2008 metų pavasarį LŠDPS Centras, sustabdęs Lietuvos pedagogų streikus, organizavo Nacionalinį pedagogų kongresą.
Šis šalies masto renginys vyko Vilniuje, Rusų dramos teatre. Kongreso dalyviai priėmė šešias rezoliucijas, turėjusias įtakos aukščiausiems Lietuvos atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios sprendimams gerinant mokytojų socialinę-ekonominę padėtį.
Žiniasklaida:
Nacionaliniame pedagogų kongrese svarstoma galimybė boikotuoti mokslo metų pradžią; www. l.rytas.lt.
Mokytojų kongresas: mokslo metai rugsėjo 1-ąją gali ir neprasidėti; www.delfi.lt.
Nacionalinis pedagogų kongresas
2008-04-12
Vilnius
K R E I P I M A S I S
Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos
Prezidentui Valdui Adamkui
Nacionalinio pedagogų kongreso dalyviai kreipiasi į Jūsų Ekscelenciją, gerbiamas Lietuvos Respublikos Prezidente Valdai Adamkau, kaip į visos tautos išrinktąjį, nes tiki Jūsų nuoširdumu ir deda į Jus visas savo viltis.
Lietuvos švietimas išgyvena labai sunkų laikotarpį. Užsitęsusi švietimo reforma, kurios pradžia – Tautinės mokyklos koncepcija – švietimo bendruomenei teikusi daug vilčių ir lūkesčių, išsigimė ir dėl politikų bei švietimo strategų nekompetentingumo iš progresyvios tapo regresyvia.
Šalies pedagogai, aštuoniolika metų maitinti politikų pažadais, pagaliau ryžosi kovoti su Lietuvos švietimo sistemos žlugdymu. Tačiau politikai, save vadinantys švietimo strategais, nesileidžia į dialogą su pedagogais ir teisėtais jų atstovais – profesinėmis sąjungomis.
Todėl mes prašome Jo Ekscelenciją, gerbiamą Prezidentą:
- Sustabdyti totalitarinį Lietuvos švietimo sistemos žlugdymą.
- Pareikalauti iš politikų švietimui skirti finansavimą, numatytą Valstybės švietimo strategijoje.
- Padėti sugrąžinti pedagogo prestižą visuomenėje.
- Pritarti tam, jog švietimas negali būti nei paslauga, nei komercine preke:
1. Keisti švietimo finansavimo sistemą taip, kad konkurencija tarp mokyklų būtų panaikinta.
2. Mokyklų reorganizavimą vykdyti griežtai pagal vietos bendruomenių poreikius.
3. Nedelsiant stiprinti ugdymo įstaigų materialinę bazę; aprūpinti jas naujausiomis mokymo priemonėmis ir inventoriumi.
4. Į švietimo sistemos rėmimą įtraukti verslo organizacijas, nes švietimas – tai ne vien kvalifikacija, o kultūra ir mentalitetas. Juk šalies konkurencingumas prasideda ne gamykloje, o mokyklos klasėje.
5. Mažinti mokymo ir mokymosi programų apimtis.
- Neleisti varžyti švietimo darbuotojų teisių, nes tik laisvi mokytojai gali pasiekti rezultatų.
- Iš mokytojo galima reikalauti atlikti darbus tik susijusius su tiesiogine jo funkcija.
- Pareikalauti tinkamo valdžios struktūrų dėmesio profsąjungoms:
6. Būtina, kad valstybės vadovai bei Vyriausybė profesines sąjungas pripažintų kaip socialinį partnerį ir demokratijos garantą.
7. Politinės partijos ir Vyriausybė turi palaikyti profesines sąjungas ir nevaržyti jų veiklos.
8. Siekiant efektyvesnės profesinių sąjungų veiklos, dotuoti iš valstybės biudžeto profesinių sąjungų narių mokymus ir kitas programas.
Profesinės sąjungos perdavė LR Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei Nacionalinio pedagogų kongreso , vykusio 2008 m. balandžio 12 dieną, priimtas šias Rezoliucijas:
- Dėl pedagogų ir švietimo darbuotojų darbo užmokesčio ir darbo krūvio;
- Dėl pedagogų statuso, jų socialinio ir teisinio saugumo;
- Dėl valdžios vykdomo spaudimo prieš streikuojančius mokytojus;
- Dėl mokyklų tinklo pertvarkos;
- Dėl kaimo mokyklų tinklo pertvarkos ir kaimo mokytojų socialinių garantijų ir saugumo;
- Ikimokyklinių įstaigų ir kitų darbuotojų statusas ir socialinės garantijos;
- Solidarumo deklaracija.
R E Z O L I U C I J A
DĖL KAIMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS IR KAIMO MOKYTOJŲ
SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR SAUGUMO
LR Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui
LR Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui
LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui
Virginijui Domarkui
LR Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei
Nacionalinio pedagogų kongreso delegatai pažymi – Lietuvos mokykla – vienas iš svarbiausių valstybės stiprinimo ir modernėjimo veiksnių.
Grėsmingą situaciją švietimo sistemoje aštrina beatodairiškas kaimo mokyklų uždarymas. LR Vyriausybės nutarimai 2008-03-12 Nr. 256 ir 2008-03-12 Nr. 257 niekaip negali įvardinti, kaip kaimo mokyklų genocidu. Kaimo mokyklų uždarymo ir naikinimo procese nušalinami tėvai, kaimų bendruomenės, mokytojai, seniūnijos. Neaiški kaimo mokytojo darbo perspektyva, neužtikrintos socialinės garantijos ir saugumas.
Kaimo vaikų pavėžėjimas neigiamai veikia sveikatą, kuomet jaunesnių klasių mokiniai priversti keltis labai anksti (6 vai. ryto), o į namus grįžta labai vėlai.
Tai įvertinę Nacionalinio Pedagogų Kongreso delegatai reikalauja:
1. Atšaukti nedelsiant LR Vyriausybės nutarimus 2008-03-12 Nr. 256 ir Nr. 257, kaip
neatitinkantį valstybės politikos tikslų švietimo sistemoje, kaip neužtikrinantį kaimo mokytojų
socialinių garantijų ir saugumo.
2. Nustatyti kaimo mokyklų pagrindinę funkciją ne tik švietėjišką, bet ir kultūrinę.
3. Įgyvendinant LR Seimo rezoliuciją „Dėl švietimo politikos įgyvendinimo”, atskirais atvejais įvertinant savivaldybėse esančias pradines ir pagrindines mokyklas, numatyti didesnį
mokinio krepšelio finansavimą, kad mokyklose vyktų ugdymas bent artimiausiais metais.
4. Kaimo pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose orientuotis į esamą mokinių
skaičių klasėse.
5. Reikalauti, kad Lietuvos Savivaldybių Asociacija įvertintų kritišką padėtį kaimo mokyklose ir dalyvautų dialoge, sprendžiant kaimo mokyklų likimą.
6. Sveikatos apsaugos ministerija privalo atlikti tyrimus kaip mokinių pavėžėjimas veikia jų psichinę ir emocinę būseną bei sveikatą.
Nacionalinis pedagogų kongresas
2008-04-12
Vilnius
R E Z O L I U C I J A
DĖL MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS
LR Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui
LR Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui
LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui
Virginijui Domarkui
LR Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei
Nacionalinio pedagogų kongreso dalyviai, konstatuodami, kad švietimas – vienas iš svarbiausių vidaus politikos prioritetų ir esminis integracijos į ES struktūras būdas, pažymi,kad Lietuvos mokykla – vienas iš svarbiausių valstybės stiprinimo ir modernėjimo veiksnių, primena valstybės politinei ir vykdomajai valdžioms, kad kintančiomis visuomenės gyvenimo sąlygomis būtina skirti švietimui ypatingą dėmesį ir atitinkamą finansavimą.
Tai įvertinę Kongreso dalyviai reikalauja:
1. Mokyklų tinklo pertvarką (MTP) negrįsti politikavimu, komercija ir klaidinančia statistika;
2. Siekiant švietimo plėtros, mokyklų tinklo įvairovės ir visuotinio prieinamumo, palikti vidurinę mokyklą kaip mokyklos tipą, kaip tai ir reglamentuoja LR Švietimo įstatymo 41 str.;
3. Įteisinti švietimo įstatymo pataisą dėl vientiso ugdymo nuo 5 klasės iki 12 klasės;
4. Mokyklų tinklo pertvarkos programa, nepažeidžiant teisės aktų, turi būti patikėta savivaldybėms ir vykdoma vietos savivaldos sprendimu, suderinus su profsąjungos atstovais ir mokyklų bendruomene;
5. Išsaugoti kaimų mokyklas, kaip tautiškumo tradicijų saugotoją ir kultūros židinį;
6. Įgyvendinant mokinių skaičiaus mažinimo politiką klasėse ir mokyklose pagrįsti šiuos pokyčius realiu švietimo įstaigų finansavimu;
7. Diferencijuoti vidurinės mokyklos ir gimnazijos ugdymo programas;
8. Vykdyti LR Seimo rezoliuciją “Dėl švietimo politikos įgyvendinimo”, kurioje suformuluoti siekiai tapo tolesnės švietimo reformos strategija;
9. Reikalauti, kad LR ŠMM realiai ir konstruktyviai įvertintų profsąjungų siūlymus, rekomendacijas bei rezoliucijas MTP klausimu ir nepažeidinėtų LR Konstitucijos, Švietimo įstatymo, ES Vaiko teisių konvencijos ir kitų teisės aktų;
10. Atlikti tyrimus ar MTP ekonomiškai efektyvi.
Nacionalinis pedagogų kongresas
2008-04-12
Vilnius
R E Z O L I U C I J A
DĖL PEDAGOGŲ IR ŠVIETIMO DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO IR DARBO KRŪVIO
LR Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui
LR Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui
LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui
Virginijui Domarkui
LR Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei
Nacionalinis pedagogų kongresas atkreipia valdžios ir visuomenės dėmesį į susidariusią grėsmingą situaciją mokykloje ir švietime. Situaciją dar labiau aštrina ir prasta daugelio mokyklų higieninė būklė, neužtikrintos saugios ugdymo ir ugdymosi sąlygos. Nuolat kyla reikalavimai mokytojams ir kitiems pedagogams, tačiau nesprendžiamos jų socialinės problemos, nedidėja elgetiški atlyginimai. Taip menkinamas ir žeminamas visuomenės akyse pedagogo profesijos prestižas.
Pasinaudojus užsitęsusia pertvarkos sumaištimi, ne kartą buvo didinama mokytojų darbų apimtis. Šiuo metu mokytojas gauna tik apie 50 proc. to atlygio, kuris turėtų būti jam mokamas pagal darbo sudėtingumą ir atsakomybės mastą, pagal pedagogo darbo socialinę reikšmę ir svarbą visuomenės gyvenime.
Pedagogams yra nustatyta 36 valandų darbo savaitė. Įvedus etatinį darbo apmokėjimą, kontaktinių valandų norma neturi viršyti 16-18 valandų per savaitę. O kitų pedagogui pavedamų darbų apimtis turi būti numatoma atsižvelgiant į realų laiką, kurio reikia jiems kokybiškai atlikti per įstatymuose numatytas darbo valandas (pastarųjų neviršijant).
Įgyvendinus mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį, mokyklų vadovai turės galimybę bausti mokytojus už neatliktus darbus vien todėl, kad jiems atlikti pritrūks 35-45 valandų per savaitę (LŠDPS atlikti tyrimai parodė, jog mokytojas dirba apie 79-81 val., o pagal ŠMM Švietimo plėtotės centro tyrimą – 97 val. per savaitę).
Kongreso dalyviai reikalauja:
1. Padidinti mokytojų ir kitų pedagogų darbo užmokestį dar šiais metais 35%.
2. Mažinti mokytojų darbų apimtis, kad pedagogas kokybiškai juos galėtų atlikti per įstatymuose numatytas darbo valandas (pastarųjų neviršijant). Aiškiai apibrėžti ir konkretizuoti darbų pobūdį.
3. Neįvykdžius minėtų reikalavimų, pasiliekame teisę atnaujinti streikus ir boikotuoti Rugsėjo 1-ąją.
Nacionalinis pedagogų kongresas
2008-04-12
Vilnius
R E Z O L I U C I J A
DĖL PEDAGOGŲ STATUSO, JŲ SOCIALINIO IR TEISINIO SAUGUMO
LR Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui
LR Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui
LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui
Virginijui Domarkui
LR Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei
Pripažindami esminį pedagogų vaidmenį valstybės švietimo progrese ir šios profesijos svarbą ugdant jaunąją kartą kaip būsimą šalies ekonomikos, socialinės ir kultūrinės pažangos kūrėją;
– siekdami kelti mokytojo prestižą visuomenėje ir užtikrinti, kad mokytojų statusas atitiktų jų vaidmenį;
– reikalaudami spręsti mokytojų trūkumo problemą;
– matydami būtinybę sudaryti papildomas socialines garantijas pedagogams,
Nacionalinio pedagogų kongreso dalyviai reikalauja:
- Remiantis UNESCO rekomendacijomis parengti Lietuvos mokytojo statusą įtvirtinantį teisinį dokumentą.
- Kuo skubiau priimti Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimą dėl Pavyzdinio mokytojo pareigybės aprašo.
- Siekti, kad švietimas taptų neatsiejama bendro ekonominio ir socialinio planavimo dalimi, nes jis – pagrindinis ekonominio augimo faktorius.
- Suderinti įvairias mokymo pakopų programas taip, kad gerėtų visų mokinių ir studentų lavinimo kokybė.
- Visuose švietimo sistemos planuose numatyti, kad būtų rengiama pakankamai kompetentingų ir kvalifikuotų pedagogų, ir kuo greičiau išspręsti mokytojų trūkumo problemą.
- Kasmet vykdyti pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimų kėlimo politiką, kuri sudarytų galimybę jiems užimti deramą padėtį visuomenėje.
- Pedagogams, turintiems 30 metų pedagoginio darbo stažą, paankstinti išėjimo į pensiją amžių (moterims nuo 55 metų, vyrams nuo 60 metų) suteikiant galimybę pageidaujantiems dirbti toliau.
- Visų ugdymo įstaigų darbuotojus apdrausti privalomuoju socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir įvykių.
- Į mokinio krepšelį įtraukti išlaidas mokytojo kanceliarinėm reikmėm.
Nacionalinis pedagogų kongresas
2008-04-12
Vilnius
R E Z O L I U C I J A
DĖL VALDŽIOS VYKDOMO SPAUDIMO PRIEŠ STREIKUOJANČIUS MOKYTOJUS
LR Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui
LR Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui
LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui
Virginijui Domarkui
LR Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei
Nacionalinio pedagogų kongreso dalyviai konstatuodami, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurioje žmogaus teisių negalima varžyti, o darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti“, reikalauja:
1. Tobulinant streikų organizavimo teisinę bazę, pilnai užtikrinti žmonių demokratinę teisę streikuoti, numatytą LR Konstitucijos 51str., ginant savo ekonominius – socialinius interesus.
2. Nedaryti neigiamos įtakos ir nenaudoti spaudimo priemonių, įtraukiant pedagogų valdžios institucijas, protestuojančių ar streikuojančių mokytojų ir jų organizacijų vadovų sutramdymui.
3. Užtikrinti, kad švietimo įstaigų vadovai vadovautųsi Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu ir, gerbdami pilietines bei konstitucines pedagogų teises, iškilusias problemas spręstų dialogo bei derybų keliu, vengdami tiesioginės konfrontacijos su darbuotojų atstovais ir pedagogais.
Nacionalinis pedagogų kongresas
2008-04-12
Vilnius
R E Z O L I U C I J A
IKIMOKYKLINIŲ ĮSTAIGŲ IR KITŲ DARBUOTOJŲ STATUSAS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS
LR Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui
LR Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui
LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui
Virginijui Domarkui
LR Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei
Pripažindami ikimokyklinio ugdymo svarbą vaiko asmenybei ir tai, jog tik išplėtotas ikimokyklinių įstaigų tinklas sudaro sąlygas šeimoms derinti darbą ir vaikų auginimą; siekdami kelti ikimokyklinių įstaigų pedagogų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje, aiškiai matydami papildomų garantijų poreikį ikimokyklinių įstaigų pedagogams ir kitiems darbuotojams, Nacionalinio pedagogų kongreso dalyviai reikalauja:
1. Įgyvendinti Vaiko teisių konvencijos nuostatas ir pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijas pagerinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą ir kokybę šalyje.
2. Ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimą prilyginti pradinio ugdymo pedagogų atlyginimui, užtikrinti teisingą nekontaktinių darbo valandų apmokėjimą.
3. Peržiūrėti ir atitinkamai įvertinti ikimokyklinių įstaigų darbuotojų (auklėtojų padėjėjų, asistenčių ir kt.) atlyginimus, darbo laiką ir atostogų trukmę atsižvelgiant į jų darbo su vaikais pobūdį, stažą.
4. Grąžinti 20% atlyginimo priedą ikimokyklinių įstaigų pedagogams ir kitiems darbuotojams, dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais.
5. Visuose švietimo sistemos planuose numatyti kompetentingų ir kvalifikuotų pedagogų rengimą, užtikrinant pakankamą specialistų skaičių šalyje.
6. Pedagogams, turintiems 30 metų pedagoginio darbo stažą, paankstinti senatvės pensijos amžių (moterims nuo 55 metų, vyrams nuo 60 metų), suteikiant galimybę pageidaujantiems dirbti toliau.
7. Visų ugdymo įstaigų darbuotojus apdrausti privalomuoju socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir įvykių.
8. Įvesti ikimokyklinio ugdymo „moksleivio krepšelį“, numatant ir papildomas lėšas kanceliarinėms reikmėms. Aprūpinti darbo priemonėmis.
9. Sudaryti grupėje du pilnus etatus auklėtojos pareigybei.
Nacionalinis pedagogų kongresas
2008-04-12
Vilnius
SOLIDARUMO DEKLARACIJA
Šiuo metu Lietuva išgyvena sudėtingą laikotarpį. Sunku rasti Europoje valstybę, kurioje per vienus metus būtų tris kartus padidintos kainos.
Sunku būtų atrasti tiek daug valdžios žmonių kitoje ES šalyje, kurie nesuprastų profesinių sąjungų paskirties ir ignoruotų fundamentalią konstitucinę piliečio teisę – streikuoti.
Galime didžiuotis, kad mūsų šviesuomenė: mokytojai, dėstytojai, švietimo darbuotojai pirmą kartą Lietuvos istorijoje organizuotai pasipriešino valdžios savivalei ir pradėjo nacionalinį streiką. Streikas, pasak autoritetingų sociologų, yra nepakeičiamas metodas ir priemonė visuomenėje tvyrančiai įtampai sumažinti; jis stiprina egzistuojančią visuomenės sistemą, suteikia jai lankstumo, sutaiko visuomenės sluoksnius ir tarsi uždeda demokratijos bei socialinio teisingumo aureolę.
Streikas priverčia valdžią galvoti ir ieškoti tinkamų sprendimų.
Nacionalinės pedagogų profsąjungos pakvietė savo narius kovoti už bendrą tikslą – Lietuvos ir savo vaikų ateitį. Mes, streiką paskelbusios profesinės sąjungos, iš kitų Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų centrų, federacijų ir susivienijimų tikėjomės solidarios paramos. Joms parėmus streikuotojus, vyriausybei būtų atimta galimybė apsimetinėti ir piktnaudžiauti dėl atstovaujamų profesinių sąjungų statuso.
Lietuvoje telkiąsis profesinių sąjungų judėjimas, kuris nuo diskusijų ir deklaratyvių pasisakymų pereina prie veiksmingesnių priemonių naudojimo, neleidžia skaldyti profesinių sąjungų, reikalauja, kad politikai ir vykdomoji valdžia skaitytųsi su darbuotojų interesais.
Kad vienytųsi šalies darbuotojai ir jų organizacijos – profsąjungos turėtų būti suinteresuoti ne tik profesinių sąjungų lyderiai, bet ir LR Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė. Valdžios klaidos, nacionalizuojant visų Lietuvos darbo žmonių profsąjunginį turtą, ir dirbtinai supriešinant profesines sąjungas, turi būti ištaisytos.
Mes, žemiau pasirašiusios profesinės sąjungos, esame įsitikinę, kad visos Lietuvos profesinės sąjungos turi telktis siekdamos vienintelio tikslo – ginti darbuotojų interesus.
Kviečiame LR Prezidentą, Seimą, Vyriausybę dėti pastangas, kad darbo žmonėms būtų sudarytos optimalios sąlygos gyventi ir būti savo šalies aktyviais piliečiais.
Kviečiame visų lygmenų profesines sąjungas solidarizuotis ir būti vieningomis kovojant dėl konstitucinių žmogaus ir piliečio teisių.
Tik vienybėje glūdi mūsų jėga.