Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu nuo 2005 m. liepos 1 d. invalidumo grupės nebenustatomos, vietoje jų yra nustatomas neįgalumo lygis asmenims iki 18 metų, darbingumo lygis darbingo amžiaus asmenims ir specialiųjų poreikių lygis asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių.
DK 146 str. 1d. 5 p. numato galimybę nustatyti ne visą darbo laiką neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) išduotą išvadą. Ne visas darbo laikas nustatomas dėl darbuotojo sveikatos būklės. Darbdavys neturi teisės laisvai apsispręsti dėl susitarimo nustatyti ne visą darbo laiką, t.y. darbdaviui nustatoma ne teisė, o pareiga priimti darbuotojo pasiulymą susitarti dėl ne viso darbo laiko.
DK komentare rašoma, jog vien aplinkybės ar sąlygos (kaip neįgalumas) nėra savarankiškas pagrindas nustatyti ne visą darbo laiką, jei asmuo, turintis teisę į ne visą darbo laiką, to nereikalauja. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad, negalėdamas pagal sveikatos būklę dirbti visos darbo dienos ir atsisakydamas dirbti sutrumpintą darbo dieną pagal NDNT išvadas, darbuotojas sukuria padėtį, kai tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui jis nepajėgus pagal sveikatos būklę, tai yra kenksminga paties darbuotojo sveikatai. Aptariamos medicinos įstaigos išvadose nurodžius darbuotojui negalint dirbti normalaus darbo laiko ir šiam atsisakius dirbti sutrumpintą, darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
NDNT pažymoje rašoma, kokį darbą darbuotojas dirbti gali. Jei nustatoma, kad darbuotojas dirbti šio darbo negali, darbdavys gali atleisti jį pagal 136 str. 4 d. – be įspėjimo, pagal NDNT išvadą.
DK 273 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas, pagal sveikatos įstaigos išvadas dėl sveikatos būklės negalintis dirbti sutarto darbo ar eiti pareigų, jo sutikimu turi būti perkeltas į šio darbuotojo sveikatą ir kvalifikaciją atitinkantį darbą, ir tik tuo atveju, jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į kitą darbą arba nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys gal atleisti darbuotoją.
NDNT, priimdama sprendimus dėl neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų, asmens sveikatos būklę vertina ir apribojimus dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustato kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir darbingumo lygio procentus. Taigi, tolimesnis darbas priklausys ne tik nuo nustatyto darbingumo lygio, bet ir įrašo pažymoje – kiek ir kokio darbo darbuotojas gali dirbti.
