiems pusėms atstovauja po aštuonis derybininkus. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai atstovauja pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius, stebėtojo teisėmis – pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė.

Vasarą ir rudenį kas tris savaites vyko posėdžiai, tačiau profesinės sąjungos jau matė, jog derybos niekur neveda ir spalio 28 d. kongrese nutarė nutraukti derybas ir priėmė reikalavimus.

Lapkričio 5 d. įvyko dar vienas posėdis, kuriame ministerija informuota, jog jeigu iki lapkričio 26 d. nebus susitarta, profesinės sąjungos trauksis iš derybų proceso. Šiame posėdyje, be kita ko, susitarta nuo 2017 m. sausio 2 d. inicijuoti pedagoginių darbuotojų (išskyrus mokslo ir studijų institucijų) darbo užmokesčio didinimo 2018-2022 metams plano parengimą ir įgyvendinimą.

Kadangi profsąjungų reikalavimai nebuvo įvykdyti, 2015 m. gruodį įvyko įspėjamieji, o 2016 m. vasarį – neterminuoti streikai.

2016 m. kovo 9 d. įvyko pirmasis derybinis posėdis dėl šakos kolektyvinės sutarties nutraukus streiką. Kol streikuojančios profesinės sąjungos derėjosi su Vyriausybe dėl streiko nutraukimo, posėdžiai ministerijoje toliau vyko su Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu. Pastarosios organizacijos per keturis mėnesius susitarė dėl šakos kolektyvinės sutarties mokslo ir studijų srities bei baigiamųjų nuostatų.

2016 m. balandžio 19 d. įvyko turėjęs būti paskutiniu derybų dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties posėdis, po kurio sutarties projektą Švietimo ir mokslo ministerija turėjo teikti svarstyti Vyriausybei bei prašyti įgaliojimo ją pasirašyti.

2016 m. gegužės 12 d. LŠDPS koordinavimo taryba pritarė šakos kolektyvinės sutarties projektui, nors ir nebuvo atsižvelgta į visus LŠDPS teiktus konkrečius pasiūlymus (vaikų skaičių klasėse ir grupėse, nekontaktinių valandų skaičiaus etate didinimo etapus, darbo užmokesčio kėlimo etapus), o pasitenkinta labiau deklaratyviomis nuostatomis. LŠDPS derybininkas apgailestavo, kad kitų profesinių sąjungų atstovus tai tenkino.

Birželio 14 d. Vyriausybėje įvykusiame ministerijų atstovų pasitarime paaiškėjo, jog Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos projektas, greičiausiai, net nebus teikiamas svarstyti Vyriausybei. Kol kas neaiškus ir šakos kolektyvinės sutarties projekto likimas.

Birželio 28 d. švietimo profesinių sąjungų vadovų ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pasitarime svarstytos Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų pastabos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektui, kuriomis praktiškai siūloma atsisakyti visų darbuotojų padėtį gerinančių punktų.

Liepos 19 d. derybinės grupės posėdyje buvo balsuojama dėl tų sutarties projekto punktų, dėl kurių gautos pastabos iš Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų. Bendru sutarimu nutarta neatsižvelgti į tas ministerijų pastabas, kuriomis siūloma iš projekto pašalinti darbo apmokėjimo ir kitas nuostatas (tame tarpe ir pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą), kurioms įgyvendinti reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos.

Rugpjūčio 29 d. darbo pietuose su premjeru Algirdu Butkevičiumi šis pažadėjo inicijuoti spartesnį šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo procesą. Anot jo, šakos kolektyvinė sutartis turėtų būti pasirašyta dar rugsėjo mėnesį. Tačiau nagrinėjant konkrečius Vyriausybės įsipareigojimus paaiškėjo, jog 2017 m. valstybės biudžeto projekte kol kas nėra numatyta lėšų nuo 2017 m. sausio 1 d. didinti pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus pasiekiant maksimalų dydį. Nors tokį pažadą savo parašu Premjeras patvirtino susitarime dėl streiko užbaigimo, tačiau šiame susitikime jis tik pažadėjo stengtis ieškoti įsipareigojimams įgyvendinti reikalingų papildomų lėšų. Nieko konkretaus nepažadėta ir dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos.

Vyriausybė grąžino kolektyvinės sutarties projektą svarstyti atgal derybininkams nurodžiusi iš sutarties išmesti tai, kas susiję su papildomais pinigais.

Rugsėjo 27 d. įvykusiame profesinių sąjungų, ŠMM, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų atstovų susitikime buvo ieškoma tokių projekto formuluočių, kuriose „nesimatytų pinigų“, t.y. siūlyta atsisakyti konkrečių datų, terminų ir dydžių.

Spalio 18 d. įvyko derybinės grupės posėdis, kuriame buvo derinamas tas Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektas, kuris pakartotinai bus teikiamas Vyriausybei. LŠDPS pasiūlymams kolektyvinėje sutartyje palikti konkrečias atlyginimų didinimo datas, terminus ir dydžius nebuvo pritarta. Nepalankiai buvo sutiktas LŠDPS siūlymas sukonkretinti naujos finansavimo metodikos – klasės krepšelio – įvedimo datą, jeigu eksperimentas parodytų, jog ji pasiteisina. Nepalaikytas ir LŠDPS bandymas išlaikyti konkrečią datą ir dydžius, kurie numato ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų didinimą. Kolektyvinės sutarties projekte dar liko paskutinis konkretus įsipareigojimas: didinti pedagoginių darbuotojų (išskyrus vadovus, pavaduotojus ugdymui, ugdymo skyrių vedėjus) tarnybinių atlyginimų (tarifinių atlygių) koeficientus, pasiekiant maksimalų dydį nuo 2017 m. sausio 1 dienos. Balsuojant už visą sutarties projektą 11 derybininkų balsavo „už“, susilaikė tik LŠDPS derybininkas.

Lapkričio 4 d. LŠDPS prezidiumas, apibendrinęs narių nuomones ir argumentus, nutarė šakos kolektyvinės sutarties projektui pritarti.

2017 m. vasario 9 d., jau prie naujos kadencijos valdžios, Švietimo ir mokslo, Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų ir profesinių sąjungų atstovai po pertraukos susirinko pasikonsultuoti dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projekto. Kitų švietimo darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai pasiūlymų projektui neturėjo ir laikėsi nuomonės, jog derybos esa pasibaigusios spalio mėnesį ir dabar jau sutarties nuostatas reiktų sutvirtinti parašais.

LŠDPS siūlė pasinaudoti proga patikrinti naujos valdžios prioritetus ir papildyti sutartį detalizuojant ją konkrečiais dydžiais ir terminais.

Gegužės 4 d. į posėdį susirinkusiai darbo grupei buvo pristatytas Švietimo ir mokslo, Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų suderintas šakos kolektyvinės sutarties projektas, kuris netenkino profesinių sąjungų pusės, nes pasiūlyta išbraukti dar daugiau punktų.

Gegužės 18 d. dar vienoje derybų dėl švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties sesijoje dalyvavo ir ministrė Jurgita Petrauskienė bei finansų viceministras Darius Sadeckas. Pastarasis informavo, jog šiemet valstybės biudžeto peržiūrėti neplanuojama, o kitų metų biudžeto išlaidos taip pat negalinčios augti, todėl jei sutartyje bus numatytas lėšų poreikis, reiksią ieškoti „vidinių resursų“. ŠMM atstovai leido suprasti, jog vidinių resursų nebus ieškoma, o įsipareigojimų prisiimti be papildomo finansavimo, neketinama.

Birželio 27 d. derybinės grupės susitikime švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius priminė, jog yra nemažai punktų, dėl kurių sutariama, ir 10 pozicijų, dėl kurių vyksta diskusijos. Viceministras taip pat informavo, jog Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei dėl kitų metų biudžeto pateikė prašymą dėl papildomų 150 mln. eurų skyrimo. Posėdyje sutarta dėl daugumos ginčus kėlusių formuluočių. Derybininkai sutarė siekti, kad šakos kolektyvinė sutartis būtų pasirašyta iki rugsėjo 1 d.

Spalio 9 d. švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kvietimu įvyko susitikimas su profesinių sąjungų atstovais, kuriame ji informavo, jog vyriausybės pasitarime nuspręsta įgaliojimus ministerijai pasirašyti sutartį suteikti kitame Vyriausybės posėdyje, o pačią sutartį siūloma „tikslinti“, t.y. išbraukti visus punktus, kurie susiję su papildomu finansavimu iki 2020 m., išskyrus mokytojų etatinį apmokėjimą.

Spalio 18 d. penkias valandas trukusios derybos baigėsi šakos kolektyvinės sutarties projekto „suderinimu“. Profesinės sąjungos paaukojo tiek, kad sutartyje neliko jokių konkrečių formuluočių, tik susitarta siekti, aptarti, sudaryti prielaidas ir tai daryti atsižvelgus į šalies ekonominę raidą, finansines galimybes.

Spalio 25 d. vyriausybė suteikė ministerijai įgaliojimus pasirašyti švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

Spalio 30 d. LŠDPS koordinavimo taryba nutarė sprendimą dėl švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo priimti artėjančiame LŠDPS suvažiavime lapkričio 18 d.

 

1.2.2. Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo rengimas

2017 m. sausio 2 d. ju pirmajame susitikime su švietimo profsąjungų vadovais švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė, jog pagrindinis darbas šiuo metu – mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio sukūrimas, o šiame procese ji pageidaujanti ir profesinių sąjungų dalyvavimo.

Sausio 19 d. įvyko pirmasis švietimo profesinių sąjungų ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų susitikimas dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos. Profesinės sąjungos pristatė savo pasiūlymus, o ministerija pateikė tris galimas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo alternatyvas.

Vasario 2 d. ministerijos atstovai pristatė pasiūlymų suvestinę, diskutuota dėl nekontaktinių valandų struktūros ir pradėtas modeliuoti pats apmokėjimo modelis. Nuspręsta, jog dėl pagalbos mokiniui specialistų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo apmokėjimo ypatumų bus diskutuojama vėlesniu etapu.

Vasario 21 d. dar viename pasitarime sutarta, jog tolesnis darbas dėl modelio kūrimo vyks darbo grupėje.

Kovo 9 d. įvyko pirmasis darbo grupės posėdis. Darbo grupėje yra po penkis ŠMM ir socialinių partnerių atstovus. Nuo profsąjungų deleguoti LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius ir LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius, taip pat socialinių partnerių pusėje atstovaujama mokyklų vadovų asociacijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir asociacijai „Žinių ekonomikos forumas“. Nutarta, kad sprendimai bus priimami, jeigu jiems balsavimu pritars 7 iš 10 grupės narių. Neradus vieno sprendimo, grupė pateiks kelis alternatyvius variantus.
Darbo grupės posėdžiai vyko beveik kas savaitę, tačiau konkrečius sprendimus kurį laiką buvo delsiami priimti.

Birželio 1 d. įvykusiame etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį kuriančios darbo grupės posėdyje profesinėms sąjungoms atstovaujantys nariai pareiškė nepasitikėjimą grupės vadovu ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriumi Aidu Aldakausku. Tačiau oficialiu raštu šis nepasitikėjimas taip ir nebuvo įformintas.

Birželio 15 d. posėdyje buvo svarstomi jau parengti paties modelio ir rekomendacijų dėl bendrojo ugdymo mokytojų darbo krūvio nustatymo projektai.

Rugsėjo 14 d. posėdyje buvo nagrinėjamas profesinio ir neformaliojo ugdymo mokytojų etatinis darbo apmokėjimas.

Rugsėjo 28 d. baigti formuoti neformaliojo ir profesijos mokytojo etatai. Profesinių sąjungų atstovai argumentavo, jog šie pedagogai, kaip ir bendrojo ugdymo mokytojai, dirba daug nekontaktinio darbo, kuris iki šiol nepakankamai arba visai neapmokamas, todėl kontaktinių pamokų etate turėtų būti mažiau. Tačiau dviejų balsų darbo grupėje nepakako ir 8 balsais „už“ pritarta darbuotojams nepalankesnei ŠMM versijai.

Spalio pradžioje ŠMM informavo, jog etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas dviem etapais: nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. – 0,92 etato, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. – iki 1 etato. Preliminariai tam bus skiriami 93 mln. eurų. LŠDPS manymu, tiek lėšų nepakanka atlyginimams pakelti.

Be to, pradėtas adaptuoti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pasiūlymas mokytojo etato struktūroje valandas skaičiuoti ne savaitei, o metams.

Lapkričio 16 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pavedimu sukviestas skubus išplėstinis darbo grupės posėdis. Jame aptartos galimybės formuoti atskirus klasės vadovo etatus, peržiūrėti regioniškumą pagal 3 kategorijas: kaimas, miestelis, miestas; pažeminti viršutinę kontaktinių valandų skaičiaus ribą (šiuo metu – 24 val.) bendrojo ugdymo mokytojams.

 

2. BENDRADARBIAVIMAS SU GIMININGOMIS ORGANIZACIJOMIS

2.1. Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos

2012 m. gruodžio 15 d. šeštajame eiliniame ataskaitiniame-rinkimų suvažiavime Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga priėmė rezoliuciją-kreipimąsi dėl profesinių sąjungų vienybės. „Ieškokime, kas mus jungia, o ne skiria, ir atstatykime prarastą tarpusavio ryšį. Junkimės į vieningą švietimo darbuotojams atstovaujančią organizaciją, kurios laukia visa Lietuvos švietimo bendruomenė“, – buvo teigiama ką tik išrinkto LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko pasirašytame dokumente, kuris išsiųstas penkioms švietimo profesinėms sąjungoms. Deja, atsakymų nesulaukta.

Netrukus po suvažiavimo įvyko daug susitikimų su Vilniaus miesto, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimų, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo sferos profesinių sąjungų centrui priklausančių organizacijų vadovais. Buvo pabrėžiama vienybės svarba, bei tai, kad LŠDPS nepretenduoja į vadovaujančius postus.

Kovo 27 d. Vilniaus švietimo įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas nusprendė atnaujinti narystę LŠDPS.

2014 m. vasarį ketinimų jungtis protokolą pasirašė Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir LŠDPS pirmininkai, tačiau tolimesni žingsniai nebuvo žengti.

Tais pačiais metais LŠDPS draugiškas organizacijas pradėjo telkti į jungtinę atstovybę. Ją sudarė LŠDPS, Lietuvos krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“. Ši atstovybė Vyriausybei prisistatė deryboms dėl šakos kolektyvinės sutarties, vėliau teikė reikalavimus ir rengė streiką. Prie viso šito buvo kviečiamos jungtis Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, tačiau pastarųjų vadovai Audrius Jurgelevičius ir Eugenijus Jesinas tuo metu „derėjosi“ su ministru Dainumi Pavalkiu ir į atstovybę jungtis nepageidavo.

2015 m. balandį, kai vyriausybė suteikė įgaliojimus Švietimo ir mokslo ministerijai vesti derybas su profesinėmis sąjungomis dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas ir LŠDPS balandžio 9 d. kreipėsi į kolegas kviesdamos sudaryti vieną švietimo ir mokslo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę. Tuo metus jos buvo dvi.

2015 m. vasaros pradžioje įvyko pasitarimas dėl jungtinės švietimo profesinių sąjungų atstovybės, kuriame dalyvavo net aštuonių organizacijų atstovai. Buvo derinamas susitarimo dėl jungtinės atstovybės sudarymo projektas. LŠDPS siekė sudaryti išsamų dokumentą ir siūlė verčiau užtrukti ilgiau jį derinant, bet kad nebekiltų ginčų ateityje. Toks susitarimas taip ir neišvydo dienos šviesos.

Tačiau 2015 m. balandžio 30 d. pavyko sudaryti susitarimą dėl Vilniaus mieste veikiančių švietimo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo, kurį pasirašė Vilniaus švietimo profesinė sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Ramutė Minkevičienė, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė Nijolė Karaškaitė, Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Kindurienė ir Vilniaus švietimo įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Gintaras Skapas.

2016 m. rudenį apie ketinimą jungtis į vieną juridinį darinį viešai pranešė trys organizacijos – Lietuvos švietimo, Lietuvos švietimo įstaigų ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos. LŠDPS kreipėsi į kolegas su pasiūlymu vienyti iš karto visas švietimo sistemoje veikiančias profesines sąjungas ir įtraukti LŠDPS į susijungimo procesą organizuojančios bendros darbo grupės veiklą. Iš Eugenijaus Jesino, Audriaus Jurgelevičiaus ir Jūratės Voloskevičienės gautame atsakyme informuojama, jog jie nematantys galimybės LŠDPS atstovams dalyvauti konsultacijose dėl susijungimo, o pagrindine kliūtimi įvardijamas LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

 

2.2. Kitos profesinės sąjungos

2013 m. LŠDPS iniciatyva įvyko keli susitikimai su įvairių jokiems nacionaliniams centrams nepriklausančių profesinių sąjungų atstovais dėl bendradarbiavimo, tačiau tampriausiai iki šiol bendraujama su Nacionaliniu pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu (NPPSS).

LŠDPS rėmė ir dalyvavo NPPSS rengiamose protesto akcijose, o ši palaikė LŠDPS reikalavimus.

2016 m. gruodžio 1 d. pareigūnų, švietimo ir transporto darbuotojų profesinės sąjungos bei asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ sudarė bendradarbiavimo susitarimą. Į asociaciją susijungusios profsąjungos teikė valdžiai pasiūlymus, kaip stiprinti darbuotojų derybines galias, taip pat ir dėl rengiamo Darbo kodekso.

2017 m. sausį prie asociacijos susitarimą sudariusių pareigūnų, švietimo ir transporto darbuotojų bei Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio prisijungė Lietuvos muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, po kelių mėnesių – Vilniaus švietimo profesinė sąjunga.

 

2.3. Tėvų ir vadovų asociacijos

Su Lietuvos tėvų forumu glaudžiau bendradarbiauta prieš 2014 m. streikus, tačiau vėliau išryškėjo pernelyg dideli ideologiniai skirtumai.

Su mokyklų vadovų asociacijomis bendradarbiavimas suaktyvėja prieš streikus arba kai rengiamasi priimti teisės aktus, susijusius su vadovais. Pastarąjį kartą LŠDPS pirmininkas kviestas į vadovų asociacijų renginius 2017 m. pradžioje, kai kalbėta apie ugdymo įstaigų vadovų kadencijas.

 

3. SPAUDIMO PRIEMONĖS

3.1. 2014 m. streikas

Birželio 17 d. į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę susibūrusios 5 pedagogų profesinės sąjungos – LŠDPS, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ – švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu įteikė reikalavimus:

  1. Atkurti mokinio krepšelio dydį;

  2. Ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti mokytojų atlyginimams;

  3. Atkurti bazinės mėnesinės algos dydį;

  4. Sumažinti vaikų skaičių ikimokyklinių įstaigų grupėse ir mokyklų klasėse;

  1. Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį;

  2. Sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į pensiją nuo 55 metų.

Rugpjūčio pabaigoje Trišalė taryba informuojama, kad įteikus reikalavimus Švietimo ir mokslo ministerijai ši nesudarė sąlygų išspręsti kolektyvinį darbo ginčą taikiai, todėl jungtinė atstovybė įgyja teisę skelbti streiką šakos lygiu.

Rugsėjo 16 d. Jungtinė atstovybė gavo švietimo ir mokslo ministro Daniaus Pavalkio sutikimą kilusį kolektyvinį ginčą nagrinėti pasitelkiant tarpininką.

Rugsėjo 17 d. įvyko SMS žinučių ir el. laiškų akcija „Politikai gyvena, o visi kiti tik išgyvena“: ministras bei Seimo nariai „užversti“ žinutėmis ir el. laiškais.

Spalio 28 d. prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinkę apie 700 pedagogų iš visos Lietuvos reikalavo grąžinti skolą – per krizę švietimui sumažintas lėšas.

Lapkričio 13 d. Lietuvos ugdymo įstaigose įvyko įspėjamieji dviejų valandų streikai. Tą pačią dieną Vilniuje susirinkę streikavę pedagogai pakvietė ministrą susitikti, o jam neatėjus į ministeriją nuėjo patys. Juos priėmė viceministras Rimantas Vaitkus. Tą dieną Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ pareiškė nepasitikėjimą ministru Dainiumi Pavalkiu.

Gruodžio 2 d. Lietuvos ugdymo įstaigose prasidėjo neterminuotas streikas.

Gruodžio 3 d. kartu su „Solidarumu“ surengiamas mitingas„Iškovojome Nepriklausomybę, iškovosime saugų ir orų gyvenimą!“.

Gruodžio 4 d. Lietuvos Seimas priima 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, streiką toliau tęsti netikslinga, todėl jis buvo sustabdytas.

 

3.2. 2015 – 2016 m. streikai

Spalio 28 d. įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų kongresas „Švietimo politika – socialinio sprogimo link“, kurią surengė šešios profesinės sąjungos: Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Švietimo profesinė sąjunga „Solidarumas“. Mokytojų kongresas, į kurį atvyko apie 500 švietimo darbuotojų, vieningai nutarė streikuoti.

Atsižvelgiant į kongrese priimtą manifestą, šešios profesinės sąjungos įteikė reikalavimus Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui bei švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei:

1. Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. sausio 1 d.:

– nuo 2016 m. sausio 1 d. – 1045 Eur

– nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1093 Eur

2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus:

– nuo 2016 m. sausio 1 d. – 10 proc.

– nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc.

– nuo 2017 m. sausio 1 d. – 10 proc.

3. Palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus:.

– nuo 2016 m. sausio 1 d. – 5 proc.

– nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc.

– nuo 2017 m. sausio 1 d. – 7 proc.

4. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą.

5. 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. EUR išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą.

6. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse):

– ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5-3 metų grupėse iki 10, 3-7 metų – iki 15 vaikų;

– bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse iki 22, 5-12 klasėse iki 25 mokinių.

Kadangi ŠMM atsakymas į reikalavimus profsąjungų netenkino, jos lapkričio 23 d. pasiūlė sudaryti taikinimo komisiją, kurioje ginčo išspręsti nepavyko.

Įsėjamieji streikai įvyko gruodžio 8 d. ir 10 d. Streiką lydėjo akcija „Padėk vyriausybei – išjunk šviesą“, kurios metu LŠDPS kvietė ugdymo įstaigose gruodžio 8 ir 10 dienomis dviem valandom išjungti šviesas. Kai kurios įstaigos prie žvakių dirbo abi dienas, dauguma dalyvavusiųjų akcijoje – tik gruodžio 10 d.

Profesinėms sąjungoms pranešus apie tolimesnius streikus, nes dėl jų iškeltų reikalavimų nebuvo susitarta, vyriausybėje inicijuoti keli susitikimai, tačiau rezultatų nesulaukta.

Vasario 9 dieną Trišalėje taryboje apsvarstytas neterminuoto švietimo šakos streiko klausimas.

Vasario 15 d. įvyko šešių profesinių sąjungų surengta protesto akcija-mitingas „Išgyventi. Negalima emigruoti“.

Vasario 19 d. įvykęs švietimo profesinių sąjungų atstovų susitikimas su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi jokių rezultatų nedavė. Vėl žarstyti pažadai, „ištraukta“ naujų pasiūlymų, tačiau lapkričio 16 d. profsąjungų iškelti reikalavimai nenagrinėti, jiems įgyvendinti reikalingi sprendimai nepriimti.

Vasario 22 d. prasidėjo neterminuotas švietimo šakos streikas

Vasario 29 d. streikuojančių profesinių sąjungų atstovai susitiko su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. Jos teigimu, ministerija prie žadėtų 5 mln. eurų ketina rasti dar 1,2 mln. ir pasiūlė visiems kartu kreiptis į Premjerą, kad šis įsipareigotų Vyriausybės rezervuose rasti dar 7 mln. Dalis profesinių sąjungų iš karto sutiko su pasiūlymu, tuo tarpu LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas pasigedo kitų iškeltų reikalavimų svarstymo. Jis taip pat nepasirašė ir parengto protokolo, kuris turėjo būti teikiamas Premjerui.

Kovo 2 d. LŠDPS pareiškė kategoriškai nesutinkanti su vadinamuoju „derybų rezultatu“, kai dalis profesinių sąjungų paskelbė, jog sutiks laikinai sustabdyti paskelbtą streiką, jeigu bus rasti 12 mln. eurų pedagogų algoms pakelti.

Tą pačią dieną įvykusiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje svarstant klausimą „Dėl švietimo profsąjungų ir Vyriausybės derybų eigos“ LŠDPS pirmininkas nesutiko su kolegų teiginiais, esą daugiau nei 12 mln. užtektų, kad profsąjungos nutrauktų streiką, o likusieji reikalavimai būtų įgyvendinami derantis dėl kolektyvinės sutarties. Anot jo, kolektyvinis ginčas ir kilo dėl to, jog derybos dėl kolektyvinės sutarties atsidūrė aklavietėje, o jeigu derybos realiai nevyko iki streiko, tai naivu tikėtis, kad jos vyks po streiko. A. Navickas pasiūlė pirma pasirašyti kolektyvinę sutartį ir tik tada nutraukti streiką.

Kovo 3 d. keturios profesinės sąjungos su ministre ir premjeru pasirašė susitarimą „Dėl streiko užbaigimo“, kurį LŠDPS įvertino neigiamai ir paskelbė tęsianti neterminuotus streikus. Anot LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, tiek prieš streikus, tiek iš jų išeinant neturime nieko išskyrus pažadus.

Kovo 4 d. LŠDPS koordinavimo taryba nusprendė taip pat nutraukti neterminuotą streiką, nes vienai organizacijai streiką tęsti netikslinga. Streikavo 62 įstaigos 23 savivadybėse.

 

3.3. 2017 m.

Švietimo ir mokslo ministerijai pranešus apie ketinimus ilginti mokslo metus, kovo viduryje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Vilniaus švietimo profesinė sąjunga ir asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ surengė švietimo darbuotojų, moksleivių, tėvų apklausą. Joje dalyvavo 15 600 respondentų, beveik pusė jų (46,9 proc.) – tėvai, 24 proc. – mokytojų, 22,4 proc. – mokinių, 2 proc. – mokyklų vadovų ir 4,3 proc. – nepriklausančių nė vienai kategorijai. Absoliuti dauguma apklaustųjų (89,9 proc.) atsakė nemanantys, kad didesnis mokymosi dienų skaičius pagerins ugdymosi kokybę ir mokymosi rezultatus.

Balandžio 10 d. prie Švietimo ir mokslo ministerijos, o vėliau – prie Vyriausybės įvyko protesto akcija prieš mokslo metų ilginimą „Ar ilgiau yra geriau?“, kurią kartu su LŠDPS surengė Vilniaus švietimo profesinė sąjunga ir asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“.

Rugsėjo 26 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kartu su kitomis penkiomis švietimo ir mokslo darbuotojams atstovaujančiomis profesinėmis: Lietuvos švietimo įstaigų profesine sąjunga, Lietuvos švietimo profesine sąjunga, Lietuvos mokytojų profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu premjerui Sauliui Skverneliui įteikė aštuonis reikalavimus:

1. Remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti švietimo sistemos stabilumą ir ilgalaikių perspektyvų tęstinumą iki 2017 m. spalio 5 d. pasirašyti tokios redakcijos švietimo šakos kolektyvinę sutartį, dėl kurios buvo sutarta paskutiniame derybiniame susitikime š. m. birželio 27 d.;

2. Nuo 2018 m. sausio 1 d. panaikinti pedagogų darbo apmokėjimo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „žirkles“, skiriant valstybės biudžete tikslinę dotaciją, tokiu būdu pasiekiant mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų maksimalų dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priede;

3. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pilna apimtimi, įvertinus profesinių sąjungų teiktus siūlymus, įvesti naują mokytojų darbo apmokėjimo tvarką – etatinį darbo apmokėjimą, kuriame būtų numatyti 20 procentų didesni mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai;

4. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., keičiant pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, nustatyti atitinkamai didesnius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus darbuotojams, turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą;

5. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principais ir suderinus su švietimo profesinėmis sąjungomis, pradėti įgyvendinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų etatinio darbo apmokėjimo modelio pokyčius, skiriant tam papildomas lėšas valstybės biudžete;

6. Ruošiantis mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui, iki 2017 m. gruodžio 1 d., suderinus su švietimo profesinėmis sąjungomis, paruošti sąlygas ir numatyti valstybės biudžete tikslines lėšas, o nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėti įgyvendinti žmogiškųjų išteklių švietime optimizavimo plano dalį, kurioje būtų numatyta galimybė gauti kompensacines išmokas pedagoginiams darbuotojams, įskaitant mokslo ir studijų institucijų pedagoginius darbuotojus, turintiems ne mažiau kaip 30 metų pedagoginį stažą, kuriems liko ne daugiau kaip 5 metai iki teisės gauti senatvės pensiją, tačiau savo noru pasitraukusiems iš pedagoginio darbo švietimo sektoriuje;

7. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse):

– ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse – iki 10 vaikų; 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų;

– bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22, 5 – 12 klasėse – iki 25 mokinių;

8. Vykdant aukštųjų mokyklų reformą, 2017 metais inicijuoti teisines prielaidas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimų didinimui 2018 metais, o nuo 2019 metų II ketvirčio didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus, atitinkamai kasmet tam skiriant papildomas biudžeto lėšas.

Spalio 9 d. ministrės Jurgitos Petrauskienės kvietimu įvyko susitikimas su profesinių sąjungų atstovais „aptarti rugsėjo 26 d. profesinių sąjungų reikalavimus ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio projektą“. Pristatytos Vyriausybės pasitarime išsakytos pastabos kolektyvinės sutarties projektui, t.y. nurodyta išbraukti visus punktus, kurie susiję su papildomu finansavimu iki 2020 m., išskyrus mokytojų etatinį apmokėjimą.

Spalio 18 d. įvyko paskutinis derybų dėl šakos kolektyvinės sutarties projekto posėdis, kuriame daugumos profesinių sąjungų atstovų balsais rasti kompromisiniai sprendimai ir oficialiai paskelbta, kad ministerijai pavyko sutarti su profesinėmis sąjungomis dėl švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties.

Spalio 30 d. LŠDPS Koordinavimo taryba pritarė pasiūlymui sprendimą dėl švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo svarstyti artėjančiame LŠDPS suvažiavime lapkričio 18 d.

Lapkričio 6 d. Vyriausybėje šešių profesinių sąjungų (be LŠDPS) pirmininkai su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Tuo tarpu ŠMM kancleris Tomas Daukantas profesines sąjunga rašte informavo, jog sutarties pasirašymas pratęsiamas iki lapkričio 20 d., ir tik tada ji bus registruojama, kaip numato teisės aktai.

 

3.4. LŠDPS kitose protesto akcijose:

2013 m. kovo pabaigoje LŠDPS atstovai dalyvavo Šiauliuose įvykusiame mitinge, kuriuo buvo reiškiamas nepritarimas numatytai mokyklų tinklo pertvarkai.

2013 m. lapkričio 28 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos delegacija dalyvavo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo protesto akcijoje prie Valdovų rūmų.

2014 m. birželio 18 d. apie 450 Lietuvos šveitimo darbuotojų profesinės sąjungos narių iš visos Lietuvos dalyvavo švietimo sistemoje veikiančių profesinių sąjungų surengtame mitinge.

2014 m. spalio 24 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos delegacija dalyvavo prie Vyriausybės Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo surengtame pikete, kuriuo siekta atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į mokslo skurdinimo ir naikinimo politiką.

2015 m. rugsėjo 10 d. LŠDPS dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos bei Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengtame mitinge prieš darbuotojų garantijų mažinimą naujajame Darbo kodekso projekte.

2015 m. spalio 16 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus rajono susivienijimo atstovai dalyvavo tautinių mažumų mitinge „Prieš neteisingą politiką socialinėje ir švietimo srityse“.

2016 m. birželio-liepos mėn. LŠDPS prisijungė prie akcijos „Gyvenimas per brangus: arsi ar pasikarsi?“, kuri baigėsi liepos 4 d. vakare eisena ir mitingu prie Seimo.

2016 m. liepos 19 d. prie Vyriausybės visų švietimo profesinių sąjungų atstovai surengė piketą protestuodami prieš pedagogų padėtį pabloginsiantį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengiamą Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą.

2016 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai dalyvavo mitinge prie Seimo, kurio tikslas – įtikinti parlamentarus palaikyti prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktus naujojo Darbo kodekso pasiūlymus.

2017 m. sausio 21 d. protestas prieš Kanados–ES laisvosios prekybos susitarimą CETA Vilniuje. Šiame susitarime numatomi reikšmingi įsipareigojimai privačioms paslaugoms švietimo srityje.

 

4. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

LŠDPS yra Švietimo internacionalo – EI (Education Internacional) ir Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto – ETUCE (European Trade Union Committee for Education) narė. Nario mokestis mokamas EI, jo dydis pagal specialią formulę perskaičiuojamas kasmet.

LŠDPS 2013 m. palaikė streikuojančius Graikijos pedagogus, protestuojančius prieš griežtas priemones mažinant išlaidas viešajame sektoriuje. LŠDPS kreipėsi ir į Europos Komisijos vadovą, kuriame prašoma reaguoti į Graikijos vyriausybės veiksmus prieš šalies mokytojus.

LŠDPS taip pat rėmė ir kolegų iš Lenkijos „Solidarność“ protestą prieš švietimo darbuotojų darbo sąlygų bloginimą, jiems siųstas palaikymo laiškas.

2013 m. rugsėjo 22-25 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir prezidiumo nariai Erika Leiputė-Stundžienė, Zita Miškinytė-Mazurienė ir Vytautas Silvanavičius viešėjo Norvegijoje. Kartu su kitų profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir savivaldybių atstovais iš Lietuvos – projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse” – dalyviais jie lankėsi įvairiose Steinkjer’o savivaldybės įstaigose ir įmonėse.

2014 m. gegužės 12 d. LŠDPS prezidiumo nariai Rygoje dalyvavo Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos surengtoje protesto akcijoje. Apie 7 tūkst. žmonių po eitynių susirinkusių Rygos Domo katedros aikštėje reikalavo sugrąžinti skolą, kurią vyriausybei jie paskolino, kad būtų įveikta krizė.

2014 m. balandį LŠDPS delegacija lankėsi Taline, kur susipažino su profsąjungomis ir švietimo sistema.

2014 m. spalio 2 d. Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė susitiko su Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto vadovu Martin Rømer. LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, pradėdamas pokalbį informavo, kad susitikimas inicijuotas norint išsiaiškinti tam tikrus niuansus, nes tiek švietimo, tiek profesinių sąjungų situacija Lietuvoje yra pakankamai komplikuota. Paliesti profsąjungų vienybės, derybų su Švietimo ir mokslo ministerija klausimai. ETUCE vadovas Martin Rømer pabrėžė, kad profsąjungos turėtų daryti viską kartu: teikti reikalavimus, derėtis, jei reikia – streikuoti. Tačiau į klausimą, ką daryti, jeigu kvietimai vienytis ignoruojami, svečias neatsakė.

2015 m. liepos 21-26 dienomis LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas dalyvavo Kanados sostinėje Otavoje įvykusiame tarptautinės švietimo profesinių sąjungų organizacijos Education International septintajame kongrese. Kongrese perrinkti EI vadovai, išrinkta valdyba, buvo svarstomos ir priimamos įvairios rezoliucijos: dėl kokybiškų mokymo ir mokymosi sąlygų sudarymo, dėl techninio personalo teisių pripažinimo ir įvertinimo, prieš privatizavimo ir komercializavimo tendencijas švietimo sektoriuje, prieš tarptautines prekybos ir investicijų sutartis: TTIP (Transatlantinė prekybos ir investicijų sutartis), TISA (sutartis dėl prekybos paslaugomis), CETA (Išsamus Kanados ir ES ekonomikos ir prekybos susitarimas), TPP (Ramiojo vandenyno partnerystė), kurios verslą iškelia virš visuomenės.

2016 m. rugsėjo 5-6 dienomis Vilniuje įvyko tarptautinis seminaras, susijęs su investicijomis į švietimą ir švietimo profesinių sąjungų dalyvavimu Europos ekonomikos valdymo semestre, kurį surengė Europos švietimo profesinių sąjungų komitetas ETUCE. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad mažėja investicijų į švietimą, o daugelyje Europos šalių mokytojų profesinės sąjungos nepakankamai dalyvauja švietimo politikos koordinavime. Seminare dalyvavo LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

2017 m. rugsėjo 13 d. LŠDPS būstinėje viešėjo pedagogų delegacija iš Švedijos nacionalinės mokytojų profesinės sąjungos „Lärarnas Riksförbund“. Atvyko virš 20 svečių, kurie atstovauja pedagogams Stokholmo mieste. LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas svečiams pristatė Lietuvos švietimo sistemą, profesinės sąjungos istoriją, struktūrą, veiklą. Švedai savo ruožtu papasakojo, su kokiais iššūkiais susiduria pedagogai jų šalyje.

 

5. LŠDPS PADALINIŲ VEIKLA

5.1. Muzikos, meno ir dailės mokytojų centras

2013 kovo 25 d. įsteigtas Muzikos ir meno mokyklų mokytojų centras. Jam vadovauti išrinkta Vilniaus B. Jonušo muzikos mokyklos profesinės organizacijos pirmininkė Rita Kalinskienė.

2014 m. sausio 30 d. šalies muzikos ir meno mokyklų profsąjungų atstovai neformalaus ugdymo reikalus aptarė su švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaite.

2014 kovo 20 d. įvyko Muzikos ir meno mokyklų mokytojų centro konferencija „Pedagogas – menininkas – tiekėjas“. Tai – renginys iš konferencijų ciklo „Laiptai į pedagogų profesijos prestižą ir savigarbą“. Kadangi konferencijoje dalyvavo nemažai dailės mokyklų atstovų nuspręsta papildyti centro pavadinimą į jį įtraukiant ir dailės mokyklas. LŠDPS Muzikos, meno ir dailės mokytojų centro pirmininke išrinkta Adelė Kasputienė iš Vievio meno mokyklos.

2015 m. Muzikos, meno ir dailės mokyklų mokytojų centras inicijavo respublikinio meninių tekstų ir piešinių konkursą „Mano mokytojas“. LŠDPS gavo per tūkstantį mokinių darbų, didžioji dalis jų – piešiniai, meninių tekstų atsiųsta apie 100. Vertinimo komisija iš viso atrinko 74 geriausius darbus trijose amžiaus grupėse (11 tekstų ir 63 piešinius), o diplomus dar gavo 113 mokinių iš visos Lietuvos (22 tekstų ir 91 piešinio autorius). Rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje Mokytojų namuose Vilniuje veikė paroda, kurioje buvo eksponuoti laureatų piešiniai. Ten pat spalio 2 d. įvyko baigiamasis konkurso „Mano mokytojas“ renginys, skirtas Tarptautinei mokytojų dienai.

 

5.2. Pagalbos mokiniui specialistų centras

2013 gegužės pradžioje LŠDPS Pagalbos mokiniui specialistų centras kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl vieno iš Mokinio krepšelio metodikos tobulinimo darbo grupės siūlymo. Pagalbos mokiniui specialistai prieštaravo mėginimui pertvarkyti lėšų skyrimą švietimo pagalbai organizuoti baimindamiesi, kad bus mažinami pagalbos mokiniui specialistų etatai mokyklose. LŠDPS pagalbos mokiniui specialistų centro pirmininkės Rimos Juškienės ir LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko pasirašytame rašte ministrui ir minėtai darbo grupei išdėstyti argumentai, kodėl manoma, jog siūloma tvarka bus žalinga mokiniams.

Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos apraše atsižvelgta į centro pageidavimus, jame išbraukti žodžiai „gali būti“ steigiami logopedo, specialiojo pedagogo bei tiflopedagogo ar surdopedagogo etatai. Taip pat numatyta, kad skaičiuojant mokinius, mokinys, turintis didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų prilyginamas dviem mokiniams.

LŠDPS Pagalbos mokiniui specialistų centras ne vienerius metus Švietimo ir mokslo ministerijoje kėlė klausimą dėl mokinio krepšelio skaičiavimo metodikos: kodėl mokykloms suvedus mokinių sutrikimus į elektroninę mokinių duomenų bazę, 35 proc. priedas neskaičiuojamas už mokinius, turinčius fonologinių kalbos sutrikimų. Dėl to mokyklos negavo ženklios sumos lėšų. Nuo 2014 m. metodika pakeista, tačiau ankstesniais metais prarastų lėšų mokykloms niekas nekompensavo.

LŠDPS pagalbos mokiniui specialistų centro pirmininkė Rima Juškienė 2016-2017 mokslo metų pradžioje iškėlė problemą, jog įvairių rajonų pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) derinant švietimo pagalbos gavėjų sąrašus iš švietimo įstaigų logopedų reikalauja daugybės skirtingų dokumentų. „Vaikai kuo toliau, tuo labiau pralaimi popierizmui“, – tąsyk pastebėjo R. Juškienė. LŠDPS dėjo visas pastangas, kad situacija pasikeistų, ir galiausiai 2016 m. gruodį ŠMM parengė raštą „Dėl logopedų dokumentų“.

 

5.3. LŠDPS ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centras

2013 m. birželio 19 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų tobulinimą. Jame dalyvavo ir LŠDPS Ikimokyklinių įstaigų darbuotojų centro vadovė Irena Peciukonienė. Buvo siekiama, kad Trišalė taryba kreiptųsi į Premjerą bei švietimo ir mokslo ministrą, jog būtų perskaičiuojamos ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšos.

2013 m. gruodį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį reikalaudama panaikinti diskriminaciją, atsiradusią dėl to, kad iki šiol nėra atkurti ikimokyklinių įstaigų darbuotojų atlyginimų koeficientai.

2014 m. kovo 13 d. įvyko LŠDPS ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro konferencija „Ikimokyklinis ugdymas: Europos standartai ir apgailėtinos darbo sąlygos“, kuria startavo LŠDPS konferencijų ciklas „Laiptai į pedagogų profesijos prestižą ir savigarbą“. Joje dar vienai trejų metų kadencijai į LŠDPS ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro pirmininko postą perrinkta Irena Peciukonienė.

2015 m. birželio 8 d. LŠDPS ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro pirmininkė I. Peciukonienė didžiausias ikimokyklinio ugdymo bėdas paminėjo susitikime su ministre Audrone Pitrėnienė. Jos teigimu, diskusijų, planų, kaip reformuoti esamą sistemą būta daug, tačiau realių darbų nepadaryta.

 

5.4. Profesinio ugdymo įstaigos

2015 m. gruodžio 10 d. LŠDPS būstinėje įvyko profesinio ugdymo įstaigų darbuotojų apskritojo stalo diskusija. Pagrindinis šio renginio tikslas – išgryninti šių ugdymo įstaigų problemas ir kelti jas nacionaliniu lygmeniu bei planuoti tolimesnius veiksmus. Po kelias valandas trukusių diskusijų nutarta sudaryti darbo grupę, kuri aiškiai suformuluos problemos esmę ir pasiūlys, kaip ją galimą būtų išspręsti.

 

6. MOKYMAI

2013 m. rugpjūčio 21-23 d. poilsio ir seminarų centre „Dubingiai“ vyko mokymai „Socialinis dialogas švietimo įstaigoje. Pedagogo juridinės ir vadybinės kompetencijos plėtojimas“, kuriame dalyvavo 55 LŠDPS nariai. Seminarą vedė atsakingi profsąjungos darbuotojai, juristai, derybų ir konfliktų valdymo specialistas prof. Juozas Lakis, pranešimą skaitė Premjero patarėjas švietimui prof. dr. Andrius Bielskis, profsąjungų veiklos patirtimi dalinosi švietimo įstaigų profesinių sąjungų ir susivienijimų pirmininkai.

2014 m. balandžio 13-15 dienomis LŠDPS koordinavimo nariai vyko į edukacinę kelionę į Estiją. Kelionės dalyviai susitiko su Estijos profesinių sąjungų konfederacijos vadovu (EAKL) Peep Peterson, su Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Talino miesto susivienijimo pirmininke Evi Veesaar ir Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (EHL) vadovu Reemi Voltri, apsilankė Mokytojų namuose, Talino paslaugų verslo mokykloje ir gimnazijoje.

2015 m. rugpjūčio 19-21 d. Aukštadvaryje įvyko mokymai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos visų lygių lyderiams „Kaip pasiekti susitarimų ir išgyventi šiuolaikinėse organizacijose“. Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Jolita Vveinhardt išsamiai papasakojo apie mobingą, šios sąvokos ir reiškinio „atsiradimą“ pasaulyje ir Lietuvoje. Antrąją dieną lektorius Mindaugas Žebrauskas vedė mokymus apie tai, kaip suderinti interesus ir pasiekti geriausių susitarimų. Trečiąją dieną pranešimą skaitęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis kalbėjo apie kitą problemų sprendimo būdą – viešąjį konfliktą.

2016 m. rugpjūčio 25-26 d. Švenčionių rajone, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre, įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos mokymai „Viešasis kalbėjimas: teorija ir praktika“. Lektorius Igoris Vasiliauskas visą dieną skyrė viešojo kalbėjimo teorijai ir praktikai. Kitą dieną lektorius Žydrūnas Sadauskas dėstė seminaro dalyviams, kaip atpažinti pagrindines charakterio savybes taikant veidoskaitos metodiką bei pagal automatines žmonių reakcijas įvairiose situacijose.

2017 m. rugpjūčio 21-22 dienomis seminarų ir poilsio centre Dubingiuose įvyko kasmetinis seminaras Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos aktyvui. Tąkart pasirinkta neabejotinai aktualiausia tema – nuo liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas. Per 100 dalyvių iš visos Lietuvos klausėsi vieno iš dokumento rengėjų advokato dr. Tomo Bagdanskio ir profsąjungoms derybose atstovavusio advokato dr. Nerijaus Kasiliausko komentarų.

Kasmet pradedant 2015 m. pavasarį rengiami dviejų dienų mokymai naujiems LŠDPS susivienijimų ir organizacijų pirmininkams „Socialinis dialogas švietimo įstaigoje. Pedagogo juridinės ir vadybinės kompetencijos plėtojimas“. Mokymus veda atsakingi profsąjungos darbuotojai, juristai, profsąjungų veiklos patirtimi dalinasi susivienijimų pirmininkai.

 

7. BENDRAVIMAS SU ŽINIASKLAIDA

Per ataskaitinį laikotarpį LŠDPS surengė 5 spaudos konferencijas, parengta ir išplatinta virš 20 pranešimų spaudai, 5 LŠDPS pirmininko straipsniai.

LŠDPS pirmininkas dažnai kviečiamas komentuoti švietimo aktualijas spaudoje, televizijoje radijuje.

2017 m. prieš mokslo metus buvo parengtas ir susivienijimams išsiųstas straipsnis, kurį raginome savo vardu publikuoti vietinėje spaudoje. Kai kurie susivienijimai LŠDPS informacija vietinėje spaudoje dalinasi nuolat.

2014 m. atidaryta LŠDPS paskyra socialiniame tinkle Facebook, nuolat pildomas tinklalapis lsdps.lt, rengiamas ir platinamas el. naujienlaiškis.

 

7.1. Skundai

2015 m. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos profesinės organizacijos pirmininkė Joalita Lynikienė kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su skundu dėl interneto svetainėje 15 min.lt ir laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ paskelbtos netiesos ir konfidencialios informacijos paviešinimo. Taip pat dėl to paties kreiptasi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją. Tąsyk nebuvo nustatyti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimai.

2017 m. kovo 1 d. Visuomenės informavimo etikos komisija svarstė šešių asmenų ir keturių profesinių sąjungų skundą dėl Algio Ramanausko publikacijos „Išgyvenimo vadovas moksleiviui“, publikuoto tinklalapyje alfa.lt. Po minėtos publikacijos paskelbimo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į Prezidentę, kad ši netoleruotų ir įvertintų minėtą tekstą. Taip pat buvo prašoma, kad Prezidentūra kreiptųsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai padarytos baudžiamosios veikos, kurstant smurtauti, fiziškai susidoroti, viešai tyčiojantis iš mokytojų.

Visuomenės informavimo etikos komisija, išnagrinėjusi skundus nusprendė, jog minėtoje publikacijoje buvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 15 ir 21 straipsniai.

 

8. APDOVANOJIMAI

LŠDPS nariai kasmet gauna prestižinius apdovanojimus.

2014 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo tarptautinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojus, jų mokytojus ir komandų vadovus, tarp kurių buvo ir Gražvydas Gasparavičius, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos muzikos mokytojas metodininkas, aktyvus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo narys.

2015 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Vyriausybėje buvo paskelbti ir apdovanoti penki geriausieji 2014 metų mokytojai, tarp kurių buvo ir LŠDPS narys, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos muzikos teorijos metodinės grupės pirmininkas, mokytojas ekspertas Algirdas Kiškis.

2015 m. Zarasų rajono Pauliaus Širvio progimnazijos ir „Ąžuolo“ gimnazijos mokytojų Rimutės Morozovienės ir Gintarės Trukanienės kartu su LŠDPS Zarasų skyriaus pirmininke Egle Napriene parengtas darbas „Bendruomenės telkimas organizuojant viešą pilietinį renginį „Pilietiškumo pamoka“ tapo vienu iš konkurso „Pilietiškumo ugdymo sėkmės istorija“ nugalėtojų.

2016 m. kovo 9 d. tarp Vyriausybėje apdovanotų geriausių 2015 metų mokytojų – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė, Šiaulių rajono Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoja ekspertė Stasė Riškienė.

2017 m. kovo 7 d. Lietuvos valdovų rūmuose su kitais geriausiais 2016 m. pedagogais apdovanota Agnė Rickevičienė, Švenčionių rajono Pabradės meno mokyklos choreografijos mokytoja, įstaigos profesinės organizacijos pirmininkė.