Mokytojai senjorai neskuba užleisti vietos jauniems

Ša­lies mo­kyk­lo­se dir­ba ne­ma­žas bū­rys pen­si­nio am­žiaus pe­da­go­gų, ku­rie į už­tar­nau­tą poil­sį ne­sku­ba trauk­tis. Mokyklų va­do­vai ne­si­ryž­ta jų at­leis­ti dėl kil­sian­čių fi­nan­si­nių sun­ku­mų. Juk iš mo­kyk­lų biu­dže­to dir­ban­čiam pensinin­kui ga­li tek­ti su­mo­kė­ti net 25 tūkst. Lt dy­džio išei­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją. Si­tua­ci­ja bū­tų ki­ta, jei su į pen­si­ją išė­ju­siu mo­ky­to­ju bū­tų ga­li­ma su­da­ry­ti ter­mi­nuo­tą su­tar­tį, ta­čiau mo­kyk­los to­kių su­tar­čių su­da­ry­ti ne­tu­ri tei­sės. Nepopuliaraus spren­di­mo po­li­ti­kai, pa­na­šu, ne­sku­bės priim­ti. Ar­tė­ja rin­ki­mai, o pen­si­nin­kai – ak­ty­viau­si rin­kė­jai.

 Dar­bo ne­tu­ri kas tre­čias jau­nuo­lis

Šiau­lių mies­te dir­ba 1644 mo­ky­to­jai, iš ku­rių 8,5 pro­c. (140 mo­ky­to­jų) – 60-65 me­tų ar vy­res­ni. Šiau­lių ra­jo­ne dir­ba 36 pen­si­nin­kai mo­ky­to­jai, t. y. apie 6 pro­c. ra­jo­no pe­da­go­gų. Lie­tu­vos dar­bo ko­dek­sas ne­nu­ma­to, kad pen­si­nio amžiaus su­lau­kę pe­da­go­gai pri­va­lo išei­ti iš dar­bo. Skan­di­na­vi­jos ša­lių pra­kti­ka ki­ta – yra nu­sta­ty­ta am­žiaus ri­ba, tad ati­tin­ka­mo am­žiaus su­lau­kęs pe­da­go­gas gar­bin­gai iš­lei­džia­mas į už­tar­nau­tą poil­sį.

Ne­ma­žos da­lies pen­si­nio am­žiaus su­lau­ku­sių ir dar­bą no­rin­čių pa­lik­ti pe­da­go­gų mo­kyk­lų va­do­vai pra­šo lik­ti dirb­ti. Šiau­lių ra­jo­no kai­mo mo­kyk­lo­se dir­ba net dvi mo­ky­to­jos, ku­rių am­žius – 73 me­tai. Pa­sak Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­jos Ju­di­tos Šert­vy­tie­nės, šios mo­ky­to­jos dau­giau dir­ba vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais, nes tu­ri la­bai ne­di­de­lį dar­bo krū­vį. Vyk­ti į kai­mus dėl 3-4 pa­mo­kų nė­ra no­rin­čių­jų. Gau­na­mas at­ly­gis dažnai yra ma­žes­nis nei pa­ti­ria­mos ke­lio­nės į dar­bą iš­lai­dos.

„Žmo­gus žmo­gui ne­ly­gu“, – sa­ko J. Šert­vy­tie­nė teig­da­ma, kad yra mo­ky­to­jų pen­si­nin­kų, ku­rių nei kom­pe­ten­ci­ja, nei ge­bė­ji­mais nea­be­jo­ja­ma. Vis dėl­to yra ir to­kių, ku­riuos mo­kyk­lų va­do­vai mie­lai at­leis­tų, ta­čiau per prie­var­tą to padary­ti ne­ga­li. Ne pa­slap­tis, kad pen­si­jos su­lau­kęs pe­da­go­gas lie­ka dirb­ti vien to­dėl, kad pri­si­dur­tų prie pen­si­jos.

Jei mo­kyk­los va­do­vui su mo­ky­to­ju ne­pa­vyks­ta gra­žiai su­si­tar­ti dėl išė­ji­mo ir kom­pen­sa­ci­jos, at­lei­džia­ma­jam ten­ka išmo­kė­ti še­šių mė­ne­sių al­gos dy­džio iš­mo­ką, ne­re­tai – net 25 tūkst. Lt. Jei at­leis­ti ke­ti­na­ma ke­lis mo­ky­to­jus, mokyklai, gy­ve­nan­čiai iš „mo­ki­nių krep­še­lių“, ne­tek­ti apie 100 tūkst. Lt – di­de­lis smū­gis.

Kaip su dir­ban­čiais pen­si­nin­kais el­gia­si mo­kyk­lų va­do­vai, kai mo­kyk­la gau­na nu­ro­dy­mą su­ma­žin­ti iš­lai­das ir darbuoto­jų?

At­lei­di­mą iš dar­bo darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, reg­la­men­tuo­jan­tis Dar­bo ko­dek­sas aiš­kiai nu­ro­do, kad dar­buo­to­jo am­žius ne­ga­li bū­ti tei­sė­ta prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo san­ty­kius. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas išaiš­ki­no, kad „ap­lin­ky­bė, su­si­ju­si su as­mens am­žiu­mi, svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ga­li bū­ti tik esant vi­soms šioms są­ly­goms: dar­buo­to­jas yra su­ka­kęs pen­si­nį am­žių; dėl to­kio am­žiaus jis ne­ga­li ar yra ne­tin­ka­mas vykdy­ti pa­ves­tas dar­bo funk­ci­jas; dar­buo­to­jas tu­ri tei­sę į vi­są se­nat­vės pen­si­ją ar­ba ją gau­na“.

Jei at­leis­tas pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­jas kreip­sis į teis­mą, mo­kyk­los di­rek­to­riui teks įro­dy­ti, kad pe­da­go­gas dėl sa­vo am­žiaus ne­ga­lė­jo ar bu­vo ne­tin­ka­mas dirb­ti mo­ky­to­ju. Ka­dan­gi tai įro­dy­ti ne­leng­va, la­bai ti­kė­ti­na, kad teis­mo sprendi­mas bus pa­lan­kus ieš­ko­vui ar ieš­ko­vei ir skaus­min­gas mo­kyk­los biu­dže­tui.

Pen­si­nin­kai dir­ba, jau­ni­mas iš­vyks­ta

Mo­ky­to­jai nė­ra vals­ty­bės tar­nau­to­jai, tad su jais su­da­ry­ti ter­mi­nuo­tų su­tar­čių, išė­jus į pen­si­ją, mo­kyk­lų administracijos ne­ga­li. Jei bū­tų pa­keis­tas Dar­bo ko­dek­sas ir to­kia tvar­ka bū­tų nu­ma­ty­ta, į pen­si­ją išė­ję pen­si­nin­kai ga­lė­tų su­lauk­ti siū­ly­mų iš mo­kyk­lų va­do­vų dirb­ti to­liau ar­ba išei­ti. Jei pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­ją, su ku­riuo su­da­ry­ta ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis, bū­tų nu­spręs­ta at­leis­ti, jam išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos mo­kė­ti ne­rei­kė­tų.

Vio­le­ta Dams­kie­nė, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja, sa­ko, kad Šiau­liuo­se yra nema­žai pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­jų, ku­rie pui­kiai dir­ba, yra jau­nat­viš­ki, tad ga­li dirb­ti to­liau. Jei mo­ky­to­jas nebepagei­dau­ja­mas, su juo ad­mi­nist­ra­ci­ja te­ga­li tar­tis dėl kom­pen­sa­ci­jos dy­džio. „Išei­ti­nė kom­pen­sa­ci­ja at­lei­džia­mam pen­si­nin­kui pri­va­lo bū­ti iš­mo­kė­ta. To­kie įsta­ty­mai“, – sa­ko V. Dams­kie­nė.

Ša­ly­je pe­da­go­gų ne­dar­bas yra di­de­lis. Jei mies­to ir ra­jo­no pen­si­nin­kai pa­lik­tų mo­kyk­las, dar­bą gau­tų apie 180 jau­nų pe­da­go­gų. „Gal ir bū­tų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti dėl to­kio mo­de­lio“, – sa­ko J. Šert­vy­tie­nė. Vis dėl­to, kol įsta­ty­mas neįpareigoja pen­si­nin­kų pa­lik­ti mo­kyk­lų, jau­ni­mas pri­vers­tas keis­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, ieš­ko­ti dar­bo už­sie­ny­je.

Lie­tu­va pa­gal jau­ni­mo ne­dar­bą ES yra ket­vir­ta nuo ga­lo – di­des­nis jau­ni­mo ne­dar­bas tik Slo­va­ki­jo­je, Grai­ki­jo­je ir Ispa­ni­jo­je.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, jau­ni­mo (15-24 m. as­me­nų) ne­dar­bas tre­čią 2011 m. ket­vir­tį bu­vo 31,7 pro­c. Tu­rin­čio aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą jau­ni­mo ne­dar­bas ge­ro­kai ma­žes­nis. Tai reiš­kia, kad jau­nuo­lis, tu­rin­tis aukšto­jo moks­lo dip­lo­mą, dir­ba va­ly­to­ju, par­da­vė­ju ir pan.

Po­li­ti­kai ga­lė­tų ini­ci­juo­ti įsta­ty­mo pa­tai­sas dėl pe­da­go­gų, su­lau­ku­sių pen­si­nio am­žiaus at­lei­di­mo iš dar­bo, bet pa­na­šu, kad grei­tai to ne­bus. Ar­ti­na­si Sei­mo rin­ki­mai, pen­si­nin­kai yra ak­ty­viau­si rin­kė­jai, tad priim­ti ne­po­pu­lia­rų spren­di­mą to­ly­gu iš­si­kas­ti duo­bę.

Į pen­si­ją no­ri anks­čiau

Yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė. Kai vie­ni mo­ky­to­jai pen­si­nin­kai ne­sku­ba pa­lik­ti dar­bo vie­tų, ki­ti no­rė­tų į pen­si­ją išei­ti jau 55 me­tų. Da­bar Lie­tu­vo­je se­nat­vės pen­si­jos am­žius mo­te­rims – 60 me­tų, vy­rams – 62,5.

Prieš tre­jus me­tus Sei­mui svars­ty­ti bu­vo pa­teik­tos Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo pa­tai­sos. Bu­vo siū­ly­ta mo­ky­to­jams, tu­rin­tiems 30 m. mo­ki­nių ug­dy­mo dar­bo sta­žą, se­nat­vės pen­si­jos am­žių su­trum­pin­ti iki 55-erių, ta­čiau pa­tai­sos ne­bu­vo pa­tvir­tin­tos. Vy­riau­sy­bė išim­čių pe­da­go­gams nu­spren­dė ne­su­teik­ti. Mo­ky­to­jai, tu­rin­tys būtinąjį sta­žą, bū­tų ga­lė­ję rink­tis išei­ti į pen­si­ją ar dirb­ti iki se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus.

Per­nai bir­že­lį Sei­mas pa­tvir­ti­no įsta­ty­mus dėl pen­si­nio am­žiaus ati­to­li­ni­mo. Pa­gal jį nuo 2012 m. se­nat­vės pen­si­nis am­žius bus pa­laips­niui nu­ke­lia­mas, kad 2026 m. ir vy­rai, ir mo­te­rys išei­tų į pen­si­ją bū­da­mi

65-erių. Mo­te­rims, iki šiol į pen­si­ją išei­da­vu­sioms 60-ies, se­nat­vės pen­si­nis am­žius kas­met bus to­li­na­mas ke­tu­riais mė­ne­siais, o vy­rams, pen­si­nin­kais tap­da­vu­siems 62,5 m., – dviem. Leng­va­tų pe­da­go­gams ne­nu­ma­ty­ta.

Mo­ky­to­jai itin skau­džiai rea­ga­vo į pen­si­nio am­žiaus nu­kė­li­mą. Per­nai spa­lį Mo­ky­to­jo die­nos pro­ga Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos cent­ras iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, kad pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mas pe­da­go­gi­nį darbą dir­ban­tiems Lie­tu­vos pi­lie­čiams ne­tu­ri bū­ti tai­ko­mas, nes pe­da­go­gi­nis dar­bas pri­pa­žin­tas pa­di­din­tos emo­ci­nės įtam­pos dar­bu, o dėl at­sa­ko­my­bės ne tik už ži­nių per­tei­ki­mą ug­dy­ti­niams, bet ir dėl nuo­la­ti­nio rū­pes­čio jų kas­die­ny­be bei atei­ti­mi, mo­ky­to­jai iš­gy­ve­na nuo­la­ti­nį stre­są ir įtam­pą.

Švie­ti­mo dar­buo­to­jai ti­ki­na, kad tik­rai ne anek­do­tai yra kal­bos, jog Ja­po­ni­jo­je pe­da­go­gai jau po ke­lio­li­kos me­tų dar­bo yra ne­pa­kal­ti­na­mi. Nus­ta­ty­ta, kad psi­chi­nę pa­gal­bą tei­kian­čio­se įstai­go­se li­gas gy­dė­si maž­daug kas de­vin­tas de­šim­tas pe­da­go­gas, t. y. ge­ro­kai dau­giau nei pa­gal bend­rą ly­gį vi­suo­me­nė­je.

Dėl nuo­la­ti­nės įtam­pos ir stre­so pe­da­go­gai ge­ro­kai daž­niau už ki­tus su­ser­ga šir­dies ir krau­ja­gys­lių, gal­vos sme­ge­nų, on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, tu­ri emo­ci­nių su­tri­ki­mų. „Vy­res­nio am­žiaus pe­da­go­gus ypač kri­tiš­kai ima ver­tin­ti ug­dy­ti­niai bei jų tė­vai, daž­nai ne­to­le­ran­tiš­kai rea­guo­da­mi į men­kiau­sias smulk­me­nas. Tai ken­kia pe­da­go­gi­nio dar­bo ko­ky­bei ir pe­da­go­go psi­cho­lo­gi­jai“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

Anot švie­ti­mo sis­te­mos dar­buo­to­jų, pe­da­go­gas, vi­sas sa­vo ži­nias, ge­bė­ji­mus ir ener­gi­ją ati­da­vęs jau­na­jai kar­tai ug­dy­ti, nu­si­pel­no to­kios pa­gar­bos, ku­ri leis­tų mo­kyk­los du­ris už­ver­ti oriai pa­kel­ta gal­va. Lie­tu­vos ug­dy­mo įstai­go­se dras­tiš­kai ma­žė­jant mo­ky­to­jų dar­bo vie­tų, pe­da­go­gų pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mas dirb­ti­nai stab­do na­tū­ra­lią kar­tų kai­tą.

At­jau­nė­ju­si pe­da­go­gi­nė vi­suo­me­nė duo­tų ne tik ko­ky­bi­nės, bet ir eko­no­mi­nės nau­dos vals­ty­bei – pa­dau­gė­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų. Tik ar iš tie­sų taip nu­tik­tų? Ar su­lau­kę tei­sės anks­čiau išei­tį į pen­si­ją mo­ky­to­jai ir to­liau ne­si­nau­do­tų tei­se dirb­ti mo­kyk­lo­je iki mir­ties?

Eu­ro­pos ša­lių pa­tir­tis

Len­ki­jo­je nu­sta­ty­tas mo­ky­to­jo dar­bo lai­kas – ne dau­giau nei 40 val. per sa­vai­tę. Kar­tą per me­tus jam pri­klau­so papildo­mas me­ti­nis at­ly­gi­ni­mas. Iš­dir­bu­siam 7 me­tus mo­ky­to­jui su­tei­kia­mos ato­sto­gos svei­ka­tai su­stip­rin­ti. Jų me­tu mo­ky­to­jas gau­na pa­grin­di­nį at­ly­gi­ni­mą ir ati­tin­ka­mus prie­dus, iš­mo­kas.

Išei­da­mas į pen­si­ją, mo­ky­to­jas už 20 m. dar­bo sta­žą gau­na tri­jų at­ly­gi­ni­mų dy­džio išei­ti­nę pa­šal­pą. 30 m. dar­bo sta­žą tu­rin­tis pe­da­go­gas, ku­ris dir­bo spe­cia­lio­se, pa­tai­sos įstai­go­se, sa­vo no­ru ga­li išei­ti į pen­si­ją. Už il­ga­lai­kį dar­bą mokytojams ski­ria­ma pre­mi­ja: už 20 m. dar­bo sta­žą jis gau­na 75 pro­c. mė­ne­si­nio at­ly­gi­ni­mo dy­džio pre­mi­ją, 25 m. – 100 pro­c., 30 m. – 150 pro­c., 35 m. – 200 pro­c.

Pran­cū­zi­jo­je mo­ky­to­jai yra vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir tu­ri tei­sę išei­ti į pen­si­ją nuo 60 me­tų, pra­di­nio la­vi­ni­mo mokytojai – nuo 55-erių.

Pra­di­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­jams tai­ko­mas 26 val. dar­bo krū­vis per sa­vai­tę, mo­ka­ma ba­zi­nė al­ga ir ki­tos iš­mo­kos. Vasaros ato­sto­gų me­tu mo­ka­ma tik ba­zi­nė al­ga. Vi­du­ri­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­jai dir­ba 15-20 val. per sa­vai­tę.

Suo­mi­jos mo­ky­to­jai į pen­si­ją išei­na 60-65 me­tų. Jų at­ly­gi­ni­mai di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se ir ato­kio­se vie­to­vė­se yra 3 pro­c. di­des­ni ne­gu ki­tur dir­ban­čių mo­ky­to­jų. Pag­rin­di­nis at­ly­gi­ni­mo prieau­gis pri­klau­so nuo sta­žo. Mo­ky­to­jas nepriva­lo bū­ti mo­kyk­lo­je, kai ne­tu­ri pa­mo­kų. Atos­to­gų truk­mė – kaip vals­ty­bės tar­nau­to­jų.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ

Šiauliai plius