Jei visos mokytojos yra metodininkės ar švietimo vadybos magistro laipsnis reiškia aukštesnę kvalifikaciją?
DK 135 str. taikymui yra reikšminga darbuotojo kvalifikacija. T.y. pirmenybės teisė likti darbe pagal šio str. 2-5 punktus taikoma tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė nei kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje kvalifikaciją. Tačiau darbuotojo kvalifikaciją, sugebėjimus atlikti tam tikras pareigas lemia ne tam tikros mokyklos baigimo dokumentas (išskyrus atvejus, kai eiti tam tikras pareigas reikalaujama tokio dokumento), o praktiniai to darbuotojo darbo rodikliai.
Sakykime mokytoja papildomai turi švietimo vadybos magistro laipsnį. Kasacinio teismo praktikoje papildomos kvalifikacijos klausimu laikomasi pozicijos, kad pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 straipsnio 2 daliai taikyti, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad papildomų specializacijų turėjimas nereiškia aukštesnės kvalifikacijos. Tokios pat pozicijos LAT laikėsi ir kitoje nutartyje, išaiškinęs, jog papildoma specializacija nėra papildoma kvalifikacija, atspindinti geresnius darbuotojo įgūdžius pagrindinio (atliekamo) darbo kontekste.
Taigi šiuo atveju, turėdama papildomą specialybę,darbuotoja nebus laikoma esanti aukštesnės kvalifikacijos, tačiau tai gali turėti įtakos vertinant mokytojos įvairiapusiškumą, pasirengimą, geresnius įgūdžius dirbti pagrindinį darbą.
