Nekalbėkime apie pinigus, pakalbėkime apie vaikus (I dalis)

2018-12-07

Vis dar kyla klausimų, kokie yra mūsų streiko reikalavimai. Kartais atrodo, kad apie tai viešai kalbėta daug, tačiau vis dėlto norisi dar kartą akcentuoti juos interpretuojant Lietuvos kontekste. Todėl šį kartą mūsų streiko reikalavimai bus aptarti iš šiek tiek kitos pusės. Kadangi visi dabar labai daug kalba apie mokytojų norą gauti pinigų ir politikų neįgalumą/nenorą jų skirti, meluojant tiek apie sumas, tiek apie valstybės galimybes, tai norėčiau pažiūrėti į kitą to svarbaus proceso dalį – turbūt pačią svarbiausią – į vaiką. Nes mokytojai visų pirma kovoja dėl švietimo sistemos, dėl to, kad kasdien į ugdymo įstaigą atėjęs vaikas gautų visa, ką turime geriausia. Viešai deklaruojama, kad vaikais rūpinamasi, mažinamas skurdas, socialinė atskirtis. Bet turbūt tai ne 30-50 eurų, perdėtų iš vienos kišenės į kitą, o visų pirma sudarytos visiems vienodai kokybiškos sąlygos mokytis ir lavintis. Kaip tai susiję su mūsų reikalavimais? Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje 2018 m. buvo akcentuojama, kad ,,Kiekvieno vaiko pažanga priklauso nuo jo individualių galių ir ugdytojų profesionalumo. Siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos IU auklėtojus, itin svarbu užtikrinti tinkamas jų darbo sąlygas.’’ Turbūt neįmanoma kvestionuoti, kad analogišką išvadą galima daryti kalbant ir apie mokytojus. Todėl visiškai natūralu, kad kalbėdami apie kokybiškas darbo sąlygas visų pirma mes galvojame ir rūpinamės tinkamu kiekvieno vaiko ugdymu.

Streiko reikalavimai:

1. Dėl aiškių ir konkrečių mokytojų etatinio apmokėjimo modelio principų:
1.1. etatą sudaro 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų. 
1.2. etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją.
1.3. Valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei.
Nors šie reikalavimai susiję su savaitinėmis valandomis ir atrodo, kad tai tik mokytojo darbo sąlygų gerinimas, bet turbūt kiekvienas supranta, kad kokybiškai dirbantis, daug laiko pasiruošimui skiriantis, galintis parinkti kiekvienam vaikui tinkančius metodus mokytojas turi tam skirti ne 8 minutes (kaip yra dabar ir kas, pasak ŠMM departamento direktoriaus A.Aldakausko, normalu, o gal, sakyčiau, tiesiog ciniškas požiūris į kokybę), o rašto darbus taisyti ne 3- 5 min. (čia jau niekas nedrįsta ginčytis, bet nedrįsta ir tvarkos pakeisti). Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje 2017 m. tiegiama, kad ,,Mokinių ugdymo(-si) rezultatai gerėja tada, kai jie ugdomi pagal individualius poreikius. Ypač svarbu atpažinti nepalankios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos lemiamus poreikius, nes jų tenkinimas mažina atskirtį.‘‘ Vadinasi, kai mokytojas veda daug kontaktinių pamokų, jam lieka per mažai laiko pasiruošimui, darbų taisymui – iš esmės yra apvagiami vaikai, neužtikrinama jų teisė į individualizavimą, nelieka laiko identifikuoti kylančias problemas, stebėti individualią pažangą. Toje pačioje ataskaitoje teigiama: ,,Didžiajai mokinių daliai ugdymo(-si) poreikiai nenustatomi arba nustatomi fragmentiškai, o poreikiai, kylantys dėl nepalankios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos, dažnai neatpažįstami.’’ Realus kelias spręsti daugelį problemų, kylančių tiek su pamokos kokybe, tiek su visų teise į vienodas sąlygas mokytis ir būti pastebėtiems – tai pamokos kaip svarbiausios ugdymo dalies akcentavimas ir mokytojo kaip svarbios grandies darbo sąlygų gerinimas, nes taip būtų patenkinti visų vaikų poreikiai. O skaičiavimas savaitėmis būtų skaidresnis ir tikslenis, jis reglamentuotų tvarkas, nebepaliktų erdvės savivalei. 

Apibendrinimas: 
• Kalbėdami apie kokybiškas darbo sąlygas galvojame ir rūpinamės tinkamu kiekvieno vaiko ugdymu. 
• Kai mokytojas veda daug kontaktinių pamokų, jam lieka per mažai laiko pasiruošimui, darbų taisymui – iš esmės yra apvagiami vaikai, neužtikrinama jų teisė į individualizavimą, nelieka laiko identifikuoti kylančias problemas, stebėti individualią pažangą.
• Pamokos kaip svarbiausios ugdymo dalies akcentavimas ir mokytojo kaip svarbios grandies darbo gerinimas reikalingas tam, kad būtų patenkinti visų vaikų poreikiai.

Laukite tęsinio.

Lilija Bručkienė