Mokytojai savanoriškai apsikarpė atlyginimus
Tad ką daryti neformaliojo vaikų švietimo mokykloms: ar trečdalį mokinių išleisti į gatvę, ar susimažinti atlyginimus ir trečdalį darbo laiko dirbti už dyką?
Pirmasis variantas, atrodo, labiausiai tiko miesto Savivaldybei, nes šiek tiek (toli gražu ne trisdešimčia procentų) apkarpius jos darbuotojų atlyginimus buvo nuspręsta, trumpiau valanda ir dirbti.
Neformaliojo švietimo mokyklos pasirinko antrąjį variantą.
Štai 1-ajai muzikos mokyklai, kurios pedagogai ir mokiniai garsūs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, šiems metams skirtas 598 tūkstančiais litų mažesnis užmokesčio fondas nei pernai. Kadangi penkiolika techninių mokyklos darbuotojų ir taip gauna tik minimalų atlygį, atlyginimus teko mažinti penkiasdešimčiai mokytojų – dirbančių pirmaeilėse ir antraeilėse pareigose.
Pasak mokyklos direktoriaus Vyginto Ališausko, mokyklos kolektyvas draugiškai susitarė nuo šių metų sausio 1-osios visų koeficientus sumažinti iki minimumo, palikti visiems tik po vieną valandą už papildomus darbus ir savo noru atsisakyti pusės pasiruošimui skirtų valandų.
Taigi 1-osios muzikos mokyklos mokytojų atlyginimai, priklausomai nuo kvalifikacinės kategorijos, sumažėjo nuo 400 iki 700 litų kas mėnesį.
Jaunųjų technikų centrui šiems finansiniams metams darbo užmokesčiui skirta beveik 200 tūkstančių litų mažiau nei praėjusiais ir analogišku susitarimu – koeficientų mažinimo iki minimumo, atsisakymo valandų pasiruošimui – mokytojų atlyginimai sumažėjo 500–600, centro direktoriaus Jono Vaičaičio – tūkstančiu litų.
Tokio šių dviejų neformaliojo švietimo mokyklų pasirinkimo motyvus, ko gero, geriausiai paaiškino muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas: „Nusprendėme susispausti, kad neprarastume vaikų ir sulauktume šviesos tunelio gale. Nors iš to, kas šnekama apie 2013-uosius metus, tos šviesos ir nematyti“.
Pedagogams – nemokamos atostogos, mokiniams – gatvė
Tačiau kad ir kaip neformaliojo švietimo mokytojai „susispaudė“, 1-ajai muzikos mokyklai, kurioje pastaruosius trejus metus stabiliai mokėsi po penkis šimtus vaikų, šiems finansiniams metams dar trūks apie šimto tūkstančių litų, o Jaunųjų technikų centras tegali laukti stebuklo, kad šių metų rugsėjo pirmąją vėl surinktų 312 mokinių, o mokytojams nereikėtų po savaitę išeiti nemokamų atostogų.
Čia, panašu, abiejų įstaigų negelbės ir padidėję paslaugų įkainiai, kurie, pavyzdžiui, Jaunųjų technikų centre padidėjo nuo 6 iki 10 litų per mėnesį. Juolab kad iki šiol ketvirtadalis centro mokinių buvo atleidžiami nuo mokesčių kaip socialiai remtini, o dabar bus atleisti tik gaunantieji socialines pašalpas, tai yra, tie, kuriems šeimose tenka tik po 315 litų per mėnesį.
Panaši situacija ir 1-ojoje muzikos mokykloje, kurioje socialiai remtinų mokinių yra dešimtys, o gaunančių socialines pašalpas – vienetai.
Tad tikėtina, kad dalis vaikų, kurių tėvai negalės mokėti už jų neformalųjį švietimą, geriausiu atveju lankys būrelius mokyklose, blogiausiu – užsiėmimų ieškos tokių pat draugų kompanijose.
Liekantieji pasipiktinę dėl išeitinių išmokų
Kaip bebūtų, abiejų neformaliojo vaikų švietimo įstaigų perspektyvos kitiems mokslo metams miglotos, o dabar kolektyvuose verda aistros dėl… išeitinių išmokų kolegoms, kurie nesutiko, kad būtų mažinami jų darbo krūviai ir atitinkamai – atlyginimai, todėl išeina iš darbo.
Tokių 1-ojoje muzikos mokykloje yra trys. Buvęs šios mokyklos vadovas, o dabar pensinio amžiaus pedagogas, suprasdamas susidariusią padėtį, sutiko išeiti gavęs išmokas tik už du mėnesius ir nepanaudotas atostogas, o dviems mokytojoms, turinčioms per keturiasdešimties metų darbo stažą, teks išmokėti šešių mėnesių atlyginimų dydžio išeitines. Ir tai sudaro apie 30 tūkstančių litų.
Apie trisdešimt tūkstančių litų išeitinių išmokų turės būti sumokėta ir Jaunųjų technikų centrą paliekantiems keturiems būrelių vadovams.
Nors tai daroma pagal įstatymus, liekančius dirbti kolegas erzina tas faktas, kad išeinantieji gaus nesumažintus (praėjusių metų dydžio) šešis atlyginimus jų ir taip vargano šiųmečio darbo užmokesčio sąskaita.
„Tai sunki našta, kuri prislėgs pasiliekančius dirbti, bet neturinčius jokios darbo alternatyvos, pečius. Pasiliekančių dirbti ir besijaučiančių kvailių vietoje“, – rašoma anoniminiame rašte, pasiekusiame „Šiaulių naujienų“ redakciją.
Kai pasipiktinę pedagogai mano, kad tai pati Savivaldybė privalėtų rasti lėšų iš savo biudžeto išmokėti bent išeitines kompensacijas, abiejų įstaigų vadovai dar džiaugiasi bent tuo, kad pagal naująją tvarką išeitines išmokas gali išmokėti ne iš karto, o proporcingai per septynis mėnesius.
Todėl Jaunųjų technikų centro direktorius, Jonas Vaičaitis, turi mažutę viltį, kad su sumažėjusiu įstaigos biudžetu pavyks kaip nors išgyventi: „Gal rugsėjo 1-ąją, išmokėję išeitines, mes kiek atsigausime ir jau galėsime priimti naujus vadovus tiems būreliams, kurių nuo kovo nebeturėsime“.
Birutė UGIANSKIENĖ
Šiaulių kraštas
