Atlyginimų sulauktų sausį
Rajono Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos Genės Šarkiūnienės teigimu, Savivaldybė turėjo sąskaitas ne viename „Snore“, o dar trijuose bankuose: „Swedbank“, Ūkio banke, DNB banke. Pastarojo banko mokėjimo sąskaitoje buvo laikomos didžiausios pinigų sumos. Tarkime, šiuo metu joje yra 2,8 milijono litų.
G.Šarkiūnienė, paklausta, pagal kokius kriterijus Savivaldybė rinkosi bankus, atsakė, kad apklausos būdu. Sąskaitos atidarytos tuose bankuose, kurie pasiūlė didžiausias palūkanas ir palankiausius savo paslaugų įkainius.
Ji patikino, kad įstatymai nereikalauja bankus rinktis skelbiant konkursą, tačiau savivaldybė finansiškai suinteresuota naudotis geriausias sąlygas siūlančių bankų paslaugomis.
Iš „Snoro“ banke įšaldytų 2 milijonų litų Panevėžio rajono savivaldybė atgaus 345 tūkstančius litų. Švietimo darbuotojų algoms išmokėti reikia 1 milijono 200 tūkstančių litų ir dar 400 tūkstančių litų „Sodros“ įmokoms padengti.
Paskolą iš valstybės biudžeto tikimasi gauti gruodžio pabaigoje. Pasak rajono Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos, ne tragedija, jeigu paskola ir nebus suteikta. Tokiu atveju pedagogai atlyginimų sulauktų sausį.
Šių metų pabaigoje į rajono Savivaldybės biudžetą turi įplaukti ir gyventojų pajamų mokesčio lėšos, kurios irgi bus skirtos atlyginimams.
Rajono Savivaldybė turi nedaug vilties iš „Snoro“ atgauti 1,6 milijono litų. Guodžiamasi bent tuo, kad trumpalaikės paskolos neįskaičiuojamas į paskolų limitą, tad jis nebus viršytas. Paskolų limito dydis kasmet kinta.
Šiais metais rajono Savivaldybės biudžetas yra 89,3 milijono litų, o paskolų limitą sudaro 40 procentų biudžeto lėšų, skirtų savarankiškoms funkcijoms vykdyti.
Problemos – daugeliui savivaldybių
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas teigia, kad absurdas kaltinti Panevėžio rajono savivaldybės vadovus dėl to, jog „Snoro“ banko sąskaitoje laikė nemažą sumą pinigų. Jo teigimu, kiekvienas ūkiškai mąstantis vadovas žiūri finansinės naudos.
„Panevėžio apskrityje viena savivaldybė iš Finansų ministerijos pinigus gaudavo į vieno banko sąskaitą, o paskui juos pervesdavo į „Snorą“, nes jis mokėjo didesnes palūkanas. Ir tai yra gero šeimininkavimo pavyzdys“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar galvoje turi Panevėžio rajono savivaldybę, pašnekovas nuo tiesaus atsakymo išsisuko – pasiūlė klausti jos pačios.
G.Šarkiūnienė neneigė, kad iš DNB banko vadinamieji laisvi pinigai buvo pervedami ir į „Snorą“.
Lietuvos savivaldybių asociacija prašė visų 60 savivaldybių pateikti informaciją, kuriuose bankuose jos turi sąskaitas. Atsakymai gauti iš 38 savivaldybių, iš jų 28 turėjo sąskaitas bankrutavusiame „Snoro“ banke.
Labiausiai nagus graužiasi Alytaus savivaldybė, šiame banke laikiusi 32,7 milijono litų.
Inga SMALSKIENĖ
Panevžio balsas